2011 Rugpjūčio 21

Ką veiksime arenose po čempionato?

veidas.lt

BFL
Ruošiantis Europos krepšinio čempionatui Lietuvoje pastatytas vienas geriausių Europoje arenų tinklas. Kad čempionato metu jos bus užpildytos, neabejotina. O kas po to?

2005-aisiais, kai Lietuva gavo teisę organizuoti šių metų Europos vyrų krepšinio čempionatą, Lietuvoje buvo vienintelė visus FIBA reikalavimus atitinkanti arena – Vilniaus “Siemens”. Čempionatui jų reikėjo bent šešių, skirtinguose miestuose. Nors ir nuolat atidedant atidarymo datas (arena Kaune vis dar nėra atidaryta – po keturis kartus keistos datos, galiausiai tai padaryti žadama rugpjūčio 18 d., likus mažiau nei dviem savaitėms iki čempionato), visos arenos buvo pastatytos, kai kurios jų veikia nebe pirmus metus. Dabar po vieną FIBA reikalavimus atitinkančią multifunkcinę areną turi kiekvienas šalies regionas, Vilniaus, Kauno ir Panevėžio trikampyje arenas skiria mažesnis nei 150 km atstumas.
Iš viso į arenas investuota apie pusė milijardo litų valstybės, savivaldybių, Europos Sąjungos fondų ir privačių investuotojų lėšų. Visos naujai pastatytos arenos yra valdomos koncesijos principu, tai reiškia, kad arenų steigėjos – savivaldybės, perleidžia arenų valdymą privačiai bendrovei, kuri prisiima atsakomybę už arenų naudojimą, taip pat ir finansinius įsipareigojimus.
Matant, kaip per kelias valandas nebeliko bilietų į Lietuvos rinktinės rungtynes čempionate, galima neabejoti, kad žaidžiant šalies rinktinei, arenos bus sausakimšos. Žiūrovų pritrauks ir kitų šalių rinktinių pasirodymai, tačiau išlaikyti lankytojus čempionatui pasibaigus prireiks daugiau išmonės, nei arenas pastatyti.

Išlaikymui reikia milijonų

Arena yra ir galimybė, ir didžiulis finansinis įsipareigojimas. Štai pačios didžiausios, Kauno “Nemuno” saloje bebaigiamos “Žalgirio” arenos statyba kainavo beveik 170 mln. Lt – tiek, kokia yra bendra šio miesto savivaldybės skola. Dar 10 mln. prireiks vadinamiesiems “gerbūvio” darbams – aplinkai sutvarkyti, infrastruktūrai užbaigti. Vien arenos eksploatacijai per metus prireiks 9 mln. Lt. Šias sąnaudas turės padengti koncesininkė “Ūkio banko investicinė grupė”, taip pat 25 metus gausianti po 2,5 mln. Lt iš Kauno miesto savivaldybės.
Nors arena dar oficialiai neatidaryta, joje jau dabar paskelbta apie 12 renginių, vyksiančių po čempionato. Neabejojama, kad jų bus dar daugiau, nes pelno tikslai “Žalgirio” arenai keliami aukšti: projekto plane prognozuojamos vidutinės metinės arenos eksploatacijos pajamos numatytos 19,5 mln – daugiau nei 10 mln. daugiau už išlaidas. “Tikėtina, kad pagrindiniais arenos pajamų šaltiniais galėtų būti arenos nuoma renginiams, ložių nuoma, komercinių patalpų nuoma bei reklama”, – rašoma plane.
Klaipėdoje liepos pabaigoje atidarytos “Švyturio” arenos direktorė Jolita Krickė tokias kauniečių ambicijas vertina kaip labai optimistiškas: “Popieriuje sumos dažnai atrodo lengviau pasiekiamos, nei yra realybėje. Apskritai arenos pasaulyje didelių pelnų neatneša, nes išlaikyti tokį objektą kainuoja labai daug” – tikina J.Krickė.
Klaipėdos arena yra tris kartus mažesnė ir pigesnė už Kauno, tad ir jos eksploatacijos kaina numatyta tris kartus mažesnė – 3 milijonai litų per metus. Didžiąją dalį šios sumos planuojama padengti nuomojant vietą renginiams. “Mūsų interesas – kuo daugiau renginių. Didelis kiekis reikalaus didelės įvairovės, todėl organizuosime ir sporto varžybas, ir koncertus, parodas. Taip pat išnaudosime tai, kad areną galima paversti ledo aikštele – tai atvers duris ledo rituliui, dailiajam čiuožimui”, – šviesia uostamiesčio arenos perspektyva neabejoja jos direktorė.
Kol kas Klaipėdos arenai sekasi gerai – atidarymo koncertas ir draugiškos Lietuvos rinktinės rungtynės sulaukė žmonių antplūdžio, o mažiau aktualios draugiškos rungtynės tarp Slovėnijos ir Latvijos krepšininkų taip pat sutraukė apie 1000 žiūrovų.
Ilgainiui situacija tiek Kaune, tiek Klaipėdoje, turėtų supanašėti su kitų, jau kelis metus veikiančių didžiųjų šalies arenų. “Iš pradžių bus labai daug renginių į kuriuos žmonės plūs vien todėl, kad pamatytų naują pastatą. Vėliau, trečią ar ketvirtą sezoną renginių ir žiūrovų sumažės, organizatoriai pamatys, kokie būtent renginiai tam regionui tinkamiausi”, – prognozuoja Šiaulių areną valdančios VšĮ “Pramogų sala” reklamos vadybininkė Margarita Taraškutė. Rudenį penktąjį sezoną pradėsiančioje arenoje per metus renginių vyksta iš viso apie 100-ą dienų, dažniau tai būna sportiniai nei pramoginiai renginiai. Tarp pramoginių pirmauja koncertai, ypač Rusijos estrados žvaigždžių, į Lietuvą atvykstančių ir rengiančių pasirodymus ir kitose arenose. Anot M.Taraškutės, renginių pakanka, kad Šiaulių arena nebūtų nuostolinga.

Gausi renginių pasiūla

Nors padidėjęs arenų skaičius turėtų reikšti didėjančią konkurenciją, arenų atstovai tai vieningai neigia. Anot jų, kiekviena arena yra skirta visų pirma savo regiono gyventojams ir taip skatina pramogų prieinamumą anksčiau didžiųjų renginių savo mieste neturėjusiems šiauliečiams, klaipėdiečiams ar alytiškiams. Konkurencijos neįžvelgia net ir “Siemens” arenos atstovai, nors atidarius Kauno areną jie praras lig šiol turėtą didžiausios arenos renginiams vardą. Pavyzdžiui, dalis didžiųjų koncertų, tokių kaip Lenny Kravitzo ar Jameso Blunto, šį rudenį organizuojami nebe “Siemens” arenoje (nors joje abu dainininkai jau yra koncertavę), o Kaune.
“Šie koncertai visų pirma skirti Kauno auditorijai. O mes toliau stengsimės rengti didžiausio Lietuvoje masto renginius ir pristatysime juos Vilniuje, kur yra gausiausia auditorija, parduodama daugiausia bilietų”, – teigia renginius organizuojančios bendrovės “Seven Live” generalinis direktorius bei “Siemens” arenos generalinio direktoriaus pavaduotojas Juras Vėželis. Kad šie žodžiai netušti liudija šiemet “Siemens” arenoje numatyti Eltono Johno ir vienos populiariausių jaunimo roko grupių “30 Seconds to Mars” koncertai. Žiūrovas dėl to  tik išlošia – dar niekada Lietuvoje nebuvo tokios gausios didžiųjų renginių pasiūlos kaip dabar, kai jie vyksta skirtinguose miestuose.
Vis dėlto, dėl ekonominės padėties ir emigracijos žmonių, galinčių leisti sau tuos renginius aplankyti pastaraisiais metais nepadaugėjo, o sumažėjo. Tai kelia pagrįstų abejonių, ar mažesnių miestų arenos, nors ir talpinančios po 7 tūkst. ar daugiau žmonių, nebus pustuštės. Juolab kad J.Vėželis pripažįsta, kad net ir Vilniuje esančiai arenai išlaikyti reikia organizuoti daugybę renginių, į kuriuos ne visada pavyksta pritraukti pakankamai žmonių.
“Jei nebus geros vadybos, tada žmonių tikrai nesusirinks ir arenos taps našta miestams, – situaciją vertina krepšinio čempionato organizacinio komiteto direktorius Mindaugas Špokas, – tačiau sėkmingai dirbant arenų operatoriams, jos teiks didžiulę pridėtinę vertę miestams. Nežinau, ar Europoje yra kita šalis, turinti šešias tokio lygio arenas. Nereikia bijoti to išnaudoti.” M.Špokas patikino, kad jo atstovaujama krepšinio federacija yra pasiryžusi rengti kuo daugiau įvairių amžiaus grupių krepšinio čempionatų – pavyzdžiui kitais metais Lietuvoje vyks pasaulio jaunučių (iki 17 metų) krepšinio čempionatas.
Įrodymų, kad arena gali ilgai sėkmingai gyvuoti nereikia toli ieškoti: kadaise už 400 tūkst. tuomečių litų taip pat krepšinio čempionatui pastatyta Kauno sporto halė šiemet skaičiuoja 73-iuosius metus ir vis dar yra paklausi tiek tarp sportinių, tiek tarp visuomeninių renginių organizatorių. Žinoma, negalima pamiršti, kad ilgus metus ši arena buvo vienintelė tokio masto Lietuvoje. Dabar analogišką laiko egzaminą turės laikyti iš karto šešios arenos.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...