2015 Rugpjūčio 15

Grūdų rekordas – 6 mln. tonų?

veidas.lt

BFL

 

Ūkininkas iš Marijampolės Mangirdas Krunkaitis pastebi, kad šiemet daug prastai išsivysčiusių, smulkių grūdų. Dėl to kalta sausra. Nepaisant to, jis laukia neblogo derliaus, net gausesnio nei pernai.  Nors mūsų grūdų augintojai tikina, kad rezultatai nebus aiškūs iki tol, kol grūdai nebus nuimti ir supilti į aruodus, jau planuojama, kaip suvaldyti situaciją nuėmus 5,5 mln. ar net 6 mln. tonų grūdų.

Vaiva SAPETKAITĖ

Pastaraisiais metais grūdų derliai nuolat skina rekordus: pernykštis viršijo 5,3 mln., 2013 m. – 4,6 mln. tonų. Palyginti su nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu, dabar Lietuvoje grūdų išauginama dvigubai daugiau. Kaip pabrėžia Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas, dabar mūsų blogiausi ūkiai prikulia tiek grūdų, kiek anksčiau prikuldavo geriausi kolūkiai, gaudavę už tai Lenino ordinus.

Ne veltui Lietuva yra tarp pirmaujančių grūdų eksportuotojų Europoje.

Šiemet grūdų pasėta daugiau

Didelis derlius ne tik džiugina, bet ir kelia nemažą galvos skausmą, nes jį sudėtingiau priimti, sandėliuoti ir transportuoti. Prieš trejus metus dėl to buvo kilęs chaosas, kai neatlaikė grūdų transportavimo grandinė ir pritrūkta prekinių vagonų. Tada reikėjo susitvarkyti su maždaug 4,7 mln. tonų derliumi, o šiemet jis gali būti kur kas didesnis. Paskelbta, kad, jei prognozės pasitvirtins, elevatorių (grūdų saugyklų) sistema su tokiu jų kiekiu nesusitvarkys.

A.Macijauskas skeptiškai žiūri į tokį optimizmą ir spėja, kad derlius bus vidutinis. Vis dėlto, pasak bendrovės „Imlitex Grūdai“ direktorės Astos Vaičiulytės, nors daug grūdų laukų Lietuvoje iš tiesų nukentėjo – kai kur labai stipriai – ir pagrįstai nerimauta, atrodo, padėtis pasitaisė ir žemdirbių baimės nepasitvirtins.

UAB „Agrokoncerno grūdai“ vadovas Karolis Šimas įsitikinęs, kad grūdų derlius Lietuvoje bus ne tik rekordinis, bet ir pralenks optimistinius lūkesčius: „Pirmiausia šiemet žieminiai pasėliai visiškai neiššalo, o pastaraisiais metais bent daliai jų taip nutikdavo. Antra, jų pasėta daugiau negu įprasta – apskritai šiais metais grūdais apsėta daugiau hektarų. Net jei derlingumas nebūtų itin geras, vis tiek turėtume rekordinį derlių, bet ir šis prognozuojamas didesnis negu pernai. Mano nuomone, galime pasiekti 6 mln. tonų grūdų.“

Nors vasariniai pasėliai kai kuriose vietovėse iš tiesų atrodo nekaip, tokių palyginti nedaug. O žieminių pasėlių derlius jau užaugęs ir galima pakenkti nebent jų kokybei.

Didžiausią derliaus dalį sudaro derlingiausia grūdinė kultūra – kviečiai (vidutinis vasarinių ir žieminių kviečių derlingumas Lietuvoje – 4,6 tonos iš hektaro). Praėjusį sezoną pasėta 715 tūkst. hektarų kviečių ir gauta 3,1 mln. tonų derliaus, šiais metais – net 837 tūkst. hektarų. Vadinasi, bendras grūdų kiekis turėtų būti didesnis.

K.Šimas dėsto, kad vien iš šių 837 tūkst. hektarų gausime apie 3,8 mln. tonų kviečių, o iš 122 tūkst. kvietrugiais apsėtų hektarų laukiama per 400 tūkst. tonų, iš 40 tūkst. hektarų rugiais – apie 90 tūkst. tonų, iš 201 tūkst. hektarų miežiais – apie 700 tūkst. tonų, iš 65 tūkst. hektarų avižomis – apie 130 tūkst. tonų, iš 165 tūkst. hektarų rapsais – bent 500 tūkst. tonų derliaus.

Pastarųjų gali būti dar daugiau, nes kol kas jų byra net daugiau, nei tikėtasi, – net apie 4 tonas iš hektaro. Nereikia pamiršti ir grūdinių ankštinių kultūrų: ir žirnių, ir pupų plotai šiemet maždaug dvigubai didesni. Skaičiuojama, kad žirnių iš 80 tūkst. hektarų gali užaugti apie 200 tūkst. tonų, o pupų iš 61 tūkst. hektarų – apie 170 tūkst. tonų. Pupų padaugėjo dėl naujųjų „žalinimo“ reikalavimų, įpareigojančių Europos žemdirbius auginti azotą kaupiančius augalus.

A.Macijauskas atkreipia dėmesį, kad gali kilti problemų juos parduodant: juk pasiūla šoktelės, o paklausai stipriai išaugti priežasčių nėra. Su vidaus rinka daug vilčių sieti taip pat neverta, nes žirnių ir pupų suvartojama nedaug, o traukiantis gyvulininkystės sektoriui traukiasi ir paklausa.

Iš nemalonių pamokų pasimokyta

„Didelis derlius eina koja kojon su klausimu, kaip pasiruošę mūsų elevatoriai, geležinkeliai, uostas ir kita infrastruktūra. Pavyzdžiui, prieš keletą metų strigo grūdų gabenimas geležinkeliais, elevatoriai buvo perpildyti, netrūko daug kitų problemų. Vis dėlto, atrodo, iš to buvo pasimokyta, ir dabar visi pasiruošę“, – mano Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.

„Nerimo dėl spūsčių yra, tačiau šiemet grūdai sausi. Nors prie saugyklų rikiuojasi eilės, grūdų nereikia džiovinti, dėl to greitesnis paskirstymas, viskas juda greičiau. Dalis grūdų apskritai vežama tiesiai į uostą“, – pabrėžia Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė.

Tiesa, ramu tik kol kas: grūdai į elevatorius intensyviausiai juda spalį ir lapkritį, tada ir kyla didžiausių problemų. Jei ankstyvas grūdų pardavimas būtų aktyvesnis, grūdai pasiskirstytų per ilgesnį laiką ir vėliau sistema nebūtų tokia apkrauta. Deja, to veikiausiai nesulauksime.

Dalis šalių, į kurias Lietuva dažniausiai eksportuoja grūdus, pačios užsiaugino didesnį nei įprastą kiekį grūdų. Tai joms atlaisvino rankas ir leidžia ilgiau laukti geresnių kainų. Kitas aspektas, kurį akcentuoja K.Šimas, yra tas, kad dauguma dabartinių grūdų parduodama Juodosios jūros regione. Tarkime, smunkant Rusijos rublio ir Ukrainos grivinos kursams, produkcija ten smarkia atpigo. Kadangi jų derliai taip pat geri, šių šalių grūdų augintojai grūdus pardavinėja labai pigiai.

„Negalime konkuruoti su Rusija ir Ukraina. Tai galėsime daryti tik vėliau, kai šios šalys jau bus išpardavusios dalį savo grūdų derliaus“, – paaiškina K.Šimas.

Jei vertinsime infrastruktūros pajėgumus, padėtis gera: Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste teoriškai būtų įmanoma perkrauti visą grūdų derlių (kasmet vidaus rinkoje lieka apie 2 mln. tonų grūdų). Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojo Sauliaus Stasiūno teigimu, geležinkeliai taip pat pasiruošę.

Grūdams į uostą gabenti bus skirti 1132 vagonai, o jei jų pritrūktų, būtų kreipiamasi į baltarusius. Pernai „Lietuvos geležinkeliai“ gabeno 3 mln. tonų grūdų. Galima pridėti, kad grūdų gabenimui geležinkeliu vis rimtesnę konkurenciją kelia autovežiai. Tiesa, A.Macijausko teigimu, imamas jausti šioks toks jų trūkumas.

„Lietuvoje jau keletą metų populiarėja grūdų vežimas autotransportu, nes ne iš visur patogu pasiimti grūdus geležinkeliais“, – sako A.Vaičiulaitytė.

Bendrovės „Vakarų krova“ vadovas Gediminas Rimkus prideda, kad, nors daug grūdų pardavimo nusikėlė į spalio mėnesį, šiuo metu Klaipėdos jūrų uoste jau sėkmingai kraunami rapsų kroviniai. „Be to, atsižvelgiant į vis didėjančius derlius, nemažai investuojama į grūdų talpyklas. Šiemet vien Klaipėdos jūrų uoste būtų galima sukaupti pusę milijono tonų grūdų, o gal ir daugiau. Taip pat nepamirškime ūkininkų turimų elevatorių“, – primena pajūrio verslininkas.

„Vienintelis dalykas, kurio mums trūksta, tai galingas specializuotas grūdų sandėlis Klaipėdos jūrų uoste, kuriame būtų valymo, džiovinimo įrenginiai. Kol kas yra tik nespecializuotų sandėlių, skirtų biriems produktams. Tai padėtų be trukdžių aptarnauti didėjantį eksporto srautą ir išplėstų mūsų eksporto galimybes“, – prideda A.Macijauskas.

Jeigu elevatoriams tektų tvarkytis su rekordiniu grūdų derliumi, jiems tai būtų per sunkus uždavinys, nors pastaraisiais metais jų tinklas šalyje plėtėsi. Kita vertus, vargu ar grūdų saugyklų reikėtų tiek, kad jos pajėgtų susidoroti su rekordiniais derliais. Įprastais metais tai paprasčiausiai ekonomiškai neatsipirktų.

Grūdų saugojimu vis labiau rūpinasi ir patys ūkininkai. Tiesa, grūdų saugyklos ir džiovyklos – brangus malonumas, todėl jas įstengia įsirengti tik stambesni žemvaldžiai. Mažesniems tenka naudotis elevatorių paslaugomis.

„Nesvarbu, ar derlius didelis, ar mažas, jį reikia laiku nuimti ir supilti į aruodus. Ūkininkai, negailintys pinigų derliui saugoti, mato, kad tai atsiperka. Jei grūdus supilsi bet kur ir bet kaip, neturėsi džiovyklos, geros ventiliacijos, jų kokybė smuks“, – sako M.Krunkaitis, kurio paties ūkyje netrukus stos rikiuotėn nauja grūdų džiovykla ir nauji grūdų bokštai.

Vis dėlto, jei saugyklų pritrūktų, gal išeitis būtų lietuviškus grūdus saugoti kaimyninėse šalyse? K.Šimas tikina, kad tai būtų neracionalu. „Prireikus grūdus visą laiką galima parduoti – tai tik kainos klausimas. Tarkime, jei vidutinė maistinių kviečių kaina rinkoje yra 150–160 eurų už toną, bet ūkininkas sutinka parduoti 15 eurų pigiau, pirkėjų jis suras, – niuansus atskleidžia „Agrokoncerno grūdų“ vadovas. – Net parduoti grūdus už kvailą kainą būtų kur kas pigiau, nei juos gabenti saugoti į kitą šalį. Kartais vien į kitą miestą nugabenti kainuoja 10 eurų, o vežant grūdus į kitą šalį tai galėtų pareikalauti kad ir pusės tonos kainos.“

Kita vertus, kadangi šie metai yra sausi, pati gamta grūdus išdžiovina net geriau, nei reikalauja minimalūs kokybės standartai. Kuo grūdas sausesnis, tuo geriau – tuo ilgiau jį galima laikyti. Vadinasi, jei neužeis lietūs, neretai bus galima išsiversti ir be elevatorių paslaugų.

„Šiais metais gamta ūkininkams sutaupė nemažai pinigų. Kadangi grūdai sausi, grūdų augintojai galės juos supilti į visokiausias pašiūres. Tokiems grūdams nereikalingos jokios profesionalios saugyklos. Mano galva, dėl kaitrių orų taip galėtume sukaišioti kad ir tą papildomą nepilną milijoną tonų grūdų. Vis dėlto, jei užeitų ilgi lietūs, tai būtų neįmanoma – tiesiog nesugebėtume visko išdžiovinti“, – dėsto K.Šimas.

A.Stančikas primena, kad ūkininkai gali grūdus parduoti ir tiesiai iš lauko, tačiau tada reikia susitaikyti su mažesne kaina.

Derliaus dydis – tik viena medalio pusė, ne mažiau svarbi yra grūdų kokybė. „Įnoringi orai vis dėlto padarė savo juodą darbą. Kviečiai (bent tiek, kiek yra nukulta) nėra tokios kokybės, kokios tikėtasi. Ypač sausi rapsai“, – pasakoja D.Ruščiauskienė.

Tai ne mūsų vienų bėda – situacija panaši daug kur Europoje. Galiausiai nereikia pamiršti, jog stipriai padidėjus derlingumui kokybė gali automatiškai nukentėti dėl to, kad grūdams iš dirvožemio teks po mažiau reikalingų medžiagų

 

Grūdai ir grūdų produktų eksportas (mln. Eur)

Pažvelgę į ilgesnį laikotarpį, pamatysime nuolatinį grūdų derliaus didėjimą. Didėja ne tik apsėjami plotai, bet ir jų derlingumas. Tai lemia tobulėjančios agrotechnologijos, auginamos derlingesnės, ligoms ir neigiamam gamtos poveikiui atsparesnės veislės, geresnės, sertifikuotos sėklos rinkimasis bei kita.

Dėl didėjančio derliaus didėja ir grūdų eksportas, ir iš to gaunama piniginė nauda.

2010           2011                2012              2013           2014

309,464      337,197           644,035        703,296       747,815

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

 

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...