2014 Rugpjūčio 28

Kas gali mokėti už mokslą Lietuvoje?

veidas.lt

Į aukštąsias mokyklas priimta 27 tūkst. pirmakursių. Už daugiau nei pusės jų (15 tūkst.) mokslus sumokės valstybė. Kita pusė prašys, kad jų studijas apmokėtų tėvai arba kreditoriai. Ir jie sumokės, nes studijuoti aukštojoje mokykloje gali ir nelaikęs nė vieno valstybinio egzamino.

 

„Žinoma, tikėjausi įstoti į valstybės finansuojamą vietą, tačiau ne visada nutinka taip, kaip nori, todėl už mokslą mokėsiu. Vis dėlto studijų kaina neturėjo įtakos mano pasirinkimui. Žinojau, ką noriu mokytis. Kol kas tėvai be didesnio vargo gali mokėti už mano mokslus, be to, jie sutinka, kad pinigai, skirti išsilavinimui, yra gera investicija“, – dėsto būsimasis farmacijos pirmakursis Tomas.

Tomo studijos per metus kainuos beveik 8,5 tūkst. Lt, o po penkerių metų vientisųjų studijų jo diplomas bus vertas daugiau kaip 40 tūkst. Lt. „Bet tada jau turėsiu magistro laipsnį“, – brangiai kainuojančią naudą įvertina Tomas.

Paklaustas, kodėl nenorėjo dvigubai sutaupyti ir rinktis pigesnių socialinių mokslų, jis numoja ranka ir prisipažįsta niekada jais nesidomėjęs. „Mano nuomone, studijuoti vien todėl, kad pigiau, nėra prasmės“ , – nukerta jis.

Tomas, kaip ir dar 12,2 tūkst. studentų, gavusių kvietimus studijuoti šalies aukštosiose mokyklose, sutiko su sąlyga, kad už mokslą turės mokėti. Į valstybės nefinansuojamas vietas universitetuose priimta 7,8 tūkst., kolegijose – 4,4 tūkst. pirmakursių.

Jei skaičiuotume, kiek šie studentai sumokės už vienus mokslo metus, suma būtų solidi ir siektų keliasdešimt milijonų litų, nes vidutinė studijų krepšelio kaina kolegijose siekia 4,2 tūkst. Lt, o universitetuose metai mokslų atsieina vidutiniškai 6,9 tūkst. Lt. Tačiau toks skaičiavimas būtų paremtas nebent aritmetika, bet ne logika, nes studijų kaina priklauso nuo studijų programos krypties, be to, aukštosios mokyklos pagal vidinę tvarką gali taikyti „nuolaidas“ – atleisti nuo mokesčio ar sumažinti studijų kainą.

Vis dėlto pernai mokančiųjų už mokslą skaičius aukštosiose mokyklose pasivijo valstybės finansuojamose vietose studijuojančiųjų skaičių. Už studijas Lietuvoje moka 50 proc. visų studentų. Tačiau „Veido“ kalbinti ekspertai svarsto, kad universitetuose svarstyklės pakryptų į mokančiųjų pusę – jų iš tikrųjų gali būti beveik 60 proc. arba tiek, kiek vargiai kurioje kitoje Europos šalyje.

Taigi, nors Konstitucija skelbia aukštojo mokslo prieinamumą, o gerai besimokantiems piliečiams garantuoja nemokamą mokslą, įvertinus realų mokančių ir nemokančių studentų santykį, paveikslėlis primena (ne)mokamą sveikatos apsaugą.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 322014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-32-2014-m

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...