Audrius Bačiulis
Kauniečiai užaugo žiūrėdami į Vakarus, vilniečiai – į Rytus
Viešojoje erdvėje kartkartėmis plyksteli apsišaudymai tarp vilniečių ir kauniečių, kurie jų “tikresni miestiečiai” ar “dvasingesni lietuviai”.
Apskritai į tokį varžymąsi, ypač pereinantį į asmeniškumus, derėtų žiūrėti su šypsena. Jeigu ne vienas faktas: šiuo metu visas svarbiausias vietas valstybės gyvenime – versle, moksle, politikoje, valdymo aparate užima keturiasdešimtmečių karta, kurios vertybinės orientacijos formavosi vėlyvuoju sovietmečiu. Kaune ir Vilniuje tai vyko visiškai skirtingai.
Esminis skirtumas tarp XX a. aštuntojo devintojo dešimtmečio kauniečių ir vilniečių toks, kad pirmieji sovietmečiu per Lenkijos televiziją žiūrėjo Europos kino šedevrus ir pasaulinio lygio JAV serialus, skaitė lenkiškus ir vokiškus žurnalus bei smetoniškas knygas iš senelio bibliotekos, vaikščiojo XX a. pirmosios pusės Vakarų Europos architektūros namais apstatytomis gatvėmis. Tegu tie filmai ir žurnalai buvo su “liaudiškai demokratišku” prieskoniu, bet vis ne “Literaturnaja gazeta”, “Vokrug sveta” ar “Novyj mir”, nuo kurių alpdavo Vilniaus inteligentai, kurių minčių, elgesio ir apdarų madas diktavo iš Maskvos parvykstantys “nomenklatūrščikai” bei sovietų liaudies artistai. Tuo tarpu Kauno poniutės orientavosi į Varšuvą, kuri savo ruožtu žvilgčiojo į Paryžių.
Vilniečiai nuo Lietuvai artimiausių Vakarų, kurie buvo Lenkijoje, sovietmečiu buvo absoliučiai atkirsti ir vilnietį nuo kauniečio lengviausiai buvo galima atskirti pagal lenkų kalbos mokėjimą: kaunietis mokėjo (nes Lenkijos TV žiūrėjo dažniau nei “Centralnoje televidenije”), o vilnietis – ne. Tipiškas mano paauglystės ir ankstyvosios jaunystės vaizdelis: susirenka giminė į senelio namus švęsti Joninių, pavakarėn ir kitą dieną “vilniečių frakcija” susigrūda į tolimajame namo gale esantį saloną, kur per balių būdavo išnešamas televizorius, ir kaip stebuklą žiūri vakarietiškus filmus bei nematytos kokybės pramogines laidas. O kuris nors iš kauniečių turi jiems vertėjauti, nes nė vienas lenkiškai nesupranta.
Dėl tokio skirtingo informacinio lauko bet kurio kauniečio “aplink 40″ galima drąsiai klausti, ar Makepeace “pasirašė” Dempsiui, ar tik “dinamą suko”, kuris Majamio policininkas kietesnis – Sonny Crockett ar Rico Tubbs. Šiuo požiūriu kauniečiai visiškai įsipaišo į savo bendraamžių Europoje ir JAV kontekstą. O vilnietis, tokių klausimų išgirdęs, tik akytėmis mirksėti pradės ir nedelsdamas ims niekinti “kavianską” spekuliantą, kuris nei Tarkovskio, nei Michalkovo pasaulinių kino šedevrų nematė.
Vis dėlto didžiausias skirtumas buvo santykis su miestu. Kaunietis jau nuo paauglystės galėjo parodyti, kur yra Prezidentūra, kur Ministerių kabinetas, kur Lietuvos bankas, o kur – Valstybės teatras, gerdamas kavą skaitė laikraščius Nunciatūros skverelyje, kildamas laiptais iš Laisvės alėjos į Žaliakalnį praeidavo pro sovietų ir Vokietijos ambasadas. Dažnas galėjo bakstelėti į namą, kurį kadaise pastatė ar kuriame dirbo jo tėvas arba senelis, o kai kurie laimingesni juose tebegyveno ir sovietmečiu. Eidamas Laisvės alėja, kurios sovietijai visiškai svetimo pavadinimo atvažiuodavo pasižiūrėti turistai iš Rusijos, kaunietis eidavo per savo valstybės sostinę, kurios kiekvienas namas jam buvo savas.
Tuo tarpu vilniečiams Vilnius buvo svetimas miestas, kuriame “tikrai lietuviškas” (pagal to meto supratimą) buvo nebent Gedimino pilies bokštas. Visus kitus pastatus, pastatytus nežinia kieno ir nežinia kada, nutarusiajam tapti vilniečiu tekdavo jaukintis. Taip gimė legendos apie “ypatingą Vilniaus dvasią” ir, atitinkamai, dvasinguosius vilniečius, priešpriešinančius save kauniečių konkretumui bei materializmui. Teisėtai vadindami Vilnių universitetiniu miestu, vilniečiai kažkaip pamiršdavo, kad universitetas tas – Vytauto Didžiojo, perkeltas iš Kauno 1940-aisiais.
Per keturis pokario dešimtmečius vilniečiai pamažu prisijaukino Vilnių, jau ėmė jį laikyti savu, panašiai kaip kauniečiai – Kauną. Bet čia atėjo Sąjūdis, nepriklausomybė, ir vilniečiai staiga su siaubu pamatė, kad jų taip sunkiai savu padarytas miestas užimtas kauniečių. Pastarieji, nuo vaikystės pratę gyventi valstybės sostinėje, tiesiog pasislinko šimtu kilometrų ryčiau ir vėl vaikščiojo gatvėmis, kuriose veikė jų valstybės Seimas, Vyriausybė ir ministerijos, Valstybės teatras ir Lietuvos bankas.
Nesukdami sau galvos dėl kažin kokių “ypatingų Vilniaus dvasių”, kauniečiai ėmė tvarkyti savo sostinę lygiai taip pat konkrečiai, kaip buvo pratę tvarkytis Kaune, – statyti naują, lietuvišką Vilnių. Atsigavę po pirmojo šoko vilniečiai sukilo į kovą prieš verslo “barbarus”, už Vilniaus išsaugojimą. Štai čia ir paaiškėjo, kas yra sava vilniečiui, o kas – kauniečiui. Vilniečiai, kaip savo jaunystės miesto simbolį, siekė išsaugoti sovietinę betondėžę, it pasityčiojant pavadintą “Lietuvos” vardu. Kauniečiai tuo pat metu sukilo už “Romuvos” kino teatro, nepriklausomos Lietuvos architektūros šedevro, išsaugojimą. Dėsninga ir teisinga, kad nugalėjo kauniečiai, o vilniečiai liko prie griuvėsių krūvos.
- Karinė tarnyba – elito privilegija ir pareiga valstybei
- Kas kausis su A.Zuoku dėl Vilniaus, arba kodėl liberalams taip suskaudo išvydus M.Majauską?
- Lietuva iš pusiau parlamentinės tampa pusiau prezidentine. Tai blogai?
- Vilniaus mero rinkimų mįslė: ar kirs Prezidentė Sekmoko dalgiu per Janukonio tarpukojį?
- Prorusiški V.Ušacko nusišnekėjimai: propagandos poveikis ar naujų galimybių paieška?
- Leiskime Vilniui bankrutuoti kartu su Artūru Zuoku
- Ką darysime, kai Rusija ims siūlyti savo dujas grasindama ginklu?
- „Putino grašiai“ už lojalumą Rusijai
- Kariuomenės pirkimai – poliklinikos personalo vadovės rankose
- Kaliningradas ne prūsų ir ne mūsų, bet rusų – tai teisinis faktas
Komentarai (28)
Komentuoti
Loading ...
kaip paprastai ir aishkiai ). buchiau ‘vilnietis’ – ishtiktu shokas!
šįkart silpnai, kavianskas straipsnėkas
ahaha:)
A.Bačiulis, kaip visi žurnaliūgos temą čiulpia iš piršto-šiuo atveju iš savo spuoguotos vaikystės. Matyt jo giminės iš Vilniaus, tai tie patys kaimiečiai iš provincijos užplūdę po karo į Vilnių. Aš gimiau Vilniuje-ir puikiausiai kalbu, žiūrėjau ir klausiausi lenkus-jokių problemų.
Taigi, vilnietis ar kaunietis-tai nors ir diagnozė, bet reikia ten gimti (nors ne į 3 kartą ,kaip skiedžia A.Užkalnio priešė)
silpnas silpnas straipsniukas.. verkšlenantis tos
o nu bet tiesa ta, kad vilniečiai yra kauniečiai ir kiti kaimiečiai.. dėl to čia pyktis, visi juk tik antra karta nuo žagrės
kad prieš kokius dvidešimt penkerius metus Vilniuje viešose vietose su treningais ir šlepetėm tik kai kurių tautinių mažumų atstovai rodydavosi, o Kaune tokių lietuvių pilna Laisvės alėja būdavo, nekalbant jau apie mikrorajonus…
Koks butthurt’as vilniečiams! Net čia iš komentarų matosi
tomaševskio hitlerjungendo aktyvistas -sikorskio žalius atidirba. reik juk paaiškint kad NAŠE WILNA- vilniaus litvinai oikuapvo Tuo tarpu kowno bachurėliai amžinai žinojo kad lenkas vyresnis litvino brolis
jo kaunas- “tikras vakarietiškas” miestas. O jau tie “vakarietiški” kaunaiski bachurėliai- treninguoti morozai-slaviškų hopnikų reikalo tęsėjai-kurių vienintelis užsiėmimas močylint neformalus pankus ir mertalistus- tai jau tikras “vakarų” simbolis. ne veltui tokia meilė lenkams-tomaševskiui montanau
sikorskiui-tamoševskiui nebus vargo INTEGUOTI KOWNO į VĖLIKĄ POLŠĄ, juk kownaiski litwinai jau puikiai kalba lenkiškai. Ne taip kaip kažkokie Vilniaus lietuviai, kurie niekaip nesusiprato įšmokti lenkiškai ir atiduot lietuvių okupuotą NAŠE WILNO-teisėtiems šeiminykams- lenkams
Nezinau kaip ten buvo seniau, bet siai dienai nuvaziavus i wilno, 1 maximoj i 8 (lankaus ten darbo reikalais) galima be trugdziu susikalbet lietuviskai. Kitose 7tyniose.. 2zodziai rusiski, 1 lenkiskas, 1lietuviskas su baisiu akcentu ir 3 lenksikai rusiski keiksmazodziai…Ir cia ne sales darbuotojai o visai aukstas pareigas uzimantys zmones, graudu.
Linkėjimai A.Bačiuliui, trumpas ir superinis tekstas, 100 procentinė tiesa.
Yra du Kaunai. Ir vienas iš jų aprašytas čia. Kitas, deja, yra tamsesnis. Nes kiekviena lazda turi du galus.
kauno litwinai su bačiuliu priešaky puikiai supranta TAMOŠEVSKI -SIKORSKĮ- jiems net vertėjo nereik. PATYS atvež sikorskio saulę ant litwos. Belieka tik VILNIAUS LIETUVIUS- tuos NEKIŠAS LENKIŠKAI APMOKYT ir paaiškint kad lietuviai turi atiduot okupuotą lenkū NAŠĖ WILA-
Bačiuslis ir Radoslawas Sikorskis akcentavo lenkams skirtą pareiškimą, jog Lenkijos santykiai su Lietuva bus tiek geri, kiek bus geri Lietuvos valdžios santykiai su lenkų mažuma. BAČIULIS-SIKORKIS-TAMOŠEVSKIS- štai tie kowno bachurėliai kurie litvinus atves į VĖLIKOS POLŠOS KRESĄ
Ne tam Lietuva atsikratė “vyresnio brolio”- ruskio, ruskų iškabų ir Lietuvos rusifikacijos, kad dabar vietoje rusiškos dvikalbystės būtų įvestas lenkų raidynas : vietoj ruskų iškabų būtų kabinamos lenkiškos iškabos, o “vyresniu broliu” pasiskelbę lenkai su bačiuliu – imtų POLONIZUOTI LIETUVĄ
bačiulis -šaunuolis- tikras sikorskio vafliaėdas- tomaševskio portenkų plovėjas SU RUGSĖJUM OKTEBRIUM
NU-lenkų kalbos spece-bachuyl-kada NAŠE WILNA savo chozeims tomaševskio-sikorskio lenkiškai fašistinei bandai perašysi?
Baikit pyktis. Tikras Lietuvis nesvarbu jis vilnieties ar kaunietis turetu gerbti ir palaikyt drauga tautieti !!! Visi drauge galetume grusti lauk lenkus ir rusus… bet taip nebus…. Lietuvis taip ir liks bajoro tarnu… nesvarbu tas bajoras lenkas ar amerikonas.
Vajėtau, nejaugi Vasaros gatvėje kompiuterį pastatė? Cituojant bačiulį, reikia suprasti, kad kvaili lietuviai savo sostinę lenkų žemėse įkūrė. Su tuo ir sveikinu autorių
Nieko cia naujo: visi zino, kad VILNIETIS, tai yra arba is Kauno arba is kaimo!
bet tai žino tik tie vilniečiai, kurie yra iš Kauno arba iš kaimo
Pasiklydęs autorius. Tai apie europietiškumą kalba, tai apie lietuviškumą. Europietiškumo Vilniuje daugiau nei bet kur Lietuvoj ir taip buvo visada.
D
Čia ir Milošas, ir Brodskis, ir Glaubico bažnyčios bei gausūs italų projektuoti rūmai, o Kaune- tik vietinių noras pūstis ir puikuotis ant tuštutiškų dividendų. ?
Pūko radijas, Džordana- tikras Europietiškumas
1579 prieš 1922.
DD
pagal kauno logiką, žinoma, 18 metų tradicijų nuginčija keturis šimtmečius, atšvęstus ’79, o ir po Nepriklausomybės liko vienintelis tikras universitetas, sovietmečiu išvystęs lazerius ir puslaidininkius nekaip kažkoks proftechas, dėl noro pūstis išvadintas universitetu
Bet žinoma kiaušinis valdo vištą, nes buvo už ją anksčiau. Suprask prieš 1579 dar Vytauto Didžiojo buvo įsteigtas, matyt paties kunigaikščio
autorius ant tiek neapsišvietęs, jog net nežino, kad Vilniuje gyvena 104 000 lenkų ir dar tiek apylinkėse, o Kaune- 200. Ir vistiek kažkodėl reik iš piršto laužt nesąmones apie kalbų mokėjimą, kurios neturi nieko bendro su realybe… Juk anot 2001 gyventojų surašymo, kurio autorius netikrino, net 37 proc. vilniečių moka lenkų kalbą, Kaune- 1 proc.
O dar straipsnio gale išsineriama iš savo paties minčių ir imama apie lietuvybę pasakot
DDD
Kai Vilniuje lietuvių daugiau nei Kaune gyventojų apskritai
DD
ypač po abu miestus žvalgantis matosi, kur- miestas, o kur tik, kaip straipsnyje skambiai kawianskai išklykta- “griūvėsių krūva”.
))))
Kaunas turi kuo pasigirti, bet tai yra istorija. Dabartiniu kaunieciu savimone tai- taksistu, masinu turgaus ir kalejimo zargono savimone. Vilnieciai dabar kaip niekada anksciau zino kuo vertingas ju senamiestis, kuo turtinga istorija ir tt. O lenkijos kanalus kiek atsimenu ziurejo ir vilnieciai. Cia kas su kuo susidure ta ir sako.
Vienintelis argumentas- Lenku TV ziurejimas arba ne. Yra daug kitu aspektu be subjektyvaus keliu seimu palyginimo. O Universitetas ikurtas jezuitu ordino 1579 m Vilniuje.