2012 Vasario 19

Kai valstybininkai tampa mecenatais ir kolekcininkais

veidas.lt


Valdovų rūmų muziejus su partneriais surengė vienai garsiausių LDK didikų giminių – kunigaikščiams Sapiegoms skirtą tarptautinę parodą.

Greičio ir technologijų amžiuje sunku įsivaizduoti politikus, kurie darbuotųsi valstybės labui ne vieną ar kelias kadencijas, o visą gyvenimą. Įvykiai kinta šviesos greičiu, o su jais – ir valstybininkų veidai. Tuo tarpu archyviniai šaltiniai byloja, kad istorinėje Lietuvoje šalies reikalus tvarkydavo ištisos dinastijos. Panašiai kaip auksakaliai ar kiti amatininkai perimdavo patirtį iš savo tėvų bei senolių, taip garbingi vyrai iš kartos į kartą perduodavo valstybės valdymo principus ir įgūdžius. Galima svarstyti, kiek naudingas buvo šimtmečius trukęs garsiųjų giminių – Radvilų, Chodkevičių, Pacų dominavimas, tačiau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų nuopelnai valstybiniam ir visuomeniniam gyvenimui, karybai, kultūrai bei menui – akivaizdūs.

Didikų giminės istorija atkartoja Lietuvos istoriją
Vienas iškiliausių valstybininkų pavyzdžių – kunigaikščiai Sapiegos. Ši dinastija beveik 400 metų aktyviai veikė Lietuvos istorijos arenoje. Net 51 giminės atstovas buvo aukštas valstybės pareigūnas, tarp jų 30 Lietuvos senatorių, 11 Lietuvos kanclerių ir pakanclerių, tai yra faktinių LDK vyriausybės vadovų.
Sapiegų giminė nuėjo ilgą istorijos kelią – nuo XV a. Lietuvos ir Maskvos valstybių paribio niekam nežinomų bajorų iki XVII a. pabaigos LDK hegemonų ir XX–XXI a. pasaulio piliečių. Tapę aktyviais katalikais, kildinę save iš Gediminaičių dinastijos, Sapiegos atstovavo Lietuvos valstybei, kūrė ir sergėjo jos teisinę sanklodą, tarpvalstybinius santykius. Šios giminės atstovus galima įvardyti kaip tam tikro laikotarpio faktinius Lietuvos valstybės valdovus, kompensavusius didžiojo kunigaikščio, daugiau laiko tuomet praleisdavusio ne Lietuvoje, valdžios nepakankamumą.
Kunigaikščių Sapiegų indėlis puoselėjant Lietuvos valstybingumo bei mecenatystės tradicijas taip glaudžiai susijęs su LDK gyvenimu, užsienio diplomatija ir kultūros patronavimu, kad drąsiai galima teigti, jog viduramžių ir vėlesnių laikų Lietuvos istorija – tai Sapiegų giminės istorija. Mokslininkai, tyrinėjantys atskirų kunigaikščių Sapiegų biografijas, neišvengiamai gilinasi į LDK raidą ir atvirkščiai: nagrinėdami įvairius senosios Lietuvos plėtros aspektus, visada susiduria su Sapiegų dinastijos atstovais ir jų nuopelnais šaliai. Įdomu, kiek tokių valstybininkų, be kurių neįsivaizduojama šiandieninė Lietuva, fiksuos ateities istorikai?
Sapiegų galybės politinį ir ekonominį pamatą sukūrė Leonas Sapiega. LDK kancleris ir etmonas, Vilniaus vaivada Leonas Sapiega laikomas vienu iškiliausių visų laikų Lietuvos valstybininkų. Jis prisidėjo kuriant ir 1588 m. paskelbė Trečiąjį Lietuvos Statutą, įteisinusį LDK valstybingumo pagrindą ir du šimtmečius išsaugojusį Lietuvos teisinės sistemos atskirumą iki pat Abiejų Tautų Respublikos žlugimo. Jo sūnaus, LDK pakanclerio Kazimiero Leono Sapiegos iniciatyva ir materialine parama 1641 m. Vilniaus akademijoje buvo įsteigtas Teisės fakultetas. Šiame fakultete ne tik buvo pradėtos teisės studijos, bet ir dedami pagrindai jurisprudencijos plėtrai Lietuvoje. Kazimieras Leonas Sapiega nuolat rūpinosi teisės studijų kokybe ir mąstė apie mokslinę teisę. Akademijos bibliotekai jis testamentu užrašė solidžią teisinės literatūros knygų kolekciją, kurios fondo nemažą dalį sudarė didikų dotacijos.

Parodos eksponatai istorinę praeitį atkuria dabarčiai
Valdovų rūmų muziejus su partneriais surengė vienai garsiausių LDK didikų giminių – kunigaikščiams Sapiegoms skirtą tarptautinę parodą „Kryžiai yra dorybės ženklas, o Strėlė – pergalės… Sapiegos – valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai“. Parodą galima apžiūrėti istoriniuose grafų Chodkevičių rūmuose, su kuriais Sapiegos buvo susiję net aštuoneriomis vedybomis.
Giminės istorija, valstybinė veikla LDK, paskyrimai į aukščiausius valstybės postus atsispindi pirmą kartą Lietuvoje demonstruojamoje portretų ekspozicijoje. Daugiau nei 70 unikalių drobių specialiai šiai parodai atvežta iš Krokuvos Vavelio pilies. Portretų galeriją papildo įspūdingo turinio ir išvaizdos pergamentai bei kiti istoriniai dokumentai.
Apie Sapiegų nuopelnus kultūros ir meno plėtrai byloja jų indėlis į LDK sakralinio meno paveldą. Šios giminės išlavintą meninį skonį liudija ir pasaulietinio meno vertybės: XVI–XVIII a. Vakarų Europos arba vietinių dailininkų sukurti tapybos darbai, portretai, XIX a. meistriškai atliktos dviejų Rembrandto paveikslų kopijos.
Apie tai, kad kunigaikščiai Sapiegos buvo meno ir istorinių relikvijų kolekcininkai, rodo gausios vadinamųjų kontušo juostų kolekcijos dalis, ginklų ir šarvų rinkinys. Turtingus giminės bibliotekų rinkinius primenančios vertybės – knygos, dokumentai, grafikos darbai, piešiniai liudija apie Sapiegų bibliofilines nuostatas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...