2010 Gruodžio 06

Vaikų sveikata

Į sporto pasaulį – mažais žingsneliais

veidas.lt

"Veido" archyvas

Ne kiekvienam vaikui tinka visos sporto šakos – tuo labiau, ne kiekvienam amžiaus tarpsniui. Kaip tinkamai ją pasirinkti ir saugoti mažylio sveikatą?

Nuo pat pirmųjų aktyvaus gyvenimo dienų net patys mažiausieji pradeda  rinktis judėti taip, kaip jiems patinka. Vieni jau nuo pirmojo apsitaškymo mėgsta pliuškentis vandenyje, o kiti vandens tiesiog bijo, vienus mažylius mamos turi nuolat tramdyti, mat jie išsikrauna peštynėse ar kumštynėse, o kitiems stumdytis ir trankytis visiškai nepatinka. Ir visai nesvarbu, kad tėtis vaikystėje buvo kiemo futbolo pažiba, jo sūnelis gali būti labiau susidomėjęs… muzika.

Kas tinka pagal amžių

Visi vaikai vystosi ir bręsta skirtingai. Todėl geriausia – atsižvelgti į vaiko brandą ir jo įgūdžių lygį. Pagal amžių vaikams rekomenduojamos tokios fizinės veiklos:

  • 0 – 2 metų mažyliai tik pradeda įsisavinti paprasčiausius judesius. Plaukiojimas ir nardymai baseine – tai pirmoji fizinė veikla, kuria gali užsiimti mamytė su vaikučiu. Šis pirmasis sportas tinka kūdikiams nuo 2 – 3 mėnesių, tiesiog kaip elgtis su jais vandenyje reiktų pasikonsultuoti su specialistais. 9 – 10 mėnesių mažylis jau žengia pirmuosius žingsnelius. Šiuo periodu tėveliai gali daug prisidėti vystant vaiko motoriką, mat mažylį reikia skatinti vaikščioti. Tokio amžiaus vaikai taip pat labai mėgsta žaidimus ant kamuolio, kitų nestabilių paviršių (pvz., šokinėti ar vartytis ant lovos, sofos ar kt.). Tėveliai tokias treniruotes gali surengti vaikui keletą kartų per dieną po 10 – 15 minučių. Toks žaidimas teikia įvairiapusę naudą –  mažylis stiprėja fiziškai, išsikrovęs daug ramiau miega, tobulėja judesiai ir koordinacija, be to, atsiranda stipresnis ryšys su artimiausiais žmonėmis. Tėveliai turėtų neužmiršti užtikrinti saugią žaidimo aplinką, kad vaikutis nepatirtų traumos. Geriausia, kai lavinimo pratimų kompleksus padeda sudaryti fizinės medicinos ir reabilitacijos ar sporto medicinos specialistai.
  • 2 – 3 metukų mažylis jau gerai įvaldo paprastą ėjimą, pradeda bėgioti, šokinėti, t.y. judesiai tampa sudėtingesni. Fizinis pajėgumas didėja savaime augant vaikui. Šiuo periodu svarbiausia skatinti mažylį kuo daugiau judėti. Ir jokiu būdu negalvoti, kad „pasivaikščioti“ su mažuoju, kai jis sėdi vežimėlyje yra naudinga. Geriau įsigyti triratuką, kad vaikas galėtų minti pedalus. Itin svarbu lavinti koordinaciją žaidimų metu, mat tuomet sumažėja traumų pavojus. Sisteminiams fiziniams pratimams, t.y. rimtoms treniruotėms, tokio amžiaus mažyliai per maži. Svarbu tiesiog daug vaikščioti, laipioti, suptis, žaisti greitus žaidimus – gaudynes ar su kamuoliu. Labai naudinga tėveliams pasiimti mažuosius į baseiną.
  • 3 – 6 metų vaikams jau galima šokinėti per šokdynę, kieme žaisti „klases“, važiuoti dviratuku su pagalbiniais ratukais. Jau galima lankyti šokius ir specialius gimnastikos užsiėmimus.
  • Vyresni nei 6 metų vaikai jau turėtų gauti daugiau fizinio krūvio, nes pradėjus lankyti mokyklą, jie bus priversti ilgiau sėdėti. Tinkamiausi yra sporto būreliai, kuriuose dominuoja bendras fizinis lavinimas. Iki 10 – 12 metų amžiaus mažylis turėtų susipažinti su daugeliu sporto šakų. Nerekomenduojama vaiko „įmesti“ į pirmą pasitaikiusią sporto šaką ir iš karto ruošti profesionalaus sportininko. Per maži vaikai gali būti nepasiruošę sportui, gali nesuprasti techninių niuansų, trenerio paaiškinimų, kaip taisyklingai atlikti judesį. Technines sporto šakas vaikai gali pradėti rinktis ne anksčiau 7 -10 metų (tenisas, gimnastika, plaukimas), o komandines – 10 – 12 metų. Daug ištvermės, jėgos reikalaujantis sportas rekomenduojamas tik vaikui sulaukus 12 – 14 metų. Varžybos ankstyvame amžiuje taip pat gali pridaryti daug žalos, mat pralaimėjimai gali išgąsdinti mažylį, jis gali nebenorėti sportuoti, gali nepasitikėti savo jėgomis, sumažėja motyvacija treniruotis.

Laikas apsispręsti

  • Ar nori? Kai ateina laikas apsipręsti dėl to, ar leisti mažylį sportuoti rimčiau, tėveliai turi įsitikinti, ar vaikas iš tiesų nori juo užsiimti.
  • Ar suspės? Taip pat labai svarbu atsižvelgti į vaiko dienotvarkę. Vaikai, kurie jau lanko muzikos ar dramos būrelius, vargu, ar sportui suras laiko ir jėgų.
  • Ar tinka? Ne paslaptis, kad būsimieji sportininkai pasižymi tam tikromis anatominėmis savybėmis, kurios gali tikti vienai sporto šakai, bet visai netikti kitai. Dažniausiai tai vertina didelę praktiką turintys treneriai, kurie įvertins galūnių ilgį, pėdų, plaštakų dydį, simetriškumą, ištvermę, lankstumą ir kitas savybes.
  • Komandinis ar individualus? Jeigu mažylis tikrai labai nori sportuoti, tai tuomet reikia nustatyti, koks sportas jam artimesnis – komandinis ar individualus. Tėveliai tai gali nesunkiai pastebėti patys, pvz., jeigu mažylis labiau mėgsta žaisti su draugais, dalinasi žaislais, didesnė tikimybė, jog jis bus linkęs komandiniam žaidimui. Reikia atsižvelgti, ar mažyliui bus priimtinas didesnis fizinio kontakto kiekis, komandos dydis, kokios bus galimybės pasireikšti komandoje. Niekada neverskite vaiko įsilieti į komandą, gal toks sportas jam netinka, tuomet jam reikia labiau pabrėžti individualių įgūdžių svarbą. Mažyliui pradėjus užsiiminėti tiek komandiniu (futbolu, krepšiniu ir kt.), tiek individualiu (tenisu, bėgimu, golfu) sportu, būtina stebėti, kaip jam sekasi.

Krūvius – dozuoti

Tėveliai turi žinoti, kad rimtesnis sportas – tai jau krūvis ir darbas, kuris nevisada gerai veikia augantį vaiką. Itin nepalankiai jis veikia vaiką intensyvaus augimo metu (nuo devynerių metų). Šiuo laikotarpiu vaiko kaulai intensyviai auga, yra minkštesni, o raumenys šiek tiek atsilieka ir dėl to atsiranda jų silpnumas. Todėl dideli sporto krūviai gali deformuoti kaulus ir sutrikdyti laikyseną lygiai taip pat, kaip ir per didelės kuprinės ar ilgas sėdėjimas prie kompiuterio. Todėl, intensyvaus augimo metu skatinti vaikus intesyviai sportuoti nereiktų, atvirkščiai, šiuo laikotarpiu reiktų gerokai „pristabdyti arklius“. Apie sporto krūvius intensyvaus augimo metu taip pat reiktų pasitarti su gydytojais.

Gerose rankose?

Pradėjus mažyliui sportuoti, stenkitės susipažinti su treneriu ir pasikalbėti su kitais tėveliais. Įvertinti, ar mažylis tinkamai pasirinko tinkamą sporto šaką ir sporto mokyklą, trenerį, reikia atsižvelgti į keletą veiksnių. Visų pirma, atkreipkite dėmesį į tai, kokią vietą sporto užsiėmime užima saugumas ir kiek dėmesio skiriama kiekvienam komandos vaikui. Ar treneris reikalauja, kad žaidėjai laikytųsi nustatytų taisyklių, naudoja tinkamą ir saugią įrangą. Svarbu atkreipti dėmesį, koks yra trenerio darbo stilius. Jei treneris nuolat šaukia  ant vaikų ar leidžia pasireikšti tik labiausiai įgudusiems žaidėjams, kiti mažieji sportininkai gali prarasti norą sportuoti. Atkreipkite dėmesį į tai, ar vaikai yra sugrupuoti pagal amžių, fizinę brandą ir įgūdžius  – nes kitoks paskirstymas didina susižeidimų pavojų. Svarbu ir tai, ar prieš kiekvieną treniruotę yra skiriama laiko apšilimui, o po treniruotės – atvėsimui, nusiraminimui. Patys mažiausieji vis tiek turėtų semtis įgūdžių naudojant žaidimo elementus. O jeigu treneris labiau orientuojasi į rezultatus, bus didesni krūviai, o tai jau „kvepia“ prievarta ir vargu.

Patarimo – pas gydytoją

  • Prieš pasirenkant. Prieš susiejant mažylio ateitį su tam tikra sporto šaka, tėveliai turėtų labai rimtai viską apsvarstyti ir kuo daugiau konsultuotis. Geriausiai tokiu atveju patars gydytojai reabilitologai ar sporto medicinos gydytojai. Jie įvertins vaiko sveikatos būklę, taip pat  anatominį ir fizinį išsivystymą, temperamentą bei patars tėvams, kuri sporto šaka labiausiai tiktų mažyliui. Vizito pas gydytoją metu galima išsiaiškinti ir tuos susirgimus ar negalavimus (regos, koordinacijos sutrikimus, įgimtus pažeidimus), kurie užkirstų kelią mažyliui į sportą arba tam tikrą sporto šaką.
  • Sportuojančio vaiko priežiūra. Tie patys specialistai patars, kaip prižiūrėti tokį mažylį, koks turi būti jo dienos režimas ir mityba. Jokių specialių maisto papildų jam nereikia, bet sportuojančiam vaikui turi būti užtikrinta visavertė mityba. Ji nedaug kuo skiriasi nuo nesportuojančio vaiko mitybos, nebent tuo, jog augantis ir dar sportuojantis mažylis sudegina daug daugiau kalorijų – tad ir valgyti jam reikia daugiau.
  • Jei sportuojančiam mažyliui įvyko trauma (dažniausi lūžiai ir patempimai bei blauzdų ar pėdų skausmai dėl nekoreguotos plokščiapėdystės, nugaros skausmai) – vėlgi padės fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Sudaromos tam tikros reabilitacijos programos, kurios padeda vaikui grįžti į aktyvų gyvenimą. Susižeidęs mažylis bijo daryti didesnės amplitudės judesius, o treniruotės laukia. Kad jis greičiau į jas sugrįžtų, jam būtina atsistatyti.
Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...