2011 Gruodžio 08

I. Šimonytė: gali turėti plačiausią pasaulyje krūtinę, bet niekada neuždengsi euro zonos problemų

veidas.lt

BFL

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė Seimui pristatė naują biudžeto projektą, pagal kurį beveik visos valstybės išlaidos turėtų mažėti 4 proc., o pensijos atkuriamos tik iš dalies.

Pasak finansų ministrės, dėl euro zonos skolų krizės kitais metais valstybės BVP augimas neišvengiamai bus mažesnis, sieks apie 2,5 proc., ir pataisytas biudžetas tai įvertina, – praneša ELTA.

“Gali turėti plačiausią pasaulyje krūtinę, bet niekada neuždengsi euro zonos problemų”, – sakė ji. Finansų ministrė akcentavo, kad patikslinti duomenys, rodantys tokią didelę euro zonos krizės įtaką ekonomikos augimui, gauti tik lapkritį, ir neatmetė galimybės, kad esant reikalui bus atliekamos ir tolesnės makroekonominių rodiklių scenarijų korekcijos. Pagrindinis rizikos veiksnys – eksporto rinkų perspektyvos.

I. Šimonytė pabrėžė, kad nuostata, jog biudžeto deficitas negali viršyti 3 proc., nesikeičia.

“Tada jau nesvarbu, ar biudžeto deficitas yra 3,5 proc., ar 3,8 proc., ar 4,5 proc. Bet koks biudžeto deficitas, viršijantis 3 proc., rodo, kad Lietuva nevykdo savo įsipareigojimo panaikinti perviršinį deficitą, ir tai suteiks signalą finansų rinkoms paprašyti Lietuvos už tai susimokėti” , – teigė ji.

I. Šimonytė nenorėjo svarstyti, kas būtų, jeigu šiemet naujas biudžetas vis dėlto nebūtų priimtas ir kitus metus Lietuva turėtų pradėti su 2011 m. biudžetu. Jos teigimu, pagal pirmines ekonomikos augimo prognozes, tai didelių problemų nesukeltų, bet dabar, prognozes peržiūrėjus, tokiu atveju turbūt tektų skolintis, o galimi skolintojai į faktą, kad Lietuva nesugebėjo priimti 2012 m. biudžeto, nežiūrėtų teigiamai.

SNORO banko griūtis, pasak ministrės, didelės įtakos BVP augimui nepadarys – jį gali sumažinti 0,1-0,2 proc.

I. Šimonytės teigimu, beveik nemažės išlaidos tik krašto apsaugai. Tik maždaug 2 proc. mažės ir teismų išlaidos.

Ministrė pabrėžė, kad dėl naujų projektų ar programų, siūlytų Seimo narių biudžeto svarstymo metu, turės spręsti patys asignavimų valdytojai, įvertinę tai, kad savas išlaidas teks apkarpyti.

“Bendra nuostata yra ta, kad naujų projektų pradėjimas esamomis sąlygomis galimas tik tada, kai tai yra neišvengiama”, – pabrėžė ji.

I. Šimonytė teigė nenorinti būti priešinama su prabangos mokesčių šalininkais, bet dabar toks mokestis tiesiog neatneštų realios naudos.

“Visada yra alternatyvų, kurias verta svarstyti. Jei pensijas tiesiog atkursim, reikės ta pačia suma (250 mln.) sumažinti išlaidas arba padidinti pajamas”, – paklausta, ar verta apskritai svarstyti tokį biudžetą, jeigu Prezidentė aiškiai pasakė, kad nesutiks su daliniu pensijų atkūrimu, sakė finansų ministrė. Ji priminė, kad Seimas, jeigu nori, gali pateikti ir kitokių pasiūlymų, bet jie turi būti ekonomiškai pagrįsti.

Neskaitant Europos Sąjungos lėšų, biudžeto pajamų planas sumažintas 835 mln. litų. 600 mln. litų Vyriausybė planuoja sutaupyti sumažinusi viešojo sektoriaus išlaidas, 250 mln. – grąžindama tik pusę žadėtų pensijų, 150 mln. – mažinant išlaidas “Sodros” ir privalomojo draudimo fonduose.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. Pikasas Pikasas rašo:

    Pažvelkime į paskutinių straipsnelių pavadinimus žiniasklaidoje: LS pirmininkas E.Masiulis: “Liberalų Sąjūdis siūlo Vyriausybei pasitikrinti pasitikėjimą”
    LiCs pirmininkas “A.Čaplikas: beprotiškoje mokesčių reformoje Nr.2 mes nedalyvausime”.

    Žinant, kad TPP partija jau prisijungė prie LiCs ir ką kalba jų lyderiai, tenka suvokti, kad “Permainų koalicija” drąskoma vidinių prieštaravimų. Liberalai gina savo turtingojo sluoksnio interesus neatsižvelgdami į visos šalies poreikius subalansuoti biudžetą, TS LKD bandant nepatekti į didžiulių skolų karuselę. Kairiosios partijoms pasitelkusios žiniasklaidą ir profsąjungas pajėgė apkvailinti gal net nemažą rinkėjų dalį įteigiant, kad TS LKD bando naujais finansiniais mokesčiais visiškai sunaikinti skurdžius. O juk numatomos pataisos veiktų būtent kukliai gyvenančių naudai. Tiek kairieji, tiek ir liberalai skelbiasi vargšų gynėjai ir bando tokiam teiginiui pasitelkti absoliučiai demagoginius kliedesius.

    Labai tikėtina, kad tarp LSDP, LiCs bei LS jau vyksta pokiliminės derybos, kuriose susitarta dėl atskirų mokesčių pozicijų. Visiems kartu būtų akivaizdžiai nepatogu kovoti prieš visus TS LKD siūlomus biudžeto subalansavimo iki 2,8 proc. BVP deficito. Tad labai patogu pasiskirstyti kas su kuo kategoriškai sutiks ar nesutiks. Tai tikriausiai daroma tam, kad summa summarum, prasidėjęs Seime LR Biudžeto įstatymo priėmimas įklimptų tose gudriose vingrybėse.

    Finansų ministerijai sumažinus prognozuojamą kitų metų ekonomikos augimą, atsivėrė kelias visam dabartiniam priešpriešų balaganui. Ar reikėjo tokiomis naujomis prognozėmis aitrinti situaciją, kai Seime nėra didelio stabilumo ir dargi nebuvo priimtas tas Biudžeto projektas dėl kurio jau buvo šiaip taip apsitarta – labai abejoju. A.Kubilius ir I.Šimonytė pasielgė labai atvirai ir garbingai, atkeipdami dėmesį į besikeičiančią situaciją Europoje. Neverta pamiršti ir “Snoro” sukčių finansinio smūgio į paširdžius. Finansų ministrė yra didelė optimistė, jei mano, kad tai neatsiliems šalies ekonominėms galimybėms.

    Gali būti, kad liberalai kaip tik po tokių ES krizės aptarimų ir jos galimų pasekmių Lietuvai užčiuopė galimybę pasirinkti reitinginių taškų lupant koalicijos kolegų konservatorių kailį. Kur jūs dar girdėjote, kad valdančios koalicijos partneriai būtų tokie kategoriški ir reikalautų premjero pasitikrinimo Seime? Paprastai taip elgiasi jėgos, esančios opozicijoje. Verta suprasti, kad būtent todėl svarstymai dėl biudžeto pastaruoju metu supriešino valdančiosios koalicijos partnerius.

    Prezidentė Dalia Grybauskaitė nepritaria, kad nuo kitų metų pradžios nebūtų atkurtos sumažintos pensijos visu dydžiu, tuo tarpu didžiausios valdančiosios koalicijos frakcijos – konservatorių – liberalieji partneriai priešinasi mokesčių didinimui ar įmokų į privačius pensijų fondus sustabdymui.
    Šiam sustabdymui lyg ir sutinka pritarti LSDP, tačiau to maža. Be to, “įsižeidę” liberalai jau prakalbo apie TS LKD ir LSDP užkulisinių susitarimų galimybę dėl šio stabdymo.

    Netgi esant tokiai liberalų demagogijos lavinai TS LKD valdančios koalicijos partneriai dargi drįsta kaltinti konservatorius koalicijos laužymu. Būtent tai, mano supratimu, ir yra demogogijos viršūnė. Ar tai pajėgs suprasti rinkėjai, spręsdami mūsų šalies ateitį? – dar pamatysim per Seimo rinkimus.

  2. pokstas - pokstas - rašo:

    tai kas ce dedasi toi iskrustoi Lietuvoi,jau vel skolincis 10 milijardu-nu pyzdiec,tam Kubiliui amzinai negana,pasidare nebaudzemiik padaryt kaip padare tai Timosekai


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...