2010 Birželio 19

Įsipareigojimai

I. Šimonytė: gresia netekti Sanglaudos fondų lėšų

BNS

Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas artimiausiais metais bus gana kuklus, o nesilaikydama įsipareigojimų valdyti viešojo sektoriaus deficitą Lietuva gali netekti dalies europinės paramos bei 2014 metais sumokėti 3,5 mlrd. litų valstybės skolos palūkanų, teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Finansų ministrė perskaitė pranešimą Seimo neeiliniame plenariniame posėdyje šeštadienį, prieš pradedant svarstyti socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko pateikiamą socialinių išlaidų taupymo įstatymų pataisų paketą, ir paskatino po pateikimo pritarti teikiamoms pataisoms.

Pasak I.Šimonytės, Lietuva, būdama Europos Sąjungos (ES) nare, privalo vykdyti įsipareigojimus ir mažinti deficitą.

“Nevykdant šių įsipareigojimų Lietuvos atžvilgiu galės būti pritaikytos, ir po kai kurių Europos Sąjungos (ES) šalių viešųjų finansų krizių greičiausiai bus pritaikytos iki šiol niekada nenaudotos sankcijos – sustabdyti Sanglaudos fondai, kurie vidutinės trukmės laikotarpiu yra vienintelis Lietuvos ūkio “nedeficitinis stimulas”, – tvirtino finansų ministrė.

Ji patikino, kad negalima negalima deficito mažinimo priemonių atidėti vėlesniam laikui, kai ekonomika sustiprės.

Nesiimant deficito valdymo priemonių, I.Šimonytės skaičiavimais, 2012 metais būsimas finansų ministras turėtų pasiskolinti apie 16 mlrd. litų vietoje 10 mlrd. litų deficitui finansuoti ir ankstesnių laikotarpių euroobligacijoms išpirkti. Be to, anot jos, valstybės skola apie 2014 metus priartės prie 60 proc. BVP ir nenustos augusi toliau, o tokios skolos aptarnavimo (daugiausiai palūkanų) padidėjimui teks atiduoti visą pajamų prieaugį.

“2014 metais skolos aptarnavimui atiduotume 3,6 mlrd. litų. Jeigu deficitas būtų sumažintas iki pamatinės 3 proc. vertės 2012 metais, skola stabilizuotųsi ties maždaug 43 proc. BVP riba, o būdami drausmingi ir toliau, galėtume pradėti ją net šiek tiek mažinti. Skolai aptarnauti atiduotume apie 2,5 mlrd. litų, vėliau tos sumos mažėtų”, – Seime sakė I.Šimonytė.

Pasak jos, artimiausiais metais Lietuvos ūkio augimo varikliu bus eksportas, iš kurio negalima tikėtis tokio pajamų “fontano”, kaip iš kreditavimo, statybos ir prekybos bumo.

Be to, anot I.Šimonytės, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) skaičiavimai aiškiai rodo, kad ir tuo atveju, jeigu ekonomika staiga imtų augti po 6-7 procentus kasmet, nėra pagrindo tikėtis, kad viešųjų finansų problemos išsispręs savaime.

“Deficito galvosūkis sumažėtų tik 1-1,5 mlrd. litų”, – sakė I.Šimonytė.

Pasak ministrės, Lietuva šį rugpjūtį turės informuoti ES institucijas, kokių veiksmų imsis artimiausiu metu.

Kai 2008 metais Lietuvos viešojo sektoriaus deficitas viršijo 3 procentus BVP, Europos Komisija (EK) Lietuvai pradėjo perviršinio deficito procedūrą ir nurodė Lietuvai deficitą iki 3 proc. ribos sumažinti 2011 metais.

Vėliau EK pasiūlė pratęsti viešųjų finansų deficito sumažinimo terminą pratęsti iki 2012 metų.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...