2011 Rugsėjo 29

Kas antra mirties priežastis Lietuvoje – širdies ligos

veidas.lt


Vakarų Europos šalyse mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų kasmet mažėja, o Lietuvoje – daugėja. Pagal šį rodiklį mes jau ne vienus metus pirmaujame tarp ES valstybių. Kodėl niekaip nepavyksta sustabdyti nei sergamumo, nei mirštamumo nuo šių ligų?

Rugsėjo 29-ąją kasmet minima Pasaulinė širdies diena, siekiant atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius, sukeliančius kraujotakos sistemos ligas, ir paskatinti žmones labiau rūpintis savo sveikata. O Lietuvoje net visas rugsėjis buvo paskelbtas Širdies sveikatos mėnesiu. Mat mūsų šalyje mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų jau pasiekė epidemijos lygį. Kas antrą mirtį Lietuvoje sukelia kraujotakos sistemos ligos ir tai kasmet sudaro apie 55 proc. visų mirčių, o pasaulio vidurkis – apie 29 proc.
Nors daugelyje pasaulio šalių širdies ligos yra dažniausia mirties priežastis, Europos kardiologų draugija metinėse konferencijose kasmet pabrėžia neįveikiamą sergamumo ir mirštamumo rodiklių skirtumą tarp ES senbuvių ir Rytų Europos šalių. Pavyzdžiui, Lietuvoje nuo kraujotakos sistemos ligų miršta 2,5 karto daugiau žmonių nei Vakarų Europos šalyse. Kasmet šios ligos Lietuvoje nusineša daugiau kaip 23 tūkst. žmonių gyvybių. Nacionalinėje sveikatos programoje buvo numatyta iki 2010 m. mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų sumažinti 15 proc., tačiau visiškai aišku, kad to padaryti nepavyko.

Vyrauja požiūris “man taip nenutiks”

Lietuvos širdies asociacijos prezidentė Žaneta Petrulionienė teigia, kad sergamumas bei mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų niekaip nemažėja, nes pas mus labai didelis rizikos veiksnių paplitimas – daugelio žmonių per aukštas kraujospūdis, per didelis cholesterolio ir gliukozės kiekis kraujyje. Tačiau retas žino šiuos savo sveikatos skaičius.
“Kitų šalių patirtis rodo, kad sureguliavus kraujospūdį, tinkamai maitinantis, daug judant, metus rūkyti kelis kartus sumažėja sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis. Ir tam nereikia nei brangios aparatūros, nei naujausių gydymo metodų. Svarbiausia – pakeisti požiūrį. Deja, Lietuvoje daugelis į gydytojus kreipiasi tik tuomet, kai suriečia skausmas, nes juk nepajusi per didelio nei gliukozės, nei cholesterolio kiekio kraujyje”, – sako VUL Santariškių klinikų gydytoja kardiologė Ž.Petrulionienė.
Jai ne kartą teko susidurti su pacientais, tvirtinančiais, kad per didelis pilvas jiems netrukdo, todėl riebaus ir saldaus maisto neketina atsisakyti, o daugiau pajudėti neturi laiko. Gydytoja pastebi, kad Lietuvoje vyrauja požiūris, jog insultas ar infarktas mane tikrai aplenks. Tačiau, pasak kardiologės, rūkymo, nejudrumo ir antsvorio derinys anksčiau ar vėliau visus priveda prie rimtos ligos.
VUL Santariškių klinikų generalinis direktorius Aleksandras Laucevičius išskiria dar vieną sveikatai itin kenksmingą lietuvių įprotį – per didelį druskos vartojimą. “Tarp ES šalių mes esame vieni daugiausiai vartojančių druskos. Šio produkto Lietuvoje suvartojama dvigubai daugiau negu Prancūzijoje ar Graikijoje. Tai viena priežasčių, kodėl daugelio lietuvių kraujospūdis yra padidėjęs”, – atskleidžia A.Laucevičius.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto kancleris, Profilaktinės medicinos katedros profesorius Vilius Grabauskas primena, kad mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų 2000 m. buvo nustojęs didėti, tačiau po penkerių metų skaičiai vėl išaugo. “Per tuos metus sveikatos apsaugos sistemoje neįvyko pokyčių, kurie būtini, norint sustabdyti lėtines ligas. Nacionalinėje sveikatos programoje buvo patvirtintas finansavimas specialioms programoms, tačiau jis siekė vos 10 proc. poreikio, o kartais ir visai nutrūkdavo”, – dėsto V.Grabauskas.
Profesoriaus pabrėžia, kad prevencija kainuoja kur kas mažiau nei ligų gydymas, tačiau į programas, kol jos įsivažiuoja ir pradeda duoti rezultatų, reikia daug investuoti.

Pavyzdys – Suomijos patirtis

Ž.Petrulionienės įsitikinimu, Lietuvoje laiku nesiimta prevencijos priemonių, per mažai aiškinama žmonėms, kad tokie paprasti dalykai, kaip sveika mityba, fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas, daro stebuklus. Vis dėlto gydytoja kardiologė tikisi, kad po dešimties ar penkiolikos metų sulauksime teigiamų rezultatų. “Suomijoje, pradėjus įgyvendinti Šiaurės Karelijos projektą, mirštamumas nuo kraujotakos sistemos ligų sumažėjo 75 proc., tačiau tik po dvidešimties metų”, – sako Lietuvos širdies asociacijos prezidentė.
V.Grabausko nuomone, Suomijos pavyzdys patvirtina, kad šias ligas galima suvaldyti visiems jau seniai žinomomis priemonėmis, tereikia rimto politinio įsipareigojimo ir kompleksinio požiūrio. “Lietuvoje atsakomybė dėl tokio didelio mirštamumo užkraunama tik sveikatos apsaugos sektoriui, o sisteminio požiūrio pritrūksta. Suomija 1972–1978 m. pirmavo pagal mirštamumą nuo kraujotakos ligų. Suomiai juokaudavo, kad mėsa – tikram vyrui, o daržovės – tik triušiui. Tokį požiūrį nebuvo lengva pakeisti, tačiau sveiką gyvenseną skatinti pradėjo visi: darželiai, mokyklos, medikai ir net namų šeimininkių klubai. Buvo organizuojami konkursai, paskaitos apie sveiką mitybą. Daug investuota į fizinio aktyvumo skatinimą – viešasis transportas pertvarkytas taip, kad žmonėms tektų kuo ilgiau paėjėti iki stotelės, sukurtos erdvės vaikščiojimui, bėgiojimui, nutiesti dviračių takai”, – apie sėkmingą Suomijos patirtį pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto kancleris. Šiandien, pasak jo, iš Suomijos mokosi ne tik Vakarų Europos šalys, bet net ir Japonija.
Lietuvoje, remiantis Šiaurės Karelijos projekto pavyzdžiu, buvo įgyvendintas Rytų Lietuvos kardiologijos projektas, apimantis širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją, diagnostiką, gydymą bei reabilitaciją. Jo iniciatorius A.Laucevičius pastebi, kad projektas jau duoda teigiamų rezultatų. “Vien tik sutvarkius infrastruktūrą mirčių nuo infarktų sumažėjo 2,5 karto, nes tokie ligoniai iškart vežami į Santariškių klinikas. Anksčiau jie užsigulėdavo rajoninėse ligoninėse ir dažniausiai mirdavo. Šis projektas toliau bus tęsiamas Rytų ir Centrinėje Lietuvoje”, – tvirtina A.Laucevičius.
Jis pastebi dar vieną gerą tendenciją: “Gerėja arterinės hipertenzijos kontrolė darbingo amžiaus žmonių grupėje. Anksčiau arterinio kraujo spaudimo kontrolė siekė vos 10 proc., o dabar – 30 proc.” Tai buvo pasiekta nuo 2006 m. vykdant širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą, kuri leidžia anksti nustatyti šių ligų grėsmę ir taip sumažinti jų riziką.

Per mažas dėmesys švietimui

Vis dėlto, jei lyginsime širdies ir kraujagyslių ligų paplitimą Lietuvoje su mirčių skaičiumi nuo jų, tai dar labai menki poslinkiai. Santariškių klinikų generalinis direktorius apgailestauja, kad cholesterolio ir kitų riebalų kiekio kraujyje rodikliai iš visų ES šalių Lietuvoje vis dar didžiausi, o statinų, vaistų grupės preparatų, mažinančių cholesterolio kiekį kraujyje, vartojama mažiausiai.
“Įrodyta, kad tai vienas efektyviausių būdų aterosklerozės rizikai sumažinti. Deja, Lietuvoje šie vaistai 80 proc. kompensuojami tik ligoniams, jau patyrusiems miokardo infarktą, taip pat esantiems didelės ir labai didelės kardiovaskulinės rizikos grupėje. Kardiochirurgai turės mažiau darbo tik tuomet, kai statinai bus kompensuojami ir tiems, kurių liga taip toli nepažengusi”, – įsitikinęs A.Laucevičius.
Tačiau vien tik vaistais, A.Laucevičiaus nuomone, problemos irgi neišspręsime – turi būti skiriamas pakankamas dėmesys ir švietimui. O to kol kas bene labiausiai ir trūksta. Lietuvos širdies asociacija nuo 2000 m. kasmet organizuoja renginius, skirtus Širdies dienai, taip pat vykdo projektą “Raudona suknelė”, kuriuo nori atkreipti dėmesį į didelį moterų mirštamumą nuo kraujotakos sistemos ligų. Deja, to per mažai, norint sulaukti rezultatų bent po dešimties metų.
“Neturime galimybių žinią, kad reikia rūpintis savo sveikata, paskleisti plačiai, nes esame visuomeninė organizacija. Tačiau šiemet Pasaulinės širdies dienos renginį organizuojame Vilniaus katedros aikštėje, nes norime garsiai rėkti, kad problema labai didelė”, – pabrėžia Ž.Petrulionienė.
Nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriato vadovo Romualdo Žeko nuomone, daugiau prie visuomenės švietimo turėtų prisidėti Visuomenės sveikatos biurai. “Jie įkurti jau prieš penkerius metus, tačiau konkrečių darbų atlieka labai mažai”, – kritikuoja R.Žekas.
Šių metų pabaigoje turėtų būti patvirtina 2011–2020 m. Nacionalinė sveikatos programa, kurioje bus numatytos programos, skirtos sergamumui kraujotakos sistemos ligomis mažinti. Taip pat šiuo metu analizuojama, kodėl nepavyko įgyvendinti daugelio siekinių, iškeltų iki 2010 m. galiojusioje Nacionalinėje sveikatos programoje.
“Gaila, bet iki šiol Lietuvoje nebuvo ir nėra propaguojamas fizinis aktyvumas, nesureguliuota infrastruktūra, skatinanti žmones kuo daugiau vaikščioti. Nejudrumas, nesubalansuota mityba, rūkymas, alkoholis – tai žemos kultūros įpročiai, sukeliantys visas ligas. Tad su jais ir reikia kovoti”, – apibendrina R.Žekas.

Mirčių nuo kraujotakos sistemų ligų skaičius Lietuvoje (100 tūkst. gyventojų)
2004 m.    655,8
2007 m.    720,1
2009 m.    697,5
2010 m.    718,8
Šaltinis: Higienos institutas

Mirčių nuo išeminės širdies ligos skaičius (100 tūkst. gyventojų)
Lietuvoje    305,1
Latvijoje    254,5
Estijoje    204,8
Lenkijoje    96,7
Vokietijoje    84,4
Danijoje    59,8
Prancūzijoje    33,8
Šaltinis: “Eurostat”

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (4)

  1. simas simas rašo:

    geras straipsnis bet kol grudama reklama vaistu tai apie koky sveikatos lygy galima kalbet

  2. Leonas Leonas rašo:

    Už tai galima pasakyti “ačiū” taip vadinamai ir vykdomai “sveikatos reformai”. Dabar ne tik žmonės gyvenantys toliau nuo miestų sėkmingai miršta namuose, bet ir miestelių gyventojai nukeliauja anapilin bevežami į stambius centrus. O dėl mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų čia nieko naujo nepasakyta tik sausa statistika.Kaip žmonės nuo šių ligų nemirs, jei atvyksti cito konsultacijai su siuntimu pas kardiologą Santariškių klinikose pvz.2012 m.rugsėjo mėn., o registraturoje painformuoja, kad pas konsultuojantį gyd. kardiologą geriausiu atveju pateksi 2013 m. sausyje.Tai dauguma rimtų ligonių tos ilgai lauktos konsultacijos ir nesulaukia. Yra ir daug kitų veiksnių, kurie niekam nerūpi ir juos nagrinėti nepatogu ir nenaudinga. O vanduo, kaip žinoma, po gulinčiu akmeniu neteka. Atia.

  3. poisas poisas rašo:

    negerk vaistu, gi visur sako gyvenk sveikai ? o ka litovcai tipo gudrus, cia reklama ir tt negersiu ir NEGYVENSIU sveikai, tik kazkaip po to ant keliu pas daktara atsliauzia jau saujos tableciu praso maldauja kad israsytu, nes jau paeiti nebegali 50metu vyrai-GALIUNAI… Amerikonai vadovaujasi tokiu principu – As geriu ta tablete tam, kad valgyciau ir gyvenciau kaip noriu.. lietuvis nei tabletes nei sveikai gyvent neapsima ir prasau rezultata turi. Tai kad keisciausia turbut bus lietuvoj dar ir taip kad daugiau nei puse net nesuvokia kad turi bedu su sirdies ir kraujagysliu ligom, nes nesitikrina nesilanko ir tt.. nebutinai vaistais galima sprest tas bedas, bet visu pirma reikia zinot ar yra bedu ar ne..

  4. poisas Leonai poisas Leonai rašo:

    Konsultacijos negydo pacientu, pacientai gydosi vaistais, arba gyvenesnos pakeitimais, kardiologas nera dievas, viska tvarko seimos daktaras, pilnai gali gydyma sustatyti ir tt, pas kardiologa siuncia nes to reikalauja SAM tvarka. O kad pas kardiologa echoskopija pasidarysi santariskese ar kalabibiskese nieko nepasikeis. Dvirati paminsi sian ar ten rezultatai bus. Tik klausimas kas tuos rezultatus skaitys ir is ju isvadas darys.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...