2011 Gegužės 20

Kartais reikalingi nepopuliarūs sprendimai

BNS

BFL

Valstybės pažangos tarybai penktadienį iš esmės sutarus dėl valstybės pažangos strategijos “Lietuva 2030″, premjeras Andrius Kubilius ragina nepamiršti, kad jog šviesiai vizijai įgyvendinti reikalingi ir nepopuliarūs sprendimai.

“Kas be ko, mums labai svarbu pasiekti, kad ir viešojoje erdvėje mes nepasiklystume šių dienų aktualijose, kuriose visko būna – ir gerų dalykų ir blogesnių, bet kad matytume ir šių dienų aktualijose, jog kartais ir kurie nors nepopuliarūs sprendimai, nukreipti į ilgalaikės ateities kūrimą, yra reikalingi šiandien”, – penktadienį po tarybos posėdžio žurnalistams sakė premjeras.

Jo teigimu, nuo ankstesnių strategijų ši skiriasi tuo, kad be tradicinių modernios ekonomikos, modernaus valstybes valdymo tikslų didelį dėmesį kreipia į visuomenės tapatumo problemas.

“Pirmuoju tikslu yra įvardinamas sumanios visuomenės kūrimo tikslas. Čia visuomenės vertybėms, visuomenės tapatybės problemoms, iššūkiams, su kuriais susiduria mūsų visuomenė, kurioje, kaip sakiau, viena iš didesnių problemų yra jos pačios nepasitikėjimas savimi,  - štai šiems dalykams yra skiriamas tikrai labai didelis dėmesys ir tuo ši strategija galbūt ir skiriasi nuo visų kitų ankstesnių strategijų”, – dėstė A. Kubilius.

Anot Vyriausybės vadovo, strategija reikalinga ne politikams, bet visiems žmonėms.

“Lietuva gyvena, bet neturint tikėjimo ateitimi, labai lengva patikėti, kad kitur bus žymiai geriau. Užtat ir esu įsitikinęs, kad norint spręsti tokius šių dienų skaudulius kaip emigracija, kaip netikėjimas savo ateitimi, tokia strategija yra reikalinga ir reikalinga ne premjerui, ne Vyriausybei, jinai reikalinga mūsų visai visuomenei”, – teigė ministras pirmininkas.

Strategija, anot premjero, projektuoja, kad po 20 metų visi Lietuvos gyventojai ras šalyje “sau tinkamą vietą”.

“Strategijos pagrindinis tikslas yra siekis nubrėžti, ką turime daryti, kaip turime keistis, kokių tikslų turime siekti, kad Lietuva, per praėjusius 20 metų tikrai pasiekusi nemažai, per ateinančius 20 metų pajėgtų tapti ambicinga, atvira, dinamiška, nebijančia globalios konkurencijos šalimi, kurioje kiekvienas Lietuvos žmogus rastų sau tinkamą vietą gyvenimui ir darbui, konkurencinga ekonomika būtų pajėgi tokias darbo vietas kurti ir Lietuvos žmonės įgytų žymiai daugiau tikėjimo ir pasitikėjimo savo šalies sėkminga ateitimi bei pasitikėjimo savo jėgomis ir tarpusavio pasitikėjimo”, – pasakojo premjeras.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Ainė Ramonaitė sakė, kad strategija gali padėti žmonėms atsikratyti nerimo.

“Žmonėms labai svarbus prasmingumo poreikis. Jeigu palyginčiau šalį su laivu, o žmones – su to laivo keleiviais, tai keleiviai nori jausti, kur plaukia laivas. Negali šiaip sau džiaugtis tuo, kad galbūt laive labai gera, galbūt ten duoda skaniai valgyti, vakarais rengiami šokiai ir smagu. Jeigu tu nežinai, kur plaukia tas laivas, tai tave ima tikrai tokia nerimo būsena. Jeigu mes prisimintume save, pavyzdžiui, kokiais 1989 metais, tai gyvenimas tikrai nebuvo geresnis, bet mes buvome laimingesni todėl, kad mes žinojome, kad einame. Žmonėms labai reikia tokio pojūčio”, – žurnalistams kalbėjo ji.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas sakė manantis, jog strategija visų prima yra galimybė rinkėjams įvertinti Vyriausybės ir kitų institucijų veiklos kryptingumą.

“Jei visgi blaškomasi reaguojant į atskiras problemas ir nežiūrima į tolimesnę ateitį, yra rizika, kad mes ir toliau kapanosimės nepasiekdami to proveržio, apie kurį jau seniai kalbame”, – pastebėjo R. Vilpišauskas.

Jo teigimu, svarbiausia yra spręsti šiuo metu aktualiausias problemas, tačiau tai daryti reikia kryptingai. Paklaustas, ar po rinkimų pasikeitus valdžiai nesugriūtų strategija, jis pripažino, jog rinkimų ciklai iki 2030 metų strategijos įgyvendinimą gali smarkiai pakeisti.

“Bet šiuo atveju svarbus ir opozicijos vaidmuo – opozicija taip pat turėtų arba pasakyti, kam jinai nepritaria, bet kartu, jeigu ji yra konstruktyvi, turėtų pasiūlyti, ką įsivaizduoja kitaip ir kaip siektų tų tikslų konkrečiais sprendimais”, – sakė R. Vilpišauskas.

Strategijoje įvardyta dešimtys rodiklių, kuriuos Lietuva norėtų pasiekti iki 2020 ir 2030 metų. Pavyzdžiui, pagal Laimės, Konkurencingumo, Demokratijos, Korupcijos suvokimo indeksus Lietuva turėtų būti ne žemesnėje nei dešimta vieta Europos Sąjungoje, nors vienas Lietuvos universitetas iki 2030 metų turėtų būti tarp geriausių 300 pasaulio universitetų, 60 proc. gyventojų turėtų didžiuotis savo tapatybe.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...