"veido" archyvas

Šanchajuje nekilnojamojo turto burbulas pats didžiausias: ir taip aukštos būsto kainos vos per ketvirtį ūgtelėjo dar apie 20-30 proc.

Kinijos ekonomika vadinama po krizės atsigaunančio pasaulio varikliu. Jeigu jis staiga sustos, sukeldamas antrą krizės bangą, ar ji atvilnys iki Lietuvos?

Lietuvos bankai vienas per kitą siūlo investuoti į Azijos, ypač Kinijos, įmonių akcijas. Analitikai Kiniją vadina įdomiausia ir perspektyviausia rinka.

Per praėjusius metus susidomėjimas Kinijos rinka didėjo visuose Lietuvos ūkio sektoriuose: su šia šalimi reikalų panoro turėti vis daugiau medienos, metalo, tekstilės gamintojų. Visi jie tiki, kad Kinija kartu su savimi ištemps ne tik JAV, Rusijos, bet ir Europos, vadinasi, ir Baltijos šalių, rinkas.

Tačiau pastaruoju metu pasigirdo perspėjimų, kad Kinijai gresia visa puokštė krizių: ekonomikos perkaitimas, staigus vartojimo apimčių sumažėjimas, akcijų vertės nuosmukis ir, pagaliau, grėsmingas nekilnojamojo turto burbulo sprogimas.

Bijoti negalima nusiraminti

Bene daugiausiai gąsdinimų susiję būtent su galima turbulencija Kinijos nekilnojamojo turto rinkoje.

Nuo praėjusių metų vasaros Kinijos bankų išduotos paskolos nekilnojamajam turtui įsigyti didėjo daugiau nei 40 proc. Būsto kainos Šanchajuje vien per tris pastaruosius mėnesius pakilo apie 20–30 proc. Be to, Kinijos savivaldybės vien 2009 m. pardavė 319 tūkst. hektarų žemės, o tai 44 proc. daugiau nei prieš metus.

Iš bankų prisiskolino visi – gyventojai, verslininkai ir net valdžia, kuri, vildamasi, kad žemės ir nekilnojamojo turto kainos toliau kils, vis naujiems infrastruktūros projektams lengva ranka skolinosi milijardus.

Dabar šis nekilnojamojo turto burbulas jau maksimaliai išsipūtęs ir, regis, reikia tik mažo bakstelėjimo, kad staiga su trenksmu sprogtų arba, jei pasiseks, tyliai subliūkštų.

O kas tuomet? “Tuomet krizė ištiktų Kinijos bankus, o tai reikštų ir akcijų rinkos nuosmukį. Šis bemat paveiktų vartojimą, gamybą, eksportą ir importą, o jau tuomet krizė smogtų ir viso pasaulio rinkoms”, – juodžiausią galimą scenarijų piešia Harvardo universiteto profesorius ir buvęs Tarptautinio valiutos fondo vyr. ekonomistas Kennethas Rogoffas.

Tačiau kad ir kokios grėsmės tykotų Kinijos, analitikai linkę tikėti švelnesne įvykių eiga. Visų pirma dėl to, kad Kinijos ekonomika sudaryta iš daugelio dedamųjų ir yra per daug stipri bei galinga, kad iškritus vienam karoliukui subyrėtų visas vėrinys.

“Nordea Bank Finland” vyr. ekonomistas Andris Strazdas pabrėžia, kad jautriausios Kinijos pusės yra jau minėtas nekilnojamojo turto burbulas, galimas eksporto ir gamybos apimčių smukimas, o pati pažeidžiamiausia vieta – mažėjančios investicijos. Tačiau jas, tarkime, kompensuos didėjantis vidaus vartojimas. “Nors gamyba ir eksportas mažės, vidaus vartojimo rinka porą ateinančių metų turėtų nuolat augti”, – prognozuoja A.Strazdas. Taip būsią dėl to, kad vis daugiau kinų iš kaimo vietovių persikelia gyventi į miestus, tad vidaus rinka tampa vis gyvybingesnė – tiek dėl vartojimo, tiek dėl darbo jėgos.

Kitas aspektas, kodėl Kinijos krizės nereikia karštligiškai bijoti, yra tas, kad jos ekonomika neturi nieko bendro su laisvąja rinka, o reguliuotojai padarys viską, kad šalies neištiktų rimta krizė.

SEB rinkos analitikas Andrius Olechnovičius pabrėžia, kad Kinijos valdžia jau dabar stipriai mėgina apriboti ekonomikos augimą ir jau suvaržė bankų veiklą.

“Kinija stabiliai valdoma, čia jau apribota bankų veikla, padidinti privalomieji rezervai, todėl didžiulės krizės tikimybė – labai nedidelė”, – antrina “DnB Nord” vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

Pavyzdžiui, Kinijoje bankams nurodyta, kiek ir kokių būsto paskolų jie gali išduoti. Be to, įvesti papildomi mokesčiai įsigyjantiesiems antrą būstą. Galiausiai valdžia nustojo dirbtinai stimuliuoti ekonomikos augimą. Tokios priemonės veikia jau dabar: pastebima, kad nekilnojamojo turto paklausa, nors ir pamažu, laipsniškai mažėja. Kaip ir BVP augimas.

A.Strazdas prognozuoja, kad iš nuolat dviženklio skaičiaus Kinijos BVP augimas artimiausiu ir vidutiniu laikotarpiu susitrauks iki 7–8 proc. per metus.

Ir tai dar ne visos priežastys, kodėl Kinijos neturėtų ištikti staigi krizė. Analitikai neabejoja, kad jai krizės išvengti padėtų ir kitos pasaulio šalys. “Niekas nėra suinteresuotas krize Kinijoje. Jei ji įvyktų, nukentėtų visi. Tad nepaisydamos geopolitinių, ideologinių nesutarimų, visos šalys suskubtų padėti Kinijai, taip kaip ta pati Kinija prisidėjo stiprinant JAV dolerį, o JAV aukojo savo valiutos interesus nusilpusio euro labui”, – neabejoja Investuotojų asociacijos narys Aurimas Launikonis.

Paveiktų ir Lietuvą

Vis dėlto kas nutiktų, jei tokia krizė Kinijoje tikrai įvyktų, nepaisant valdžios ir užsienio šalių pastangų? Kaip tai paveiktų kitas rinkas – viso pasaulio, JAV, Europos ir pagaliau Lietuvos. Ekspertai sutaria, kad šis klausimas itin komplikuotas, o vienareikšmio atsakymo nėra.

Negalima pamiršti, kad Kinija šiuo metu yra tarsi viso pasaulio ekonomikos variklis, ir visos rinkos nuo jos yra priklausomos. “Jei šis variklis sustotų, bemat padidėtų investuotojų atsargumas, o tai paveiktų akcijų rinkas visame pasaulyje – visur nukristų finansinių aktyvų kainos”, – perspėja A.Olechnovičius.

Be to, jei Kinijoje sumažėtų, tarkime, prekių paklausa, tai skaudžiai atsilieptų tiek JAV, tiek Europai, kurios būtų priverstos mažinti eksporto apimtis. Mat dabar jos abi ant kojų stojasi būtent dėl eksporto į didžiulę Kinijos rinką.
Kita vertus, Finansų analitikų asociacijos prezidentė Daiva Rakauskaitė atkreipia dėmesį, kad pasaulio ekonomika visuomet ieško balanso, ir vienoms rinkoms silpstant, kitos ima stiprėti. Taip galėtų nutikti ir dabar: silpnėjant Kinijai, daugiau jėgų įgautų Europos ar JAV rinkos.

Ekspertė pateikia paprastą pavyzdį: Europa išloštų, vos tik Kinijoje susitrauktų gamybos apimtys. “Europa daugiau importuoja nei eksportuoja. Ir jei Kinijos prekių srautas į Europą sumažėtų, tai galėtų būti nauja galimybė Europos gamintojams”, – samprotauja D.Rakauskaitė.

A.Strazdas priduria, kad, sumažėjus Kinijos gamybos apimtims, o vartojimo lygiui kylant, europietiškų prekių paklausa padidėtų toje pačioje Kinijoje.

Be to, kai kurie ekspertai nesibaimina net ir galimo akcijų nuvertėjimo. “Ekonomika taip sutvarkyta, kad gyvuoja ciklais. Jei Kinijos akcijų vertė kristų, atsirastų galimybė jas pigiai pirkti ir uždirbti ateityje, kai jų vertė vėl ims kilti”, – aiškina D.Rakauskaitė.

Investuoti ar palaukti?

Vis dėlto minėtas Kinijos krizės poveikis Lietuvai būtų netiesioginis – iki mūsų jis tarsi banga atvilnytų iš kitų, nuo Kinijos labiau priklausomų rinkų. Vienintelis tiesioginis poveikis – tos pačios akcijų rinkos, kuriose cirkuliuoja ir nemažai lietuviškų pinigų.

O juk Kinijos akcijų indeksai krinta jau nuo 2009 m. lapkričio. Šanchajaus ir Honkongo biržų indeksai vien nuo šių metų pradžios susitraukė atitinkamai apie 21,8 ir 9 proc.

I.Genytė-Pikčienė ramina, jog į Kinijos rinką “įmerktų” pinigų nėra tiek daug, kad nuostoliai pesimistinio scenarijaus atveju būtų labai dideli. “Lietuvos finansinių investicijų terpė ir investicijų edukacija palyginti nedidelė, tad ženklių investicijų į Kinijos rinką nėra”, – aiškina specialistė. Juolab kad iš tiesų tarp investuojančiųjų į Kinijos ar kitų Azijos šalių rinkas vyrauja konservatyvios sritys, tad praradimų tikimybė dėl to dar mažėja.

Na, o kaip elgtis tiems, kurie dar tik svarsto apie investicijas į Kinijos rinką? Juk daugelis Lietuvos bankų šiandien siūlo investuoti į obligacijas, susietas su Kinijos akcijomis (pavyzdžiui, SEB), ar obligacijas su kylančios Kinijos garantija (“Nordea”).

A.Launikonis aiškina, kad Lietuvoje paprastai siūloma investuoti į pakankamai likvidžias rinkas, kuriose investuotojai gali greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją ir suskubti parduoti turimas akcijas, dar iki joms prarandant vertę. Vienintelė rizika – pernelyg pasitikėti savo jėgomis ir pradelsti momentą.

Bet kuriuo atveju ekspertai tikina, kad investuoti į Kinijos rinką, net turint omenyje galimas grėsmes, verta. Svarbu, kad tos investicijos būtų ilgalaikės. “Kinijos rinka labai įdomi ir perspektyvi. Nors akcijų kainos trumpuoju laikotarpiu gali kristi, tačiau dvejų trejų metų investicijos yra perspektyvios”, – prognozuoja A.Olechnovičius ir priduria, kad Azija – tai ne vien Kinija. Esą tokios šalys, kaip Indija ar Indonezija, investiciniu požiūriu dar saugesnės, tad moti ranka į Azijos rinkas lietuviams esą tikrai neverta.