2011 Birželio 09

Iš kokių pinigų lavinsime vaikus?

veidas.lt

Girl at Ballet Class

Norite, kad vaikai lankytų būrelį, bet piniginė griežtai spaudžia lūpas? Kartais pavydite socialiai remtinoms šeimoms, nes jų vaikai muzikos mokyklą lanko už dyką? Na, jei artimiausiu metu neplanuojate nukristi iki šio statuso, o ir uždirbti milijoną nenusimato, yra trečias kelias. Būti aktyviems ir palaikyti tuos projektus, kurie galbūt padengtų mūsų vaikų lavinimosi išlaidas per mokesčių lengvatas dirbančiai šeimai.

Viešai pateikiami mokslininkų duomenys leidžia drąsiai teigti, kad tėvams šiuolaikiniai iššūkiai – derinti karjerą su įsipareigojimais šeimai – virsta nepakeliama dilema. Norėdami atlikti tėvų pareigą, mes priversti vis daugiau uždirbti. 2005 m. du vaikus auginantys tėvai, nenorintys pasiekti skurdo ribos, turėjo uždirbti apie 700 litų, o 2009 m. duomenimis, stengtis reikia jau daugiau nei dvigubai ir namo parnešti beveik 1800 litų. Pasekmės aiškios: tėvai vis mažiau laiko turi šeimos nematerialiems poreikiams tenkinti. Na, o kol tėvai aria, jų atžalos ilgą darbo dieną leidžia taip, kaip tai sugeba finansuoti ir organizuoti jų tėvai.

Statistinė “vidutiniokų” šeima

Kad būtų įdomiau, analizuosime ne statistinius duomenis – juos galima lengvai rasti interneto platybėse – bet konkretų atvejį. Keturių asmenų šeimos, kuri susideda iš dirbančių tėvų, mokinuko ir darželinuko, pajamos yra 5000 Lt/mėn. Išlaidos būtiniausioms reikmėms (maistui, komunaliniams mokesčiams, už ryšį, kurą, sveikatos priežiūrą, aprangą) yra apie 3300 Lt. Dar ši šeima moka paskolą už būstą ir visi yra apsidraudę gyvybę – tai dar pareikalauja apie 1400 Lt.

Lieka 300 litų, kuriuos šeima galėtų skirti “juodai dienai”, atostogoms, stambiam pirkiniui arba papildomam vaikų lavinimui. Žinoma, tai tėra teoriniai skaičiavimai, nes minėta šeima dažną mėnesį “traukia” nuo atlyginimo iki atlyginimo, keiksnodami kylančias degalų, maisto, šildymo ir kitų “būtiniausių išlaidų” kainas. Ir, patikėkite, ši šeima tikrai be didelio džiaugsmo laukia mokslo metų pradžios, kai reikia nuo galvos iki kojų ir pilnų kuprinių apipirkti vaikus mokyklai ir atnaujinti darželio inventorių.

Tad nuspręsti paskirti tuos “likusius” 300 Lt baleto ar futbolo būreliui šiai šeimai nėra taip jau lengva. Akivaizdu, kad šeimos turtinė padėtis ir lėšų trūkumas gali paveikti dalyvavimą popamokinėje ar nedarželinėje veikloje tiesiogiai. Ir vaikai lieka “su raktu po kaklu” kieme arba gauna tik tokias paslaugas, kurios įeina į darželių ugdymo programas.

Situacija Europoje

Yra šalių, pvz., Danija, kur vyriausybė daug dėmesio ir lėšų skiria vaikų lavinimui – tarkime, pagal gyventojų skaičių kiekvienai savivaldybei skiria dideles dotacijas. Čia nemokamą ugdymą gauna ir vaikai, nelankantys ikimokyklinių įstaigų (t.y. tam tikrą valandų kiekį būreliuose apmoka valstybė).

Daugelyje Europos šalių įvairūs užsiėmimai ir būreliai vaikams yra mokami. Tačiau šiose šalyse iki pilnametystės mokami gana dosnūs (palyginti su Lietuva) vaiko pinigai, taigi šeima šią ar dalį šios sumos gali skirti vaiko papildomam ugdymui. Šalia to suteikiama įvairia forma parama šeimai: per vaiko čekius, mokesčių lengvatas, vienkartines išmokas, nemokamas paslaugas šeimai, priklausančias nuo vaikų skaičiaus ir (ar) amžiaus. Be to, šiose šalyse tėvų pajamos yra keleriopai didesnės nei pas mus – t.y. tokios vaikų ugdymo paslaugos yra perkamos mokių klientų.

Apmaudu, kad Lietuvoje mes teturime nemokamą ugdymą pagal programą (kurios kokybe nemažai tėvų nėra patenkinti, skirtingai nei kitose šalyse). Be to, mokesčiai priklauso nuo savivaldybių – pvz., Vilniaus m. savivaldybės sprendimu įvestas ikimokyklinio ugdymo mokestis už kiekvieną dieną, nesvarbu, lankė vaikas darželį ar sirgo. Papildomo nemokamo ugdymo mūsų vaikai negauna jokia forma.

(Ne)mokamas lavinimas Lietuvoje

  • Darželinukai. Atvedę vaiką į darželį dažni tėvai tikisi, kad vaikai čia bus ne tik prižiūrėti, bet turės galimybę ir šokti, dainuoti, sportuoti ar kitaip lavėti. Dalis tokių veiklų išties yra vykdoma ikimokyklinio ugdymo veiklos kontekste. Tačiau jei vaikas yra gabesnis, tarkime, muzikai ar kuriai sporto šakai (ne mankštai salėje), vaiko papildomu lavinimu teks rūpintis patiems tėveliams. Dažname darželyje organizuojamos papildomos pamokėlės, už kurias reikia mokėti. Taip kuo mažesnis vaikas, tuo imlesnis jis žinioms, gabumus taip pat verta atskleisti ir lavinti nuo mažų dienų. Ar turės tokią galimybę vaikas? Jo tėvų laukia sunkūs sprendimai.
  • Moksleiviai gali rinktis būrelius pagal pakraipą ir lokalizaciją – mokykloje ar už mokyklos ribų. Dauguma vaikų mielai lankytų dominančius būrelius už mokyklos ribų, nes jie paprastai būna gerai ir profesionaliai organizuoti, turi geresnę techninę bazę. Tačiau visi tokie būreliai yra mokami. Mokykloje nemokamų būrelių skaičius priklauso nuo pačios mokyklos sugebėjimo kompensuoti pedagogo darbo laiko sąnaudas iš mokyklos biudžeto, todėl dažna mokykla gali pasiūlyti vos keletą jų. Tačiau jų patrauklumas ir lankomumas labai priklauso nuo mokytojų entuziazmo, gebėjimo sudominti ir aprūpinimo techninėmis priemonėmis.
  • Yra ir dienos centrai prie seniūnijų. Čia nemokamos paslaugos siūlomos vaikams iš socialiai remtinų arba socialinės rizikos šeimų. Taigi aptariama statistinė vidutiniokų šeima čia jokių nemokamų paslaugų tikėtis negali.

Išvada: vienas svarbiausių popamokinės veiklos prieinamumo faktorių yra kaina. Jei šeima neturi pinigų vaiką dominantiems užsiėmimams, ikimokyklinėje įstaigoje belieka pasitikėti pedagogų entuziazmu. Mokyklinukai turi gana tvirtą nuomonę apie tai, kas jį domina. Neradus tam papildomų lėšų belieka tikėtis, kad jo pomėgis spardyti kamuolį nepavirs įpročiu spardyti šiukšliadėžes parkuose.

Įmanomos alternatyvos

Šiandien sulauktume dviejų pasiūlymo variantų: padidinti šeimos pajamas arba perskirstyti šeimos biudžetą. Padidinti pajamas yra dažna mąstančios šeimos siekiamybė. Tačiau šiandien šeimos džiaugiasi ir jeigu pavyksta pajamas išlaikyti nenusmukusias… Sudėtinga kalbėti ir apie šeimos biudžeto perskirstymą: išaugus būtinosioms išlaidoms, “nebūtinosios” susitraukia iki minimumo arba jų išvis nelieka.

Taigi ar turime alternatyvų? Juolab kad niekaip nesulaukia pritarimo Švietimo ir mokslo ministerijos stalčiuose ilgai dūlantis projektas – svajonė apie tai, kaip  valstybė finansuos 4 val. ikimokyklinio ugdymo ir šis ikimokyklinio ugdymo krepšelis keliaus paskui vaiką tiek į valstybinius, tiek į licencijuotus privačius darželius.

Tačiau aternatyva yra, tereikia visuomenės aktyvumo ir valdžios moterų bei vyrų toliaregiškumo ir geranoriškumo. Padidinti šeimos pajamas įmanoma “neprievartaujant” darbdavių dar didesniais mokesčiais ir neapkraunant valstybės aparato didelėmis mokesčių administravimo sąnaudomis. Tereikia padidinti papildomą neapmokestinamą pajamų dydį (PNPD) – t.y. sumą, nuo kurios dirbantis žmogus nemoka mokesčių valstybei ir kuri priklauso nuo vaikų skaičiaus šeimoje – ir leisti šeimai pačiai nuspręsti, kam skirti šią pajamų dalį. Manome, kad dauguma šeimų šią sumą panaudotų tikslingai – vaiko ugdymui ir lavinimui. Ir valstybė nuskriausta neliktų, nes padidėjusias pajamas šeima išleistų paslaugoms ir prekėms pirkti, taigi valstybė dalį sumos susigrąžintų per mokesčius. O svarbiausia – ilgalaikė nauda: patenkintos šeimos ir prižiūrėti vaikai, mūsų valstybės ateitis.

Sistema jau sukurta, tereikia ją įgalinti veikti efektyviai.

Daugiau informacijos apie NAMS organizuojamą projektą www.samburis.lt.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...