2011 Kovo 29

Gintaras Sarafinas

Įsikalbėjimai nemažina problemų

veidas.lt

Šios savaitės  “Veido” numeris kitoks nei įprastai. Jame didžiulis priedas “Kur studijuoti”. Taip mes bandome padėti abiturientams, svarstantiems ir jau turintiems apsispręsti, ką ir kur studijuoti. Šiame priede apstu naudingos informacijos: tiek universitetų ir kolegijų reitingai, tiek analizė apie perpsktyvias profesijas, tiek informacija apie studijų kainas, tiek duomenys apie tai, kurios aukštosios mokyklos “parengia” daugiausiai bedarbių, tiek pranešimai apie studijas užsienyje. Šį priedą mes parengėme todėl, kad dvyliktokai tiesiog palikti likimo valiai. Net švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius aiškina, kad apsispręsti, kur stoti, jaunuoliai turėtų įsiklausydami į širdies balsą ir pasitarę su tėvais. O kur visokių mokslininkų ir institutų rekomendacijos ir patarimai? Nėra. Bus po kelerių metų.

Tiesą sakant, keistas vaizdas ne tik šioje srityje, – visa mūsų švietimo sistema atrodo gana liūdnai. Pradedant darželinukais ir baigiant garbiais profesoriais. Visur daugybė įsisenėjusių problemų. Pradėkime nuo darželių: jų tiesiog trūksta, didumos materialinė bazė apverktina. Kilkime aukštyn – vidurinės mokyklos: jose problemų irgi ne mažyn, o daugyn. Prieš 10–15 metų buvo kritikuojama, kad mokiniai mokyklose tik iškala faktus, datas ir formules, o tai ydinga, esą juos reikia mokyti mąstyti ir į viską žvelgti kūrybiškai. Tikslai gražūs, bet kokie rezultatai? Nuo senosios tvarkos nutolome, taigi vaikai kala mažiau, bet ar jie tapo kūrybiškesni? Vargu. Tarptautiniai tyrimai to nerodo.

Lipkime dar aukščiau. Universitetai ir kolegijos. Ir vėl liūdesys. Lietuva yra rekordininkė pagal universitetų ir kolegijų skaičių milijonui gyventojų. Jų tiek tikrai nereikia. Bet aukštosios mokyklos jungiasi labai iš lėto. O kai kuriose jų mokymo kokybė ilgainiui darosi vis prastesnė. Tiesą sakant, vieša paslaptis, kad kai kurioms aukštosioms mokykloms studentai reikalingi dėl jų krepšelių, o šiems universitetai ir kolegijos reikalingi tik dėl diplomų. Tai yra tolstama nuo tikrosios universitetų ir kolegijų sampratos ir paskirties. Todėl nereikėtų stebėtis šiame “Veido” numeryje skelbiamos sociologinės apklausos rezultatais, kad net 61,6 proc. respondentų mano, esą kol kas geriau rinktis studijas ne Lietuvoje, o užsienyje. Ir tam jie argumentų turi ne po vieną, o po keliolika.

Neįkvėpia vaizdelis ir mokslo viršūnėje. Šiame “Veido” numeryje rasite publikaciją, kurioje atskleidžiama, kad mūsų mokslininkai labai jau pasyvūs, – nedaug keliauja po pasaulį, mažai semiasi žinių, menkai kelia kvalifikaciją, retai bendrauja ir bendradarbiauja su kolegomis iš kitų šalių, kitaip tariant, verda savo sultyse. Be to, mūsų mokslininkams labai sunkiai sekasi palaikyti ryšius su vietos verslininkais, todėl Lietuva ne artėja, o tolsta nuo inovatyvios šalies įvaizdžio.

Švietimo ir mokslo ministras G.Steponavičius – liberalas, moderniai mąsto, principingai įvykdė aukštojo mokslo reformą (nors jos rezultatai, regis, kiek prastesni nei tikėtasi). Tačiau pastaraisiais metais ministro entuziazmas ir noras gerinti atskiras švietimo sistemos sritis kažkur prašapo.

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Gintaras Sarafinas:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...