2013 Balandžio 29

Dangutė Mikutienė

“Kalbėtis su ministerija sudėtinga dėl nepamatuoto užsispyrimo ir susireikšminimo”

veidas.lt


Viesulu į sveikatos sektorių įsisukęs socialdemokratas Vytenis Andriukaitis galingai supurtė visą sistemą. Vis dėlto kol kas girdėjome daugiau grasinimų daug ką keisti, bet realių veiksmų dar nematyti. Ko tikėtis iš kairiųjų valdančiosios daugumos sveikatos apsaugos srityje? Nuo tokio klausimo pradėjome pokalbį su Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) pirmininke Dangute Mikutiene.

D.M.: Sveikatos apsaugos reforma jau tapo nesibaigiančiu procesu: 23-ejus metus vis kažką keičiame. Deja, atrodo, kad ir vėl daug kas priklausys nuo sveikatos apsaugos ministro sapnų. Tai nėra gerai. Nauja dauguma ir naujas ministras turėtų spręsti problemas ne impulso pagauti, o atidžiai įvertinę kylančias grėsmes tiek sveikatai, tiek visam sektoriui. Juk šiandien priimti sprendimai efektą duos tik po kelerių metų.
Kita vertus, nuo nepriklausomybės pradžios sveikatos sektoriuje pasiekta ir daug pažangos: renovuotos ligoninės, pagerėjo paslaugos, nėra sunkių ligų protrūkių, pasiekėme itin gerų naujagimių išgyvenamumo rodiklių. Bet didžiausia problema tebėra prastas tarpžinybinis koordinavimas ir iš to kylančios bėdos. Štai Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) veiklos sritis yra du susisiekiantys indai, bet realybė tokia, kad jos tarpusavyje visiškai nekoordinuoja savo veiksmų. Dėl jų nesusikalbėjimo patiriame milžiniškų nuostolių. Neretai SAM mano, kad sutaupė daug pinigų, tačiau nepasidomi, kad SADM išlaidos toje pačioje srityje gerokai padidėjo. O kai pakvietėme į parlamentinį komitetą abiejų sektorių valdininkus, jie žiūrėjo vieni į kitus ir stebėjosi: “Tai ką, čia mes turime tai daryti? Ne, tai jūs turite šitai daryti.”
Ir daugybę nesusipratimų ar net nesąmonių pastebiu ne kurioje nors vienoje, bet daugelyje sričių: tiek gydant reumatoidinį artritą ar kaulų bei raumenų sistemos ligas, tiek finansuojant, tarkime, akušerijos skyrius. Štai visos ligoninės su Valstybine ligonių kasa (VLK) kasmet pasirašo sutartis, kiek atliks konkrečių paslaugų. Vienas santykinis balas už atliekamą paslaugą prilyginamas 0,89 Lt, nors, mano nuomone, vienas balas turėtų būti prilygintas vienam litui. Bet esmė ta, kad jei akušerijos skyrius dirba gerai ir moterys noriai važiuoja ten gimdyti, jis ne tik negauna didesnio finansavimo, bet ir patiria nuostolių: VLK nekompensuoja už didesnį gimdymų skaičių, o tie 0,89 Lt už kiekvieną papildomą gimdymą sumažėja iki 0,72 Lt.
Dėl patiriamų nuostolių ligoninės turi arba mažinti kitų skyrių ir juose teikiamų paslaugų finansavimą, arba siųsti gimdyves į kitas ligonines. Dažnai girdime netgi apie savotišką turgų ligoninėse, kai gydytojai skambina ir teiraujasi kitos ligoninės kolegų, ar šie dar neišnaudojo kvotų ir galėtų priimti gimdyvę. Seimo SRK vertinimu, gimdymo paslaugos turi būti prilygintos būtinajai pagalbai, nes naujagimiui nepasakysi – tu dar neskubėk, palauk kitų metų, kol ligoninė gaus naujas kvotas, ir apmokamos turėtų būti pagal faktinį gimdymų skaičių, o ne pagal iš anksto suplanuotą. Tiesa, nuo teigiamo mūsų komiteto sprendimo praėjo jau daugiau kaip mėnuo, bet SAM vadovybė vis svarsto.
VEIDAS: Kodėl politikams nesiseka tartis dėl sveikatos sistemos darbų perimamumo?
D.M.: Kiekvienas ministras turi savo matymą. Štai buvusios Vyriausybės ministrai Algis Čaplikas ir Raimondas Šukys rajonuose uždarinėjo akušerijos ir chirurgijos skyrius, nes taip manė sutaupyti 390 mln. Lt. Bet paaiškėjo, kad, užuot sutaupius, išlaidos tik padidėjo, nes jau po pirmo mėnesio tik vieno rajono ligoninė išnaudojo visų metų degalų, reikalingų ligoniams pervežti, limitą. Iš tikrųjų darant sistemines pertvarkas būtina skaičiuoti.
Mano galva, šie skyriai rajonuose turi likti, juolab kad žmonės rajonuose sensta ir daliai žmonių medicinos paslaugos dėl atstumų tampa sunkiai beprieinamos. Juk daugelis uždarytų skyrių prieš tai buvo suremontuoti, nupirkta aparatūra, tad tereikėjo gydytojams nurodyti kelti kvalifikaciją didžiosiose ligoninėse – tegul jie ten vyksta operuoti ir tobulintis, o ne pacientus gainioti.
Nors, kita vertus, negalima teigti, kad naujieji ministrai griauna viską, ką paliko senieji. Štai tiek ankstesnieji, tiek dabartinis perėmė kolegų pradėtą sveikos gyvensenos propagavimą, rūpinimąsi vaikų sveikata, be to, ir toliau žadama sukurti Šeimos bei vaiko valdybą.
Galbūt bus ir daugiau tęstinumo, bet neaišku, kur, nes dabartinė SAM vadovybė daugiau kalba, nei daro. Teisės aktų projektų Seimas dar nėra gavęs.
VEIDAS: Dėl kai kurių ketinimų reformuoti sistemą ministras V.Andriukaitis sulaukė nemažai kritikos tiek iš įvairių interesų grupių, tiek iš parlamento. Kaip sekasi SAM darbuotis su parlamentiniu komitetu?
D.M.: Valdančiąją daugumą sudaro keletas partijų, bet susitarti su SAM vadovybe neretai būna sudėtinga, nes ši kartais turi daug nepamatuoto užsispyrimo, susireikšminimo, esą jie vieni viską mato ir supranta. Kita vertus, gal tam triukšmui įtakos turi kitąmet vyksiantys rinkimai, nes kai kuriuos kolegas masina kiti postai.
Aš manau, kad SAM turi įsiklausyti į kritiką: negali taip būti, kad vienas žmogus, tarsi nukritęs iš mėnulio, jaučiasi visažinis ir visagalis, o visi kiti nieko nesupranta. Yra principų, kurių negalima ignoruoti: pirmiausia paciento teisė gauti skubią, kokybišką paslaugą bei pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą.
Deja, po ministro pasisakymų visuomenė ir medikų bendruomenė buvo supriešinta. Štai savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų vadovai skundžiasi nežiną, ką daryti su pacientais, kurie reikalauja visų paslaugų nemokamai, nes, girdi, ministras sakė, kad jiems viskas priklauso nemokamai. Bet tas pats ministras atsakingas dėl to, kad finansavimas sveikatos apsaugos sektoriui buvo sumažintas net 11 proc. ir dalis įstaigų balansuoja ties bankroto riba. O ministras toliau kalba, esą kalti privatininkai. Tačiau taip nėra.
Aš turiu vieno privataus centro, dėl kurio veiklos buvo kilę daugiausiai debatų, patikrinimo rezultatus. Paaiškėjo, kad beveik 90 proc. visų atvejų, kai šiame centre pacientams buvo atlikta kompiuterinė tomografija, po tyrimo buvo patvirtintos sunkių ligų diagnozės. Taigi žmonės į šį centrą kreipėsi ne dėl to, kad neturi kur dėti pinigų ar nori be reikalo “švitintis”, o kad atėję į valstybines įstaigas sužinojo, jog eilės atlikti šį tyrimą reikės laukti du tris mėnesius, nes išnaudotos nustatytos kvotos. Juk pacientai suvokia, kad per keletą mėnesių jie gali numirti, tad skuba brangiai tirtis ir pradėti gydymą.
Tad kaltinimai privačioms įstaigoms yra tiesiog neatsakingas kalbėjimas. Iš tiesų tik konkurencija ir kokybiškos paslaugos užtikrina kokybę. O visus supykdyti daug proto nereikia.
Beje, girdėjau, kad kitas taikinys bus farmacijos sektorius. O žmonėms patinka, kai kažkas yra kaltas.
VEIDAS: O kokius klausimus Seimo SRK laiko prioritetiniais?
D.M.: Pagrindinis dalykas – užtikrinti paciento saugumą. Gegužę kviesiu ekspertus rengti pacientų saugos koncepciją, be to, reikia taisyti Pacientų teisių žalos įstatymą, nes dabar nukentėję pacientai turi nueiti ilgus kelius, kol išsiieško sveikatai padarytos žalos atlyginimą. Būtina įteisinti žalos be kaltės modelį – tada ir gydytojai jausis saugūs, ir pacientai apginti. Kitas dalykas – finansavimo didinimas, e. sveikatos sistemos, kuri veikia kitose šalyse ir kurios mes niekaip negebame iki galo įdiegti, paleidimas.
VEIDAS: Kokia reorganizuotų rajonų ligoninių ateitis?
D.M.: Sunku pasakyti: dabar kalbama apie klasterius Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, o kitas ligonines galvojama paversti slaugos ligoninėmis su sumažintais skyriais. Aš nemanau, kad tokią idėją Seimas palaikys, nes optimaliausias lovų ligoninėse skaičius – 800–900. O kai sukuriami didžiuliai monstrai, kalbėti apie efektyvią vadybą, tinkamas paslaugas nebeįmanoma, nes didelį ūkį sudėtinga suvaldyti. Manau, reikia ne stambinti ligonines, o atskirti aukšto lygio paslaugas, inovatyvią mediciną nuo žemesnio lygio paslaugų, kurias gali teikti rajonų įstaigos.
VEIDAS: Kalbate apie dėmesį sveikai gyvensenai, o kada bus priimtas sveiką gyvenseną paskatinti galintis papildomas privatus sveikatos draudimas?
D.M.: Turėtų atsirasti, bet jau girdžiu iš SAM pasiteisinimų, esą šitai sudėtinga, nes rinka per maža. Mano nuomone, ši ministerija labai nenori paleisti iš savo rankų finansinių srautų, užtat ignoruoja konkurenciją, principą, kad pinigai turi sekti paskui ligonį.
VEIDAS: Kaip po jūsų kadencijos pasikeis medikų rengimas?
D.M.: Kai kurios šalys neberengia medikų, tik finansuoja rezidentūros studijas, nes taip pigiau. Jie masina mūsų parengtus studentus gera socialine aplinka, dideliais atlyginimais, ir tai nėra gerai. Bet, kaip parodė Valstybės kontrolės išvados, dėl tokios situacijos kalti mes patys, nes jauni medikai dėl nesibaigiančios reformos ir prastos socialinės aplinkos jaučiasi nesaugiai ir ieško saugumo svetur. Mes privalome parengti prognozes, kiek ir kokių specialistų reikės, kokios bus jiems suteiktos sąlygos bent dešimtmečiui į priekį. O tai priklauso nuo SAM bei Švietimo ir mokslo ministerijų.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Viktorija Viktorija rašo:

    Mano vardas yra Mis Viktorija
    Mačiau jūsų profilį dabar ir pasiimti susidomėjimą draugus pasidalinti svarbią diskusiją su jumis, kreipkitės man laišką
    (elliotvictoria60@yahoo.co.uk) už
    vaizdas geras


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...