"Veido" archyvas

Britų rašytojas kKvinas Brooksas

Įkalbinėti rašytojų viešėti Vilniaus knygų mugėje nereikia – tokią išvadą perša šįmet solidžiai pailgėjęs mugės svečių sąrašas. Pasakojame apie kelionei į Lietuvą vasario mėnesį pasirengusius plunksnos meistrus.

“Mike’as Gayle’as – pirmasis juodaodis rašytojas Vilniaus knygų mugės istorijoje”, – linksmai pristato “Tyto albos” svečią leidyklos direktorė Lolita Varanavičienė. Tiesa, pats rašytojas, kuriam nepatinka, kai pabrėžiami rasiniai požymiai, greičiausiai tokia garbe nebūtų labai patenkintas.

Tačiau atvykti į Vilnių šio judraus, kažkada paauglių žurnalams rašiusio brito įkalbinėti išties neteko. “M.Gayle’as džiaugiasi, kad lietuvių kalba rengiama jau trečia jo knyga”, – neslepia leidėja. Tik neaišku, ar naujausias M.Gayle’o romanas “Mano svajonių mergina” suspės iš spaustuvės pasiekti knygų mugę. Energingam keturiasdešimtmečiui Vilniuje gali tekti raityti autografus į anksčiau lietuviškai išleistas jo knygas “Trūksta tik tavęs” ir “Vakarienė dviese”.

Dar vieną britą, rašantį paaugliams, į Vilnių kviečia leidykla “Alma littera”. Tai Kevinas Brooksas, galintis didžiuotis keturiomis lietuviškai išleistomis knygomis. K.Brooksui yra tekę išmėginti daug profesijų: jis dirbo degalinėje, krematoriume, tarnautoju pašte ir netgi pardavėju zoologijos sode. Galiausiai filosofo ir psichologo diplomus turinčiam autoriui pavyko įgyvendinti savo svajonę: šiandien jis gyvena iš jaunuolių nervus kutenančių romanų rašymo.

Meilė moterims ir neapykanta prancūzams

Egzotiško svečio mugėje laukia leidykla “Žara”. Daugelį metų jis literatūriniam pasauliui buvo žinomas Yasminos Khadros slapyvardžiu. Bet prieš dešimtmetį melodramų autorės paslaptis atskleista: pasirodė, kad po šiuo pseudonimu slepiasi aukšto rango kariškis Mohammedas Moulessehoulas iš Alžyro. Armijoje jis tarnavo 36 metus, paskui išėjo į atsargą ir atsidėjo literatūrai. Slapyvardžiu, beje, pasirinko savo žmonos vardus, taip norėdamas jai ir visoms Alžyro moterims pareikšti meilę ir susižavėjimą.

Tuo tarpu “Baltos lankos” į mugę kviečia didįjį prancūzų priešą Stepheną Clarką, išgarsėjusį “mėšlinų knygų” serija. Iš pradžių savo kūrinius jis leisdavo ir pardavinėdavo pats, tačiau nutiko netikėtas dalykas: po romano “Vieneri metai mėšle” prancūzai susidomėjo taip įnirtingai ir negailestingai jų gyvenimo būdą kritikuojančiu britu. Sėkmės įkvėptas S.Clarkas parašė dar tris romanus, maišančius prancūzus su mėšlu (visus keturis galime skaityti lietuviškai). Ir tuo neapsiribojo: išleido nedidelę knygelę “Kalbėk su sraige”, kurioje aprašė prancūzų visuomenę pagal dešimt Dievo įsakymų (pvz., “nemylėk savo kaimyno”, “visada klysk” ir “nebūk aptarnautas”). Naujausias S.Clarko opusas, pavadintas “1000 prancūzų erzinimo metų”, Europoje pasirodė praėjusių metų kovą.

Karaliaus karūna ir gotų avangardistė

Į mugę atvyksta ir estų kilmės suomių rašytoja Sofi Oksanen. Ši trisdešimtmetė Skandinavijoje pagarsėjo kaip feministė bei ryški gotų avangardistinės kultūros atstovė. Savo pirmajame romane “Stalino karvės” S.Oksanen per virškinimo sutrikimus nagrinėjo Tarybų Estiją. Romane “Mažutė Džein” narpliojo seksualumo ir depresijos temas. Bet didžiausią pripažinimą autorei pelnė neseniai lietuvių kalba pasirodęs romanas “Valymas”. Iš pradžių jis buvo parašytas kaip pjesė, dabar pagal šį kūrinį statoma opera. Romane moters kūnas prilyginamas užkariaujamai valstybei. Pernai S.Oksanen pelnė prestižinę Šiaurės tarybos literatūros premiją.

Vilniaus knygų mugėje sutiksime ir ukrainiečių rašytoją Ivaną Korsaką, neseniai “Eugrimo” leidykloje išleisto istorinio romano “Karūnos deimanto paslaptis” autorių. Istoriniai romanai – pagrindinis šešias knygas parašiusio I.Korsako literatūrinis “arkliukas”. Romane “Karūnos deimanto paslaptis” skaitytojai perkeliami į Kijevo Rusiai ir Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei svarbius praeities įvykius. Peripetijos prasideda, kai gimnazistai Lucko pilies požemiuose aptinka seną metalinę dėžę, kurioje po sutrūnijusiais skudurais guli karaliaus karūna su lotynišku užrašu “Rex Russianus”…

Vilniaus knygų mugėje viešėsiantys užsienio rašytojai

• Kevinas Brooksas (“Martynas Pigas”, “Lukas”, “Kendė”, “Mirusiųjų kelias”) – “Alma littera”

• Stephenas Clarkas (“Vieneri metai mėšle”, “Tikras mėšlas”, “Įklimpus į mėšlą skambinti M”, “Įklimpęs į mėšlą”) – “Baltos lankos”

• Ivanas Korsakas (“Karūnos deimanto paslaptis”) – “Eugrimas”

• Pietro U.Dini (“Baltų filologijos studijos. Rinktiniai raštai 1991–2005″) – Lietuvių kalbos institutas

• Guido Michelini (“Jono Brento giesmynas: Mörlino traktato pritaikymas poezijoje”) – Lietuvos mokslo akademija

• Andrzejus Szczeklikas (“Kora: apie ligonius, ligas ir medicinos sielos paieškas”) – “Mintis”

• Mike’as Gayle’as (“Trūksta tik tavęs”, “Vakarienė dviese”) – “Tyto alba”

• Yuri Slezkine’as (“Žydų šimtmetis. Žydai šiuolaikiniame pasaulyje”) – “Tyto alba”

• Sofi Oksanen (“Valymas”) – “Versus aureus”

• Yasmina Khadra, tikrasis vardas Mohamedas Moulessehoulas (“Kabulo kregždės”, “Bagdado sirenos”, “Kerštas”) – “Žara”

• Alfredas Erichas Sennas (“Lietuva 1940. Revoliucija iš viršaus”) – Žydų kultūros ir informacijos centras