2015 Sausio 19

Kam neparanki „atsigaunanti“ Graikija

veidas.lt

Artėjantys Graikijos rinkimai – tik pretekstas Angelai Merkel prabilti apie tai, kad Vokietija esą neprieštarautų šios Viduržemio valstybės pasitraukimui iš monetarinės sąjungos.

 

Rima Janužytė

 

Graikija iš pažiūros eina teisingu keliu – jos skola stabilizavosi, o nuo šių metų pradės mažėti, kaip ir nedarbo lygis. Graikijos ekonomika po truputį auga, gyventojų optimizmas didėja. Žinoma, tai vis dar yra labiausiai prasiskolinusi euro zonos valstybė, kurios skola siekia 174 proc. BVP, o scenarijus, kad 2020-aisiais šalies skola nukris iki 128 proc. BVP, yra mažai tikėtinas.

Pagal Tarptautinio valiutos fondo (TVF) skaičiavimus, tam reikėtų, kad Graikijos ekonomika kasmet paaugtų po maždaug 3 proc., o biudžeto perviršis kiekvienais metais būtų ne mažesnis nei 4 proc. BVP. Atėnai nuo šio tikslo labai toli: 2014 m., TVF duomenimis, Graikijos biudžeto perviršis buvo maždaug 1,5 proc, o ekonomika paaugo 0,6 proc. Vis dėlto, palyginti su 2011-aisiais, kai Graikijai grėsė visiškas nemokumas, o BVP smuko beveik 9 proc., dabartinę situaciją galima vadinti kone puikia.

Graikijos pasitraukimas iš euro zonos daugeliui monetarinės sąjungos šalių tiek anuomet būtų buvęs, tiek dabar būtų gana skausmingas, skiriasi tik aplinkybės.

Iki 2012 m. Graikijos pasitraukimas iš euro zonos būtų reiškęs didžiulius nuostolius, nes Graikija iš valstybinių ir komercinių bankų buvo prisiskolinusi labai daug pinigų, o šias skolas būtų tekę nurašyti. Vien Vokietija būtų praradusi 62 mlrd. eurų – tokio dydžio sumą Graikija iš jos buvo pasiskolinusi. Be to, Graikijos pasitraukimas tuomet buvo tapatinamas net su euro zonos griūtimi ar bent jau iki nulio nukritusiu rinkų pasitikėjimu šia pinigų sąjunga.

2012 m. restruktūrizavus Graikijos skolą pasikeitė jos pobūdis – dabar beveik visa skola yra ne vien vyriausybių, bet ir Europos finansinio stabilumo fondo bei Europos centrinio banko rankose.

Žinoma, ir dabar negrąžintos skolos atsilieptų labai skausmingai, tačiau euro zonos įvaizdis dėl Graikijos pasitraukimo (bent taip manoma) nukentėtų ne taip jau smarkiai. Gal net priešingai – rinkų vertinimu, euro zona, leisdama pasitraukti Graikijai, išsilaisvintų nuo labiausiai prasiskolinusios narės ir galėtų laisviau kvėpuoti.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-01-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Pikasas Pikasas rašo:

    Europos Sąjunga pastaruoju metu krypsta kairėn. Net neoimperinis Rusijos agresyvumas nepadėjo graikų rinkėjų daugumai suvokti kas yra šiuo metu Pasaulyje pavojingiausias. Lietuvoje taip pat netrūksta populistinių marginalų į kuriuos su pagarba žvelgia kuklesnį politinį suvokimą turintys rinkėjai. Tačiau,mes bent jau turėjome Rytų režimo daugiametę pamoką, kuri dar nepasimiršo. Graikai savo ekonomiką nustekeno patys netgi apgaudinėdami iškreiptais rodikliais ES politines ir finansines institucijas. Dabar dauguma graikų nori pasukti kepurę į kairę ir mauti nuo skolų į krūmus. Naujas lyderis pažadėjo tartis. Na ir kas, kad pažadėjo.Senos skolos, kaip ir senos žaizdos. Kaimo bobučių “lipčikais” jų neišgydysi.

    Vertinant dabartinius rinkimus Graikijoje, neturėtumėm pamiršti ir Eurparlamento paskutinių rinkimų, kur euroskeptikai savo rezultatais galėjo džiaugtis. Nežinau, kiek visa tai kainavo Rusijos režimui, bet naivu būtų manyti, kad visa tai vyko be Kremliaus įtakos. Europar­la­men­te, kaip ir buvo prog­no­zuo­ta, sa­vo po­zi­ci­jas už­si­ti­kri­no eu­ros­kep­ti­kų par­ti­jos. Di­džio­sios Eu­ro­pos Są­jun­gos na­rių par­ti­jų frak­ci­jos – kon­ser­va­to­rių, so­cial­de­mo­kra­tų ir li­be­ra­lų – pra­ra­do da­lį tu­rė­tų pos­tų. Es­mi­nis po­ky­tis, pa­ly­gin­ti su ankstesniais rin­ki­mais, buvo ge­ro­kai iš­au­gęs rin­kė­jų pa­lai­ky­mas eu­ros­kep­ti­kams. Iš vi­sų ES eu­ros­kep­ti­kų tuomet ge­riau­siai pa­si­ro­dė Pra­ncū­zi­jos kraš­tu­ti­nis de­ši­ny­sis Na­cio­na­li­nis fron­tas ir Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės an­tii­mig­ra­ci­nė Ne­prik­lau­so­my­bės par­ti­ja. Na­cio­na­li­nis fron­tas su­rin­ko ket­vir­ta­da­lį pra­ncū­zų bal­sų, tad ar reikia stebėtis, kad Prancūzija trukdo Rusijos agresijos vieningam stabdymo procesui. Ne­prik­lau­so­my­bės par­ti­ja,gavusi 27 proc. bri­tų bal­sų sa­vo ša­ly­se taip pat užė­mė pir­mą­ją vie­tą.

    Na­cio­na­li­nio fron­to ly­de­rė Ma­ri­ne Le Pen pra­ncū­zų žur­na­lis­tams sa­kė, kad džiau­gia­si Pra­ncū­zi­jos pi­lie­čių aiš­kiai par­ody­ta va­lia. „Pran­cū­zai ne­be­no­ri bū­ti val­do­mi už­sie­nio po­li­ti­kų. Mū­sų ša­lies gy­ven­to­jai no­ri bū­ti ap­sau­go­ti nuo glo­ba­li­za­ci­jos ir sa­vo vals­ty­bės at­ei­tį spręs­ti pa­tys”, . Ne taip ­se­niai Na­cio­na­li­nio fron­to ly­de­rė ža­dė­jo prancūzams „pas­kers­ti Briu­se­ly­je tū­nan­tį mons­trą”. At­ro­do, pra­ncū­zams to­kia po­li­ti­kės re­to­ri­ka pa­ti­ko. Žodžiai lyg ir įspūdingi, tačiau bandoma prislėpti, kad lenkiamasi “Kremliaus monstrui”, kuris kur kas agresyvesnis ir jau įtariamas pasaulinio karo iniciatyva. Europarlamento rin­ki­muo­se eu­ros­kep­ti­kų po­zi­ci­jas ypač su­stip­ri­no jo­kioms EP frak­ci­joms ir gru­pėms ofi­cia­liai ne­prik­lau­san­tys de­ši­nių­jų pa­žiū­rų kan­di­da­tai. Pa­kan­ka­mai bal­sų su­rin­ko ir į EP pa­te­ko itin ra­di­ka­lios par­ti­jos: Grai­ki­jos ul­tra­na­cio­na­lis­tų par­ti­ja „Auk­si­nė auš­ra” ga­vo du man­da­tus, o Veng­ri­jos „Job­bik” – tris.

    Bend­ros vi­sų Eu­ro­pos rin­kė­jų pa­si­rin­ki­mo ten­den­ci­jos by­lo­ja apie tai, kad di­džio­ji da­lis man­da­tų ati­te­ko tra­di­ci­nėms, proeu­ro­pie­tiš­ką kryp­tį pa­lai­kan­čioms par­ti­joms. Kol kas atiteko… Dau­giau vie­tų nei pra­ėju­siuo­se Europarlamento rin­ki­muo­se tada iš­ko­vo­jo ra­di­ka­lūs kai­rie­ji. Prie sėk­min­go kai­rių­jų pa­si­ro­dy­mo dau­giau­sia pri­si­dė­jo grai­kai ir is­pa­nai. Grai­ki­jos par­ti­ja „Sy­ri­za” ir Is­pa­ni­jos „Vie­nin­go­ji kai­rė” kiek ne­ti­kė­tai iš­ko­vo­jo 13 EP man­da­tų.

    Dabartiniuose Graikijos rinkimuose “Syriza” įrodė, kad Graikija renkasi politinę prosocialistinę kairę, kuri daugiau ar mažiau priklauso pasaulinės “Blogio ašies” krypčiai ir jos centrui su jo raudonomis Kremliaus žvaigždėmis. Manau, kad graikai dar gerai nesuvokia savo ateities po tokio pasirinkimo… Paradoksas, kad visa tai vyksta Pasaulio demokratinės savivaldos istoriniame lopšyje – buvusioje Senovės Antikoje.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...