Skilusi lūpytė ar nesuaugęs gomuriukas dar visai neseniai buvo vadinami kiškio lūpa arba vilko gomuriu. Tačiau mamas toks pavadinimas žeidžia. Mažieji nėra nei kiškučiai, nei vilkiukai, o ir bėdos nėra tokios didelės, kokios gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Lūpytės ar gomuriuko nesuaugimas – tai anatominis šių organų vientisumo sutrikimas. Nesuaugimo formų yra daug ir įvairių – pradedant nuo dalinių ar paslėptų lūpos ar minkštojo gomurio iki plačių abipusių visiškų lūpos ir gomurio nesuaugimų. Vienokia ar kitokia nesuaugimo forma Lietuvoje pasitaiko vienam vaikui iš 700–800 gimusiųjų.

Pavojingiausias pirmas trimestras

“Kodėl mano vaikeliui taip atsitiko?” – tėvai visų pirma užduoda šį klausimą ir dažniausiai ima kaltinti save. Tačiau to daryti tikrai nereikėtų, ypač jei nėštumo metu nepiktnaudžiavote dūmeliu, alkoholiu, nevartojote narkotikų.

Nustatyta, kad nesuaugimo bėdų gali nutikti ir organizmui trūkstant vitamino B, folio rūgšties arba per  daug papildomai vartojant vitamino A. Taip pat kalti gali būti kai kurie mamytės vartojami vaistai. Ypač svarbios 4–12 nėštumo savaitės, nes būtent tuo metu formuojasi mažylio lūpytė ir gomuriukas. Šiuos defektus dar iki kūdikio gimimo gali pastebėti ir gydytojai ginekologai ar genetikai, pasitelkę modernius echoskopus. Nors turime pasakyti – ne visada pavyksta pastebėti ir jiems, ir tai visai nereiškia, kad medikas blogai atliko savo darbą. Pagrindinis ankstyvos diagnostikos privalumas – tėvai turi daugiau laiko pasiruošti tam, kad jų vaikelis gims truputį kitoks nei kiti mažyliai.

Būtinas kompleksinis gydymas

Platų nesuaugimą gali diagnozuoti bet kurios specialybės gydytojas, tačiau tikslią nesuaugimo formą, ypač kai defektas nėra didelis, gali nustatyti tik specialistai, gydantys veido nesuaugimus. Skirtingų nesuaugimo formų gydymas nevisiškai vienodas, gali skirtis ne tik operacijų metodika, bet ir jų atlikimo laikas. Mažyliui bus reikalingas kompleksinis, kelių sričių tarpusavyje bendradarbiaujančių specialistų gydymas: veido ir žandikaulių chirurgo – atliekant operacijas ir sekant vaiko būklę po jų; logopedo – mokant taisyklingai kalbėti; ortodonto – tiesinant dantis plokštelėmis arba kabėmis ir kt.

Tėveliai, kuriems gimė vaikutis su lūpytės ar gomurio nesuaugimu, per 2–3 savaites po kūdikio gimimo turėtų atvykti konsultacijos į VU Medicinos fakulteto Odontologijos instituto Veido nesuaugimų gydymo centrą.  Jis įsikūręs Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje (Žalgirio g. 117, Vilnius). Tai vienintelis tokio pobūdžio centras, kuriame teikiamas specializuotas veido vystymosi anomalijų gydymas. Konsultacijų metu ne tik diagnozuojama tiksli nesuaugimo forma, bet ir patariama, kaip maitinti tokius vaikučius, kaip pasiruošti operacijai, paskiriama jos data, tėveliai supažindinami su visu numatomu gydymo planu. Tokių vaikučių gydymas yra ilgas ir nuoseklus procesas, todėl teisingos informacijos suteikimas tėvams yra labai svarbus, palengvinantis visą gydymo procesą.

Kada operuoti?

• Jei vaikučiui nesuaugusi lūpytė, tačiau kitų sunkių patologijų nėra, jis operuojamas sulaukęs 3 mėnesių. Lūpytės ir nosies šnervės vaizdas po operacijos visiškai pasikeičia (žinoma, atsižvelgiant į nesuaugimo laipsnį). Būtina žinoti, kad žaizdai sugijus randas formuojasi dar gana ilgai. Susiformuoti galutinei lūpytės išvaizdai prireikia laiko – ne mažiau kaip 6 mėnesių. Tik tada randas pasidaro mažiau matomas, nežymus. Esant būtinybei, atšventus penktąjį šeštąjį gimtadienį, t.y. prieš vaikui pradedant lankyti mokyklą, galima atlikti kosmetines veiduko pagražinimo operacijas (pvz., lūpos korekciją).

• Jei mažyliui nesuaugęs gomuriukas, operuojama ne anksčiau nei sulaukus 10–11 mėnesių (esant visiškam minkštojo ir kietojo gomurio nesuaugimui – 18 mėnesių). Anksčiau būdavo dar vėliau, bet operacijos laikas paankstintas, nes pastebėta, kad tuomet gerėja kalbos raida. Tačiau dar anksčiau nesuaugusio kietojo gomuriuko operuoti nepatariama, nes galima pakenkti viršutinio žandikaulio augimui. Vaikui sulaukus 3 metų, o neretai ir anksčiau, būtina logopedo pagalba mokant taisyklingai kalbėti. Pavieniais atvejais, kartu nusprendus logopedui ir chirurgui, gali būti atliekamos ir specialios kalbą gerinančios operacijos.

• Jei yra nesuaugusi alveolinė (dantinė) atauga (t.y. žandikaulio sritis, kurioje auga dantys), operacija atliekama sulaukus 7–12 metų. Šios operacijos laikas nustatomas kiekvienam vaikui individualiai, atsižvelgiant į jo dantukų dygimą. Būtinas glaudus veido ir žandikaulių chirurgo bendradarbiavimas su ortodontu, nes iki šios operacijos neretai tenka specialiai plėsti viršutinį žandikaulį plokštelėmis ar tiesinti dantis kabėmis, o po operacijos praėjus 1,5–2 mėnesiams šį gydymą tęsti.

• Be jau minėtų operacijų, vaikui, gimusiam su lūpos ir gomurio nesuaugimu, gali tekti atlikti ir kosmetines operacijas, kurių metu koreguojama ne tik lūpa, bet ir nosis, o jau pasibaigus veido augimui pavieniams pacientams gali reikti atlikti ir sukandimą koreguojančias operacijas.

Svarbiausias įvykis

Visos operacijos mažiems vaikams dėl nesuaugimų atliekamos taikant bendrąją nejautrą. Operacija, priklausomai nuo nesuaugimo pločio ir formos, paprastai trunka nuo 1 iki 3 valandų. Pageidautina, kad operacija būtų atliekamą specializuotoje klinikoje ir ją atliktų chirurgas, panašias operacijas atliekantis nuolat, o ne 2–3 kartus per metus. Po operacijos vaikai kartu su mamomis dažniausiai 4–6 dienas turi praleisti stacionare, kur stebima mažylių būklė ir galiausiai pašalinamos siūlės. Per operacijas naudojami specialūs labai ploni siūlai, todėl juos išimant reikia vaikutį trumpam pamigdyti, kad jis nejudėtų. Po šiuolaikinių lūpos operacijų randų tepaliukų vartoti nėra būtina, nes ir be jų praėjus 6–7  mėnesiams po operacijos randas dažniausiai tampa visiškai nežymus, jo neretai nepastebi net ir kiti gydytojai. Randelių šlifuoti lazeriu taip pat nereikia (nebent labai retais atvejais, jei buvo itin komplikuotas žaizdos gijimas).

Sunkiausia – maitinti

Mažieji su nesuaugusia lūpyte ar gomuriuku auginami taip pat kaip ir kiti naujagimiai. Tiesa, šiuos mažylius dėl netaisyklingo gomurio raumenų prisitvirtinimo dažniau nei kitus vaikus kamuoja ausų uždegimas, galintis padidinti ir klausos sutrikimų riziką. Taip pat gali išaugti mažesnis šoninis kandis arba jo iš viso nebūti, sutrikti dantukų dygimas nesuaugimo srityje. O esant gomurio nesuaugimui gali lėčiau vystytis viršutinis žandikaulis.

Didžiausia problema, ypač esant bėdų dėl gomurio, – vaikelį maitinti. Žįsti krūtį daugumai tokių vaikučių sunkiau, o ir įprasti buteliukų žindukai ne visiems tinka. Ne mažiau svarbu kūdikį maitinti ne gulintį, o statesnėje padėtyje, antraip mažylis gali pradėti springti. Taip pat mažiesiems nerekomenduojamas ir čiulptukas, nes jis patenka į defekto plyšį dantenų srityje ir jį dar labiau didina.

Netiesa, kad turintys lūpos ar gomurio defektą mažieji pradeda vėliau kalbėti. Vienintelė problema – tam tikrų garsų netinkama artikuliacija. Nepainiokite –  mažieji gali ištarti visus garsus, tik gali kalbėti taip, tarsi šnekėtų pro nosį. Ir čia teks padirbėti su logopedu.

Priklauso neįgalumas

Kūdikis, gimęs su nesuaugusia lūpa arba nesuaugusiu gomuriu, gimdymo namuose ar neonatologijos centre bus išsamiai ištirtas, ar nėra daugiau sutrikimų. Gavus gydytojų išvadas, bus sprendžiamas klausimas dėl neįgalumo nustatymo. Dokumentai neįgalumui nustatyti dažniausiai tvarkomi pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje jūs registruosite vaikutį (beje, tam reikalingas gimimo liudijimas). Po gydytojų komisijos sprendimo išduodama pažyma apie sveikatos būklę ir esamas patologijas, kurią tėvai turi pristatyti į neįgalumo nustatymo tarnybą. Joje ir sprendžiamas vaiko neįgalumo lygis bei skiriama pašalpa. Neatidėliokite popierių tvarkymo, nes pinigai bus pradėti mokėti nuo paraiškos pateikimo dienos. Ar neįgalumo pašalpos mokėjimas bus pratęsiamas po operacijos, sprendžiama kiekvienu atveju individualiai.