2011 Liepos 23

Vilija Lapėnienė

“Gyventojai jau pradeda leisti pinigus ne tik pirmo būtinumo prekėms”

veidas.lt

Kad ekonomikos atsigavimas pamažu įgyja pagreitį, šiandien liudija dauguma šalies statistinių rodiklių. Be to, nors šiemet atsivėrė naujos darbo rinkos Vokietijoje ir Austrijoje, emigracija iš Lietuvos ne padidėjo, o pradėjo mažėti.

Vis dėlto gyventojų nuotaikos, pasak Statistikos departamento direktorės Vilijos Lapėnienės, dar tebėra labiau pesimistinės – visuomenė realaus gyvenimo pagerėjimo kol kas nejaučia.

VEIDAS: Ar išties galima teigti, kad Lietuvos ūkio sąstingis jau įveiktas?

V.L.: Vertinant pagal bendrojo vidaus produkto (BVP), vieno svarbiausių makroekonominių rodiklių, atskleidžiančių šalies ekonominę padėtį, duomenis, pastebimas spartėjantis ekonomikos augimas. Nuo 2008 m. ketvirtojo ketvirčio BVP šešis ketvirčius iš eilės mažėjo, o pastaruosius keturis ketvirčius jau didėjo. Šių metų pirmąjį ketvirtį BVP išaugo 6,9 proc.

VEIDAS: Kokius teigiamus pokyčius rodo pramonės, eksporto, mažmeninės prekybos rodikliai?

V.L.: Apie ūkio atsigavimą liudija ne tik BVP, bet ir visi kiti su tuo susiję rodikliai. Pavyzdžiui, šių metų sausio–gegužės mėnesiais eksportas pasiekė ir beveik 22 proc. viršijo 2008 m. to paties laikotarpio eksporto lygį. Ypač džiugina, kad lietuviškos kilmės eksportas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šiemet padidėjo beveik 11 proc. Atrodo, galime tikėtis ir tolesnio eksporto didėjimo.

Lietuvos pramonės produkcijos gamyba šių metų sausio–gegužės mėnesiais išaugo 12,9 proc., bet čia matyti ir daugiau gerų ženklų: pramonės produkcijos pardavimas užsienyje pernai šiuo laikotarpiu siekė 66,6 proc. visos pardavimo apimties, o šiemet – 68,5 proc. Tai vėlgi rodo, kad Lietuvos produkcija turi paklausą užsienio rinkose ir ji pamažu didėja.

Mažmeninės prekybos apimtys šių metų sausio–gegužės mėnesiais palyginamosiomis kainomis didėjo 21,5 proc. Na, o labiausiai augo automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas – beveik du kartus, išaugo ir kitų variklinių transporto priemonių – krovininių automobilių, vilkikų, priekabų ir puspriekabių pardavimas (beveik 2,5 proc.). Pastarasis augimas sietinas su transporto verslo atsigavimu: gamyba, pervežimai didėja, tad atgyja ir transporto sektorius.

Kai analizuojame mažmeninės prekybos struktūrą, pastebime, kad beveik 23 proc. padidėjo baldų, apšvietimo įrangos ir kitų namų ūkio prekių, taip pat kompiuterių bei kitos programinės įrangos pardavimas. Tai reiškia, kad gyventojai pradeda leisti pinigus ne tik pirmo būtinumo, bet jau ir ilgalaikio vartojimo prekėms.

Maitinimo įstaigų apyvarta irgi didėjo – 11,1 proc. palyginamosiomis kainomis, iš sąstingio išeina ir statybų sektorius, o bene džiugiausia žinia, kad šių metų pirmąjį ketvirtį 2,8 proc. išaugo įmonių pelnas: šis rodiklis byloja apie verslo atsigavimą. Taigi tam tikras pagyvėjimas juntamas visuose sektoriuose.

VEIDAS: Ar šalyje ir toliau mažėja nedarbas?

V.L.: Statistikos departamento atliekamo gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, pirmąjį metų ketvirtį nedarbo lygis šalyje sudarė 17,2 proc. Per metus nedarbo lygis, nors ir labai mažai, vis dėlto 0,9 proc. sumažėjo. Tiesa, dar išlieka gana didelis jaunimo nedarbas (34,1 proc.), nors per metus jis irgi 1,8 proc. sumažėjo. Na, o pačių bedarbių šiemet, palyginti su pernai, sumažėjo 5,4 proc., arba 15,8 tūkst. Taigi bedarbių skaičius tebėra įspūdingas ir siekia 277 tūkst.

Dar vienas pastebėjimas: 2011 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2010 m. pirmuoju ketvirčiu, vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje padidėjo 2,3 proc., arba 22,2 tūkst. Tad po truputį mūsų darbo rinka pasipildo naujais darbuotojais. Bedarbių mažės labiau, jei bus aktyviau kuriamos naujos darbo vietos.

VEIDAS: Ar pradeda sparčiau didėti ir darbo užmokestis?

V.L.: Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje pirmąjį metų ketvirtį sudarė 2071,6 Lt ir, palyginti su 2010 m. pirmuoju ketvirčiu, šalies ūkyje bei valstybės sektoriuje padidėjo atitinkamai po 2 proc., o privačiame sektoriuje – 2,3 proc. Taigi atlyginimų kilimo šuolio dar nematome.

Kita vertus, jei įmonių pelnas beveik 2,8 proc. padidėjo, potencialas darbo užmokesčiui kilti lyg ir yra. Bet tai, matyt, priklausys nuo to, kada pačios įmonės įgis pasitikėjimo ir ryšis atlyginimus didinti.

VEIDAS: Ar optimistiškai nuteikia ir demografiniai rodikliai?

V.L.: Liepos pradžioje Lietuvoje buvo 3 mln. 218,1 tūkst. gyventojų, arba 26,5 tūkst. mažiau nei šių metų pradžioje. Gimė mažiau, negu mirė, tad šis mažėjimas yra ir dėl natūralios gyventojų kaitos. Iš viso per pirmąjį šių metų pusmetį gimė apie 17 tūkst., o pernai – beveik 18 tūkst. naujagimių. Susituokė 48 poromis daugiau negu pernai (šių metų sausį–birželį – iš viso 6711 porų), bet dar daugiau porų išsituokė – 185 poromis daugiau negu pernai (iš viso 5033 ištuokos).
Na, o išvykimą iš Lietuvos per šių metų šešis mėnesius deklaravo beveik 28 tūkst. emigrantų, t.y. 8 tūkst. mažiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį.

VEIDAS: Vadinasi, emigracija, nepaisant prognozuoto lietuvių antplūdžio į Vokietijos ir Austrijos rinkas, mažėja?

V.L.: Taip, šiemet, palyginti su 2010-aisiais, kai emigravo 83,2 tūkst. gyventojų – beveik keturis kartus daugiau nei 2009-aisiais, emigracijos tempai gerokai lėtesni. Be to, padidėjo imigracija: šiemet sausio–birželio mėnesiais atvyko beveik 4 tūkst. žmonių daugiau. Apie 80 proc. visų imigrantų buvo namo parvykę lietuviai.

VEIDAS: Tačiau per visuotinį surašymą jums nepavyko surašyti apie 181 tūkst. lietuvių. Kada galutinai paaiškės, ar šie gyventojai emigravo, ar dėl kitokių priežasčių nedalyvavo surašyme?

V.L.: Priminsiu, kad, išankstiniais duomenimis, buvo surašyta 3 mln. 54 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų. Kovo 1 d. Lietuvoje buvo 3 mln. 234 tūkst. gyventojų, tad mums nepavyko surašyti apie 181 tūkst., arba 6 proc., gyventojų. Žinoma, neatmetama galimybė, kad tie gyventojai, su kuriais mums nepavyko užmegzti jokio kontakto, gali būti emigravę. Tačiau į šį klausimą mes aiškiai visuomenei galėsime atsakyti tik tada, kai bus apdoroti gyventojų surašymo duomenys – nuskenuoti ir perkelti į elektronines formas, ir mes galėsime juos palyginti su visų egzistuojančių registrų – “Sodros”, mokinių ir studentų, pašalpų gavėjų ir pan. duomenimis. Bandysime identifikuoti kiekvieną iš 181 tūkstančio ir tik tada galėsime pasakyti, ar iš tiesų visi šie žmonės yra emigravę. Esame įsipareigoję tai padaryti iki 2013 m. pradžios, bet jei mums pavyks greičiau apdoroti turimą informaciją, galbūt išsamius duomenis turėsime jau 2012 m. pabaigoje.

Kai kam kyla klausimas, kodėl tai trunka taip ilgai. Bet jei užeitumėte į salę, kurioje jau prasidėjo duomenų apdorojimas, ir pamatytumėte didžiules krūvas suvežtų surašymo lapų, kuriuos visus reikia nuskenuoti, identifikuoti, užkoduoti – žodžiu, sutvarkyti, suprastumėte, kad darbo turime labai daug.

VEIDAS: Ar ekonomikai pamažu atsigaunant jau gerėja ir visuomenės nuotaikos?

V.L.: Mes atliekame tyrimą, kurio metu namų ūkių klausiame, kaip jie vertina šalies ekonomikos ir savo šeimos finansinę padėtį. Taigi vertindami tiek šalies, tiek savo asmeninę finansinę padėtį gerus pokyčius kol kas pastebi tik nedidelė dalis gyventojų. Birželio mėnesį 14 proc. apklaustųjų atsakė, kad šalies ekonominė padėtis per metus pagerėjo, o beveik kas antras manė, kad pablogėjo. Savo namų ūkio padėties pagerėjimą per metus pajuto 8 proc. gyventojų, o 48 proc. teigė, kad padėtis pablogėjo.

Vis dėlto prognozuodami šalies ekonomikos pokyčius gyventojai yra kur kas optimistiškesni nei pernai: per artimiausius metus pagerėjimo tikisi 28 proc. gyventojų, o prieš metus tokių buvo tik 13 proc. Na, jeigu visuomenė jau tikisi šalies ekonomikos pagerėjimo, netrukus turėtų pagerėti ir asmeninių finansų vertinimo rodiklis.

Apibendrinant galima pasakyti, kad nors gyventojai savo namų ūkio finansines perspektyvas vertina optimistiškiau nei prieš metus, pesimistų yra vis dar daugiau nei optimistų.

VEIDAS: Jūsų nuomone, ko turėtume pasimokyti, kad išvengtume tokių sunkių krizių ateityje?

V.L.: Kad turime gyventi pagal išgales.

Manau, sunkmečiui Lietuvoje labai didelės įtakos turėjo pasaulinė krizė. Bet taip pat akivaizdu, kad buvo pervertintos tiek valstybės, tiek pačių piliečių galimybės – turiu galvoje skolinimąsi.

VEIDAS: Daugelis statistinių rodiklių vis dar stipriai atsilieka nuo buvusių ekonomikos pakilimo laikotarpiu. Ką pasakytumėte visuomenei, kuri laukia, kada vėl gyvensime kaip 2007-aisiais?

V.L.: Vien tai, kad eksporto apimtys pasiekė ir viršijo 2008-ųjų lygį, leidžia teigti, jog artėjame prie ikikrizinio laikotarpio.

Optimistiškai nuteikia ir įmonių vadovų apklausos duomenys, o jie paprastai labai taikliai atskleidžia šalies ekonomikos pokyčius. Taigi birželio mėnesio įmonių vadovų nuomonių tyrimo rezultatai parodė, kad verslo tendencijos gerėja: įvairiose srityse jaučiamas pozityvus poslinkis, prognozuojamas gamybos, statybos darbų užsakymų, prekių apyvartos didėjimas, be to, daugelis vadovų žada didinti darbuotojų skaičių arba bent jau jo nekeisti.

Tai signalas, kad ateityje mūsų laukia geresnės tendencijos. O nuotaikos iš verslo sektoriaus po kiek laiko persiduoda ir pačiai visuomenei. Tad tikėtina, kad ekonomikos augimas turėtų būti didesnis.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. Paviršutiniška Paviršutiniška rašo:

    Visiškai neįtikinamas žongliravimas statistiniais duomenimis. Kodėl, vertindami emigracijos tendencijas, neatsižvelgiate, kad praėjusiais metais tokiu laikotarpiu aktyviai emigraciją deklaravo jau seniai išvykusieji, tam kad nereikėtų mokėti nedorai skaičiuojamų Sodros mokesčių? Jei šių metų emigracijos skaičiai atsilieka vos keliais tūkstančiais nuo praėjusių metų, reiškia, kad tikroji emigracija, kai iš šalies pasitraukia nauji žmonės, tik išaugo. Taip pat abejotini ir kitų rodiklių pateikti vertinimai.

  2. J. A. J. A. rašo:

    Jei tikėti, kad pernai savo išvykimą deklaravo, bent trys ketvirčiai išvykusių seniau, tai reiškia, kad šiais metais per pusmetį išvyko daugiau nei per visus praėjusius metus.
    P. S. Iš mano aplinkos išvykusių, šiemet daug daugiau nei kada nors anksčiau.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...