2012 Rugpjūčio 17

Imigrantų iš Lietuvos įvaizdis: kuo tautiečių mažiau, tuo geresnis

veidas.lt


Užsienio šalyse lietuviai imigrantai ryškaus įvaizdžio nėra užsitarnavę ir dažnai tapatinami su gausesne lenkų diaspora, o nuomonė apie juos geresnė tose šalyse, kuriose bendruomenė mažesnė.

Europoje lietuviai imigrantai turi daug veidų – vieniems jie darbštūs ir universalūs darbuotojai, padarantys daugiau negu vietiniai, kitiems – nuolanki, savo teisių neginanti darbo jėga, o tretiems – pavojingi nusikaltėliai. Tačiau vieno stipraus paveikslo lietuviai nesusikūrę nė vienoje šalyje – dažniausiai vietiniai gyventojai lietuvių neišskiria iš bendros Rytų europiečių masės arba tapatina su lenkais.
Vis dėlto kalbinti lietuvių bendruomenių nariai, įdarbinimo agentūrų vadovai apgailestauja, kad pastaraisiais metais lietuvių įvaizdis prastėja – ypač naujose lietuvių emigracijos kryptyse, tarkime, Norvegijoje. Tai tvirtinti leidžia ir statistika, atskleidžianti, kad tarp įvairiose šalyse kalinčių užsieniečių lietuviai visuomet trejetuke.
Užsienyje įdarbinančios agentūros “Jobcentre Lt” vadovas Ilja Malkinas mano, kad šią neigiamą tendenciją daugiausia lemia tai, kad iš Lietuvos važiuoja nebe pirma emigrantų banga, tad išvykstančiųjų lygis dažnai ne pats aukščiausias –  emigruoja be jokios kvalifikacijos, jokios užsienio kalbos nemokantys, savo šalyje neįsitvirtinantys dėl žalingų įpročių ir netinkamo gyvenimo būdo žmonės. Tarp emigruojančiųjų taip pat padaugėjo vos mokyklas baigusių nemotyvuotų jaunuolių.

Norvegijos darbdaviai jau kratosi lietuvių

“Mums vis sunkiau tartis su naujais darbdaviais iš Norvegijos. Kai jie sužino, kad skambina įdarbinimo kompanija iš Lietuvos, 70–80 proc. atvejų tuo pokalbis ir baigiasi”, – apgailestauja I.Malkinas.
Pašnekovas pasakoja istoriją, kaip Norvegijoje susitarė su nauju fabriku ir pradėjo ten siųsti žmones, o keli nuvykę lietuviai neilgai trukus sugalvojo, kaip darbdavį apsukti – atėjus į darbą reikėdavo pasižymėti elektronine kortele, o lietuviai įsigudrino pasižymėję išlipti per langą ir išeidavo pusdieniui savo reikalais. Apgavystę išaiškinę norvegai atleido visus ten dirbusius lietuvius ir nutraukė sutartį su mūsų šalies įdarbinimo agentūra.
Į blogą pusę besikeičiantį norvegų požiūrį į lietuvius imigrantus pastebi ir Osle jau daugiau nei 20 metų gyvenanti Daina Bogdanienė. “Mano 27 metų sūnus, nuo penkerių augęs Norvegijoje, bet visą gyvenimą prisistatinėjęs lietuviu, sako: “Dabar jau keistokai į mane žiūri, jei Norvegijoje prisistatau esąs lietuvis. Jų teigimu, nesu į juos panašus, nes esu… normalus.” Nuo 1990 m. Lietuva ir lietuviai Skandinavijoje turėjo puikų įvaizdį: lietuvių tauta buvo laikoma drąsia, sugebėjusia pasipriešinti didžiulei sovietų imperijai. Deja, lengvos duonos ieškantys, taip pat nusikalstantys mūsų tautiečiai per du dešimtmečius šį įvaizdį sugadino”, – mano D.Bogdanienė.
Pasak jos, Norvegijos kriminalinė policija nusikaltėlius iš Lietuvos įvardija kaip bėdą, keliančią šaliai grėsmę. Ne kartą yra nuskambėjusių jos vadovybės pareiškimų, kad lietuvių nusikaltėliai garsėja brutalumu, nepaiso jokių įstatymų, yra profesionalūs ir organizuoti.
Norvegijos Teisingumo ministerijos duomenis, lietuviai pagal imigrantų į šią šalį skaičių yra septinti, tačiau 2011 m. jų daugiausiai iš visų tautų ir deportuota – net 520. Juk įprastai deportuojamas asmuo, padaręs gana sunkų nusikaltimą. Beje, 43 proc. visos Norvegijoje išaiškintos amfetamino kontrabandos taip pat įvežė Lietuvos piliečiai. Tad visai nekeista, kad šiuo metu ten kali 140 mūsų piliečių – tai beveik 4 proc. visų kalinčiųjų Norvegijoje, o lenkų ten tik 95.
Kita vertus, nors bendras lietuvių įvaizdis šalyje prastėja, D.Bogdanienė pabrėžia, kad norvegų nuomonė apie pavienius lietuvius imigrantus, kurie atvyko planingai, protingai, išmoksta kalbą ir turi ar įgyja profesiją, yra gera. “Verta paminėti, jog tokie imigrantai stebina vietinius, mat per palyginti trumpą laiką (net greičiau nei vietiniai) Norvegijoje pasiekia ir aukštos padėties visuomenėje, ir materialinės gerovės. Be to, jie imlesni, platesnių pažiūrų, paslankesni pokyčiams”, – sako D.Bogdanienė.
Apie rimtai nusiteikusius įsilieti į Norvegijos bendruomenę arba užsidirbti lietuvius atskrieja geri atsiliepimai ir iš norvegų darbdavių. Pasak D.Bogdanienės, apie mūsų darbininkus kalbama kaip apie labai gerus, profesionalius, darbščius, sąžiningus.

Tapatina su lenkais

Rimtai užsidirbti nusiteikusius lietuvių imigrantus, kaip darbščius darbuotojus, apibūdina ir kitų šalių darbdaviai. Airijos lietuvių bendruomenės administracijos direktorius Arūnas Teišerskis iš vietinių verslininkų yra girdėjęs, kad lietuviai dirba daugiau ir sąžiningiau nei airiai: jie daug dažniau rodo didesnę iniciatyvą, pateikia siūlymų, kaip pagerinti darbo kokybę, tuo tarpu dauguma airių pasitenkina tuo, ką daro, ir daro tik tiek, kiek iš jų prašo darbdavys.
Dubline anglų kalbą dėstanti 46 metų airė Vero Glenat yra geros nuomonės apie lietuvius imigrantus, tarp kurių dauguma vyrų, jos pastebėjimais, dirba statybų sektoriuje, o moterys – ligoninėse arba moko rusų kalbos. “Lietuviai yra darbštūs, jie stengiasi pritapti: eina į vietinius barus, leidžia laiką lauke, su vaikais mėgsta nueiti į parką. Lietuviai –  ramūs žmonės, nekeliantys jokių problemų. Jų tikslas – susitaupyti pinigų ir įsigyti butą gimtinėje. Moterys įprastai yra elegantiškos ir be makiažo neišeina į gatvę, lankosi sporto salėse, mėgsta plaukioti”, – Dubline gyvenančius mūsų tautiečius charakterizuoja airė.
Vis dėlto V.Glenat pridūrė mūsų šalies imigrantų neišskirianti iš kitų – lietuviai, latviai ir estai jai tiesiog Baltijos šalių imigrantai. O 23 metų airis Josephas Murphy lietuvių neišskiria iš Rytų europiečių, kurie, jo nuomone, yra gerai integravęsi į airių visuomenę. Nors atsitiktinai gatvėje sutikti lietuviai jam paliko draugiškų, šiltų žmonių įspūdį, tačiau kažkokio specifinio jų paveikslo vaikinas susikūręs neturi.
Iš tiesų net Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje, kurios yra pagrindinės lietuvių emigracijos šalys, lietuviai jokio ryškaus ir išskirtinio įvaizdžio neturi – nebent tuose miesteliuose, kur jų susitelkia daugiausia.
“Nemanau, kad vidutinis britas turi susidaręs specifinę nuomonę apie lietuvius, nes dauguma žmonių neskirsto imigrantų iš Rytų Europos pagal šalis. Dauguma mano, kad visi jie atvykę iš Lenkijos”, – pabrėžia 31 metų britas Johnas.
Tokią pat nuomonę susidaręs ir A.Teišerskis. Jo manymu, daugelio eilinių airių pasąmonėje kone visi Rytų europiečiai yra lenkai. “Tad lietuvių įvaizdis Airijoje maždaug toks: darbininkai iš Rytų Europos, kurie daug dirba, kurie turėtų sutikti su sunkesnėmis darbo sąlygomis nei airiai ir kurie pasitenkins mažesniu atlyginimu”, – vietinių gyventojų nuomonę persako Airijos lietuvių bendruomenės atstovas.
Kitose šalyse lietuvių įvaizdis dar blankesnis. “Veido” kalbinta ispanė Ana Genuina gali greitai išvardyti, kuo užsiima ir kas būdinga imigrantams iš Pietų Amerikos ar Maroko, kokio verslo imasi turkai ar kinai, tačiau prisipažįsta, kad apie lietuvius jokios nuomonės paprasčiausiai nėra susidariusi.
Prie tokio blankaus lietuvių imigrantų įvaizdžio prisideda ir vietinė žiniasklaida – visi pašnekovai minėjo, kad ji apie mūsų šalies imigrantus praneša labai retai, o ir tos retos naujienos dažniausiai būna neigiamos – apie nusikaltimus ar išnaudojimą darbo vietoje.
Gerai nors tai, kad, priešingai, nei manoma Lietuvoje, mūsų tautiečiai kitur nėra laikomi vien nusikaltėliais. O juk populiariausiose lietuvių emigracijos kryptyse Airijoje, kurioje gyvena apie 70 tūkst. mūsų tautiečių, ir Didžiojoje Britanijoje, kurioje jų įsikūrę per 200 tūkst., jau seniai lietuvių nusikaltimai – jokia naujiena. Didžiosios Britanijos kalėjimuose 2010-2011 m. kalėjo net 2354 lietuviai – jie užėmė trečią vietą tarp visų imigrantų.
Vis dėlto Lietuvos komercijos rūmų Airijoje pirmininkui Kęstui Dabulevičiui susidarė įspūdis, kad pastaruoju metu mūsų kraštiečių įvaizdis Airijoje šiek tiek gerėja, o jų daromų sunkių nusikaltimų mažėja. “Anksčiau, išgirdus apie nužudymą ar kitą sunkų nusikaltimą, pirma mintis kildavo: vėl lietuviai? Dirbau ten vertėju apie dešimt metų ir pagal vertėjavimo apimtis galiu pasakyti: arba lietuviai išmoko daryti nusikaltimus taip, kad jų nepagautų, arba sunkių nusikaltimų sumažėjo. Tačiau dabar labai dažnai tenka girdėti apie cigarečių, narkotikų kontrabandą, į kurią, deja, taip pat įsivėlę ir mūsų tautiečių”, – apgailestauja K.Dabulevičius.

Geriausias įvaizdis tose šalyse, į kurias patekti sunkiau

Geriausia nuomonė apie lietuvius šiuo metu yra tose šalyse, kuriose įsikurti dėl vienų ar kitų priežasčių sudėtingiau, tad ten vyksta daugiau aukštesnę kvalifikaciją turinčių tautiečių. Tokios šalys tarp emigrantų ne itin populiarios, tad lietuvių ten gerokai mažiau.
Tarp tokių – Vokietija, kurios darbdaviai pageidauja kvalifikuotų darbuotojų ir atsirenka mokančiuosius vokiečių kalbą. Pasak I.Malkino, vokiečiai darbdaviai pedantiški ir disciplinuoti, tad girtuokliaujantis ar apsivogęs darbuotojas kaipmat atleidžiamas.
Palankiai lietuviai vertinami ir Danijoje ar Olandijoje. Galbūt viena tokios nuomonės priežasčių ir ta, kad ten nori vykti nemažai gabių jaunų žmonių, baigusių universitetus. Pasak įdarbinimo agentūros “Qbis” atrankos vadovės Mildos Liutkutės, ne tik olandų įdarbinimo agentūros pageidauja lietuvių, bet ir jų klientai spaudžia, kad jiems būtų pasiūlyta daugiau mūsų tautiečių, nes šie darbdaviams atrodo labiau bendraujantys, atviresni kitai kultūrai ir mentalitetui, sumanesni nei seniai ten įsitvirtinę lenkai.
Seniai žinoma, jog pakeisti įvaizdį sunkiau, negu jį susikurti. Akivaizdu, kad kaip ir pati Lietuva, taip ir jos tautiečiai ar emigrantai šiandien ryškaus įvaizdžio dar neturi. Pats laikas būtų jį susikurti. Ir būtų geriau, jei jis būtų pozityvus.

Lietuviai užsienio kalėjimuose

Šalis    Kalinčių lietuvių skaičius    Vieta tarp dažniausiai kalėti nuteisiamų užsieniečių
Norvegija    140 (2012 m.)    Bus įrašyta
Didžioji Britanija    2354 (2010–2011 m.)    3

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (4)

  1. Solitaris Solitaris rašo:

    tai dabar pagal daugumos emigruojančiųjų kokybę šią emigrantų bangą bus galima pavadinti ‘morozu’ ar ‘budulių’ banga. Neįsižeiskit, kam to nereikia.

  2. jonas jonas rašo:

    O kas labiausiai kaltas dėl blogo lietuvio įvaizdžio užsienyje? Kai savu laiku to buvo paklausti Amerikos žurnalistai, anie atsakė, kad jie spausdina tą, ką skaito Lietuvos ryte ir girdi ir mato LRT.
    O gal kas nors skaitė ar matė ką nors gero šituose tarybiniuose organuose? Atsiliepkit…

  3. Zinantis Zinantis rašo:

    Dirbau norvegijoje per jobcentra , pavyko kazkiek uzdirbti, svarbu gerai dirbti o ne kaip pas mus tevyneje laukti kol darbo dienele baigsis ir jau 5 val prie duru :D aisku norvegu mandalitetas skyriasi, del to uzsibuti ilgai nesinorejo


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...