2015 Spalio 20

Kitoks alus iš „Raudonų plytų“ dirbtuvių – PR

veidas.lt

Alaus populiarumą pasaulyje nusako toks teiginys: žmonija esą daugiau išgeria tik vandens ir arbatos. Šis gėrimas, pradėtas gaminti senovės Egipte ir Mesopotamijoje, kinta pagal šiuolaikines madas, viena jų – craft (namudinis) alus. Tokį alų savo virtuvėse verda ir šiuolaikiniai aludariai. Šis hobis gali tapti ir sėkmingo verslo pradžia. Taip nutiko su „Raudonų plytų“ alaus dirbtuvėmis, atsiradusiomis Klaipėdoje, „Švyturio“ alaus darykloje.

 

Linas SENKUS

 

„Raudonų plytų“ alaus dirbtuvėse nedidelėmis partijomis gimsta įdomių rūšių alus. 100 l talpos alaus daryklėlė skirta aludarių eksperimentams. Alaus virimo ir brandinimo įranga suteikia galimybę eksperimentuoti su įvairiomis tradicinėmis ir kiek netikėtomis alaus gamyboje natūraliomis žaliavomis, ieškoti naujų alaus skonių ir aromatų.

Pasaulyje suskaičiuojama daugybė skirtingų alaus stilių ir aludariai su jais toliau eksperimentuoja. Dirbtuvės įkurtos aludarystės meistriškumu garsėjančioje senojoje „Švyturio“ alaus darykloje Klaipėdoje. Tad ir klausiame „Raudonų plytų“ alaus dirbtuvių kuratoriaus Andriaus Bagdzevičiaus: ar įprastas alus lietuviams nebeįdomus?

Aistra alui ir noras puoselėti šio gėrimo kultūrą Lietuvoje atsirado jam dirbant „Švyturyje“. „Pirmiausia darome tokį alų, kokį patys norėtume gerti, –  sako A.Bagdzevičius. – Jei alus gimsta aludario širdyje ir gaminamas kaip sau – tai mano craft alaus supratimas. Norėtume, kad žmonės domėtųsi naujais alaus skoniais, derinimu su maistu. Juk dar gajus stereotipas, kad tėra pora alaus rūšių ir prie bokalo tereikia riebaluose plaukiojančios kiaulės kojos…“

Norima įrodyti, kad žodžiai „tamsus“, „šviesus“ ir „kvietinis“ apie alų tegali mažai pasakyti, parodyti, kad yra daug ir skirtingų alaus stilių, kad kiekvienas aludaris juos interpretuoja savaip. Norima nustebinti. Taip vadovaudamiesi intuicija aludariai dirbtuvėse jau sukūrė 8 skirtingus alus. Tačiau yra tekę ir kanalizacijon išpilti – nepavyko.

Naujas alus pereina tris ekspertizės filtrus: paties aludario, degustatorių ir alaus mėgėjų. Paskui svarbu išlaikyti vienodą visų partijų technologiją. Pirmame A.Bagdzevičiaus savarankiškai sukurtame aluje „Bocmano ūsai“ itin gausu apynių. „Esu jų mėgėjas, – sako jis. – Kai kurie mano, kad net per didelis apynių mėgėjas, bet kada nors aš įrodysiu, kad jie yra per maži mėgėjai, o ne aš per didelis.“

Alaus dirbtuvės – gal ir neįprasta, bet galima suprasti: čia eksperimentuojant kuriamas alus. Tačiau kodėl „Raudonų plytų“? „Nes daryklos sienose tokių nemažai, nes pačioje Klaipėdoje tokių daug, o Klaipėdai mes puoselėjame ypatingą jausmą, – sako A.Bagdzevičius. – Nors esu vilnietis, man Klaipėda – įkvepiantis miestas: vėjai, jūra, uostas, o dar magiškoji Neringa. Ir alų gamini tą jausdamas…“ Ne veltui pajūrio vėjais dvelkia ir jų alaus pavadinimai: „Bėganti kopa“, „Ungurio kojos“.

Alaus dirbtuvių kuratoriaus nuomone, jų daromas alus netaps itin populiarus per naktį. Gal kam bus per kartu, kam – per saldu, kam – per rūgštu, o kai kas sakys, kad tokio daug neišgertų. Bet bus pulkelis besidominčių, ragaujančių ir atrandančių, tai jiems ir gamins. Šis ratas plėsis. Ir tikrai – pardavimas per metus išaugo net 300 proc.

 

„Raudonos plytos“ pakeis visą daryklą

 

Senovinė raudonų plytų dvasia keis ir „Švyturio“ vaizdą. „Švyturys-Utenos alus“ pradeda šios alaus daryklos rekonstrukciją, jai per dvejus metus numatoma skirti 5 mln. eurų. Vietoj sovietinio stiliaus administracijos patalpų iškils pagal senąją Klaipėdos architektūrą projektuojamas pastatas, lyg 1784-aisiais, kai daryklą valdė jos įkūrėjas J.W.Reincke. Apie 3 tūkst. kvadratinių metrų plote bus lankytojų centras, supažindinsiantis su alaus gamyba bei kultūra, veiks restoranas. O svarbiausia – atvira alaus gamybos linija, kurios darbą galės stebėti lankytojai.

„Šis projektas leis atsiverti lankytojams ir parodyti visas „Švyturio“ daryklos galimybes – ne tik kaip alaus gamybos vietos, bet ir kaip vienos seniausių Lietuvos įmonių, savo istorija glaudžiai susijusios su Klaipėdos krašto istorija ir žmonėmis. Rekonstruota darykla suteiks galimybių nedidelėmis partijomis virti craft alų, kurio paklausos nespėjame patenkinti dabartine labai sėkmingų „Raudonų plytų“ mikrolinija“, – sako „Švyturio-Utenos alaus“ vadovas Rolandas Viršilas.

O kokią šio gėrimo ateitį Lietuvoje mato „Raudonų plytų“ alaus dirbtuvių kuratorius A.Bagzevičius? „Alus turi daugiau organoleptinių savybių nei vynas. Tikiu, kad Lietuvoje alaus kultūra gyvuos ir plėsis, žmonės apie alų, jo įvairovę turės savo nuomonę, kalbės apie stilius, vis dažniau derins maistą su šiuo gėrimu, skirtingomis progomis rinksis skirtingas alaus rūšis. Jaučiame, kad alaus kultūra juda pirmyn. Planuojame kurti įvairesnį, radikalesnio skonio alų, nors itin ekstremalaus alaus dar neketiname gaminti, vartotojas turi priaugti… Tačiau džiugu, kai tavo gėrimas įlieja į žmonių taures įdomaus skonio.“

Sakoma, kad dabar pasaulyje žinoma daugiau nei 140 alaus stilių. Egzistuoja alaus mėgėjų draugijos, kurių nariai, gurmanai keliauja ir ragauja vis naujų rūšių alų. Tikėtina, kad už raudonų

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...