2010 Lapkričio 03

Spaudos aktualija

Kelių chuliganai siautėja

veidas.lt

Metus galiojanti nedrausmingų vairuotojų perauklėjimo programa ir jos įgyvendinimas panašėja į farsą. LŽ išsiaiškino, jog kai kurios mokymo įstaigos griežtą kelių chuliganų reabilitaciją pavertė tik formalia procedūra. Už šiurkščius ir pavojų keliančius Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus pažymėjimo netekę vairuotojai jį atgauti gali ne tik sumokėję baudą, bet ir išklausę papildomų mokymų kursą. Ši prievolė kelių chuliganams taikoma jau metus. Nusižengėlių reabilitacijos programą sudaro trys dalys: dviejų valandų bendrasis mokymo kursas, vienos valandos nusižengimo analizė individualiai su psichologu, pusvalandį trunkantis rezultatų aptarimas grupėje ir 30 minučių praktinis užsiėmimas naudojant lėtėjimo pagreičio matuoklį. Tik po šių užsiėmimų nusižengusieji turi teisę kreiptis į policijos įstaigą ir atgauti vairuotojo pažymėjimą.

„Lietuvos žinios“ rašo:

Teisę rengti prieštaringai vertinamus papildomus nusižengusių vairuotojų mokymus Lietuvoje šiuo metu turi 21 įstaiga. Čia kelių chuliganai analizuoja savo padarytas klaidas, jiems dar sykį skiepijami saugaus vairavimo pagrindai. Laiko ir kantrybės reikalaujanti perauklėjimo programa turėtų skatinti KET ignoruojančius vairuotojus elgtis prie vairo atsakingai.

Tačiau, LŽ duomenimis, ne visos mokymo įstaigos linkusios vargintis ir papildomus mokymus rengia ne pagal griežtai nustatytus reikalavimus. Už formalų požiūrį į nedrausmingų vairuotojų perauklėjimą viena uostamiesčio mokymo įstaiga jau prarado leidimą rengti papildomus mokymus.
Į Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) kontrolierių akiratį dar vasarą pateko papildomus mokymus rengusi viešoji įstaiga “Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras“. Gavę operatyvinės informacijos apie galimus pažeidimus inspektoriai šią viešąją įstaigą patikrino. VKTI duomenimis, patikrinimo metu buvo nustatyta šiurkščių pažeidimų. Paaiškėjo, kad vietoj privalomos vienos akademinės valandos psichologai su pažeidėjais jų padarytus nusižengimus, priežastis ir asmeninę atsakomybę analizavo vos 15 minučių. Inspektoriai taip pat nustatė, kad privalomas pažeidimų aprašas užpildomas tik iš dalies, jame neįrašoma data, nenurodoma pažeidimo vieta, situacija, pažeidimo esmė, išvados ir siūlymai, pažeidimo vertinimas, informacijos šaltiniai. “Ši viešoji įstaiga pažeidėjams išduodavo vairuotojų papildomo mokymo baigimo pažymėjimą nebaigus viso mokymo kurso. Taigi ji neįgyvendino pagrindinio tikslo – gerinti eismo saugą keliuose. Toks formaliai vykdomas vairuotojų pažeidėjų papildomas mokymas daro didelę žalą visuomenei ir diskredituoja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas. Už šiuos ir kitus pažeidimus iš minėtos įstaigos buvo atimtas leidimas organizuoti papildomus mokymus”, – LŽ sakė VKTI viršininko pavaduotojas Romanas Vilčinskas.

Leidimo auklėti kelių chuliganus netekusios VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras direktorė Birutė Dirmotienė LŽ tvirtino, kad sprendimas drausti jų įstaigai rengti papildomus mokymus yra absurdiškas. Pašnekovės teigimu, inspektoriai pateikė tendencingas išvadas, kurias ji bandė užginčyti. “Tai tikra nesąmonė! Inspekcija mums priekaištavo, kad psichologai su pažeidėjais bendravo formaliai ir labai trumpai, nors aš turiu įrodančių dokumentų, kad psichologinė analizė su vairuotojais vyko iki vėlaus vakaro – 21 valandos. Mums taip pat buvo priekaištaujama, kad įstaiga nebuvo sudariusi darbo sutarčių su įmonėje dirbančiais psichologais. Tai irgi netiesa. Deja, niekam mano paaiškinimai nebuvo įdomūs. Kreipiausi net į susisiekimo viceministrą, bet ir jis niekuo padėti negalėjo”, – LŽ tikino B.Dirmontienė.

Iš VšĮ “Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras” teisė vykdyti papildomus mokymus atimta metams. Įstaigos vadovė nesiryžo prognozuoti, ar po metų jie vėl imsis auklėti šiurkščiai KET pažeidusius vairuotojus.

Nors kelių chuliganai papildomai pradėti mokyti tik praėjusių metų pabaigoje, VKTI inspektoriai pastebi, kad mokymo metu psichologai su kelių chuliganais nesistengia rimtai analizuoti padarytų pažeidimų, o visas šis procesas labiau primena liberalų pasišnekučiavimą prie puodelio kavos. “Negalima teigti, kad toks požiūris yra visose mokymo įstaigose. Tačiau mes gauname signalų, kad kai kuriose mokyklose elgiamasi būtent taip. Nereikia pamiršti, kad papildomi mokymai yra prevencinė auklėjamoji priemonė, orientuota į psichologinius dalykus, todėl svarbu šiuos mokymus organizuoti taip, kad pažeidėjas suprastų padarytų pažeidimų esmę ir su psichologu individualiai aptartų pažeidimų priežastis bei aplinkybes”, – LŽ teigė R.Vilčinskas.

VKTI viršininko pavaduotojo nuomone, formaliai į papildomus mokymus žvelgusi nubausta įmonė sudarė sąlygas nusižengusiems vairuotojams reikalingą pažymą gauti neišklausius privalomos programos kurso. “Faktiškai vietoj privalomo atlikti mokymo įmonė už pinigus išdavinėjo papildomo mokymo baigimo pažymėjimus viso mokymo kurso neišklausiusiems pažeidėjams”, – pridūrė R.Vilčinskas.

Tai, kad papildomi mokymai primena parodiją, o juos organizuojančios įmonės formaliai žiūri į programos įgyvendinimą, atskleidė nedidelis LŽ atliktas eksperimentas. Paskambinus į atsitiktinai pasirinktas papildomus mokymus organizuojančias įmones paaiškėjo, kad gauti reikalingą kursų baigimo pažymėjimą ir atgauti prarastą vairuoto pažymėjimą – vieni juokai. Svarbiausia, iš anksto užsirašyti į eilę ir susimokėti reikiamą mokestį. Be to, atvykus į kai kurias vairuotojų perauklėjimo įstaigas net nereikės vargti valandą individualiai klausantis psichologo konsultacijų.

“Nebijokite, su psichologu bendrauti individualiai nereikės. Jis paskaitys bendrą visiems paskaitą. Daug laiko nesugaišite. Visas mokymo kursas užtruks ne ilgiau kaip keturias valandas”, – telefonu aiškino Šalčininkuose papildomus mokymus rengiančios įmonės atstovė. Kitos, Šiauliuose įsikūrusios vairuotojų ruošimo įmonės atstovė telefonu LŽ dėstė, kad papildomi mokymai užtruks ne ilgiau kaip pusdienį ir tikrai nenuvargins. “Ateisite, išklausysite bendrą kursą, tada visi drauge pabendrausite su psichologu, atliksite lėtėjimo pagreičio užduotį ir gausite reikalingą pažymą. Žinote, tie mokymai daugiau formalus dalykas. Nieko baisaus ir ypatinga”, – tikino pašnekovė. Pasiteiravus, ar tikrai bus galima išvengti individualios, valandą truksiančios akistatos su psichologu (kaip reikalauja nustatyta tvarka – aut.), įmonės atstovė patikino, jog taip ir bus.

Susisiekimo ministerijos Kelių ir civilinės aviacijos departamento Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis LŽ sakė, kad tik tinkamai organizuojami papildomi mokymai duoda naudos. Jo teigimu, padaryto pažeidimo analizė ir individualus bendravimas su psichologu sumanytas ne šiaip sau. Pašnekovo nuomone, atsainiai kursus organizuojančios įmonės ne tik rizikuoja netekti leidimo, bet ir gali būti apkaltintos sukčiavimu. “Pažeidėjas už papildomus mokymus sumoka nustatyto dydžio pinigų sumą, todėl jis turi gauti visą paslaugą. Jei kursai vyksta atmestinai ir formaliai, tai jau yra pažeidimas ir už jį turi būti baudžiama. Visos papildomus mokymus organizuojančios įstaigos prevenciškai tikrinamos bent kartą per metus, tačiau jei į kursus atėję KET pažeidėjai mato, kad mokymo procesas vykdomas atmestinai, siūlyčiau nedelsiant apie tai pranešti VKTI arba tiesiai Susisiekimo ministerijai”, – kalbėjo V.Pumputis.

Saugaus eismo mokymo asociacijos vykdomasis direktorius Gintaras Saldžiūnas įsitikinęs, kad jau metus galiojanti papildomų mokymų tvarka buvo parengta “iš lubų”, todėl ir atsiranda norinčiųjų šią tvarką ignoruoti. Jo teigimu, pati perauklėjimo idėja yra sveikintina, tačiau ji buvo netinkamai parengta ir paskubomis pradėta įgyvendinti. “Realiai mokymo įstaigų kontrolė yra minimali. Nesvarbu, kad pagal įstatymą visas mokymo procesas yra filmuojamas. Iš esmės juk nėra tokių pajėgų, kad būtų galima peržiūrėti visų mokyklų visą filmuotą medžiagą ir įsitikinti, jog mokymai vyksta taip, kaip reikalauja įstatymai. Be to, su pažeidėjais dirbantys psichologai turėtų būti specialiai tam parengti, o šito, kaip žinia, nėra. Todėl ir rezultatas nestebina – kai kurios mokymo įstaigos, užuot atsakingai ir sąžiningai vykdžiusios perauklėjimo funkcijas, susirenka pinigus, o į mokymo procesą žvelgia formaliai”, – tvirtino G.Saldžiūnas.

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...