2011 Lapkričio 10

Graikijos bėdos lems brangesnį skolinimąsi Lietuvai

veidas.lt


Dėl chaoso Graikijoje kilusi sumaištis Europos finansų rinkose reiškia, kad kitais metais Europos vyriausybėms, įskaitant ir Lietuvą, teks skolintis brangiau.

Praėjusią savaitę Kanuose susirinkę G-20 šalių vadovai ir šią savaitę desperatiškai mėgina subalansuoti visiškai iškrikusią Europos finansų rinką. Padėtį smarkiai komplikuoja dvi euro zonos šalys – Graikija ir Italija. Pirmojoje įsivyravo visiškas chaosas – griūva vyriausybė, su kuria Europos vadovai iki šiol derino skolų nurašymo klausimą, tad nebeaišku, ko laukti, kai prie šalies vairo stos kiti politikai.
Priminsime, kad praėjusią savaitę Graikijos premjeras George’as Papandreou pažėrė nemažai staigmenų – prabilo apie galimybę rengti referendumą dėl Europos Sąjungos parengto paramos paketo įgyvendinimo ir dėl narystės euro zonoje, o savaitės pabaigoje, matydamas, kad vyriausybė byra, pagaliau sutiko su reikalavimais atsistatydinti ir užleisti vietą koalicinei vyriausybei.
Kita nenuorama, temdanti G-20 susitikimą – Italija, kurios premjeras Silvio Berlusconi į Kanus atskrido gimtinėje palikęs ne ką mažesnį chaosą, nei matome Graikijoje. Mat S.Berlusconi nesugebėjo galutinai įtikinti susiskaldžiusio ministrų kabineto pritarti skubioms reformoms, susijusioms su darbo rinka, pensijomis ir privatizavimu.
Į praėjusį ketvirtadienį G-20 parengtą „juodraštinį“ susitarimą su Italija įeina šios pažadas iki 2013 m. „beveik subalansuoti biudžetą“ bei sumažinti skolos ir bendrojo vidaus produkto santykį. Tačiau nepanašu, kad italai mokėtų greitai suktis, o štai gerokai nekantraujantys ES lyderiai baiminasi, kad nesuvaldžiusi savo finansų Italija turės pasekti Graikijos, Airijos, Portugalijos pavyzdžiu ir prašyti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir ES finansinių institucijų paramos.
Visa tai didina neapibrėžtumą Europos finansų rinkose, o analitikai žada, kad dėl Graikijos ir Italijos išdaigų visoje Europoje gerokai brangs skolinimasis.
Tai liudija net keli faktai. Pirma, Italijai skolinimasis jau pabrango: už jos 10 metų trukmės obligacijas investuotojai ketvirtadienį prašė rekordinių 6,4 proc. palūkanų. Antra, Europos centrinis bankas (ECB) praėjusį ketvirtadienį sumažino palūkanų normą, o tai reiškia, kad laukiama visuotinio skolinimosi brangimo. Vadinasi, plačiau piniginę atverti gali tekti ir kitais metais milijardus skolintis turėsiančiai Lietuvai.

Kiek mokėsime už graikus?
Nors kitąmet Lietuva skolinsis mažiau nei šiemet, bet veikiausiai brangiau. Tiesa, pinigus kitiems metams pradėta kaupti jau dabar, bet lėšų vis tiek nepakaks. „2012 m. skolos refinansavimui Lietuva jau šiemet yra numačiusi sukaupti dalį lėšų. 2011 m. nustatytame 5,6 mlrd. Lt grynojo skolinimosi limite, 1,7 mlrd. Lt įtraukti 2012 metų skolų refinansavimui“, – primena „Orion Securities“ investicijų valdymo skyriaus vadovas Donatas Frejus. Tačiau šių pinigų nepakaks, be to, tiksliai numatyti, kiek kitais metais Lietuvai trūks lėšų, labai sudėtinga. Pavyzdžiui, sulėtėjus ekonomikos augimui (o tai visai realu, nes augimo prognozes mažina ne tik kitų Europos šalių, bet ir Lietuvos bankai), biudžeto deficitas gali padidėti. Be to, jį išauginti gali ir prieš rinkimus paprastai paišlaidauti mėgstantis Seimas.
Taigi kitąmet Lietvai teks skolintis 9–10 mlrd. Lt. „Jei rinkose ir toliau vyraus neapibrėžtumas, skolintis Lietuvai bus gana sunku (ir tai ne tik prognozė, tai jau dabar vyksta realybėje). Mat mes priklausome regionui, kurį investuotojai vertina kaip rizikingesnį. Tad jei padėtis finansų rinkose liks tokia pat chaotiška, skolintis gali tekti brangiai, jei iš viso pavyks pasiskolinti. Jei ne, gali tekti kreiptis į TVF“, – niūriausią galimą scenarijų pristato banko „Finasta“ makroekonomistė Rūta Medaiskytė. Ji pabrėžia, kad TVF paskola būtų pigesnė, nei skolinantis iš tarptautinių rinkų, tačiau tai reikštų didesnius reikalavimus ir suvaržymus, mat TVF – kur kas reiklesnis skolintojas nei kiti.
D.Frejus pažymi, kad svarbiausia kitais metais Lietuvai bus rasti tinkamiausią skolinimuisi momentą. Kada jis bus, analitikas nedrįsta prognozuoti, mat situacijos neįmanoma numatyti net dviem savaitėms į priekį, ką jau kalbėti apie kitus metus. Tačiau jis neabejoja, kad Graikijos problemos gali kliudyti Lietuvai pardavinėti savo obligacijas, nes investuotojai gali baimintis rizikos jas įsigyti.
„Kai tik Lietuvai reikėdavo skolintis, vis kas nors pakišdavo koją. Anksčiau tai dažniausiai būdavo Latvijos problemos, kitais metais gali būti Graikija“, – aiškina D.Frejus, kurio vertinimu Lietuva neturi imuniteto tam, kas vyksta kitose Europos šalyse, ir bet koks nestabilumas kituose regionuose daugiau ar mažiau paveikia situaciją mūsų šalyje.
Pašnekovas pabrėžia, kad kitais metais Lietuvos gausimų paskolų kaina labai priklausys nuo to, kokia bus naujosios Graikijos vyriausybės pozicija. Jei ji nekeis Graikijos kurso ir sutiks priimti ES paramą bei stabilizuoti skolą, situacija rinkose normalizuosis, o Lietuva, kaip ir kitos šalys, skolinsis už pakenčiamą kainą. Tačiau jei Graikijos vyriausybė imsis populistinių veiksmų, kokiais gąsdino ką tik atsistatydinęs premjeras G.Papandreou, tai šalis, pasak D.Frejaus, „grius į nekontroliuojamą defoltą“ – skola taps nevaldoma, o rinkose įsivyraus chaosas.
Vis dėlto palankių momentų, kai galima nesunkiai ir nebrangiai pasiskolinti, visada atsiranda, net kai rinkose tvyro sumaištis. D.Frejus pastebi, kad šiemet tokiu „langu“ galima vadinti spalį. Tuo metu nerimas dėl Graikijos buvo šiek tiek aprimęs, investuotojai buvo linkę grįžti prie rizikingesnių vertybinių popierių, tad skolintis galėjo net ir žemesnio kreditingumo skolininkai. Tokių momentų atsiras ir kitais metais, tad svarbiausia – jų nepražiopsoti.
“Veido” kalbintų ekspertų nuomone, Lietuvai būtų protinga nelaukti paskutinės minutės, nes ir vienu procentu išaugusios skolinimosi palūkanos yra didžiulė suma ir našta. Vienu procentiniu punktu didesnės palūkanos pasiskolinus milijardą litų reiškia 10 mln. Lt papildomų išlaidų per metus.
Tiesa, analitikai sutinka, kad Lietuva tarptautinėse rinkose vis tiek skolinsis pigiau nei didžiules skolas užsiauginusios šalys, tad jei mums skola pabrangs vienu procentu, kitoms ji gali brangti du ar tris kartus.
Visų pirma, taip yra todėl, kad Lietuva skolintis pradėjo turėdama palyginti nedidelę skolą. „Mūsų rizikingumas investuotojų akimis yra vidutinis arba net mažesnis nei vidutinis. Esame nepalyginti geresnėje situacijoje nei Graikija, Portugalija, Airija ir net Italija“, – sako R.Medaiskytė.

Obligacijos patrauklumo nepraras
O kas po Graikijos obligacijų kolapso apskritai laukia vyriausybinių obligacijų kaip skolinimosi priemonės? Analitikai neabejoja, kad nors pasitikėjimas kai kurių šalių obligacijomis laikinai net ir stipriai sumažėjo, ilgainiui tai vis tiek išliks pati saugiausia investavimo forma.
„Valstybių bankrotas nėra jokia naujiena. Bankrutavo Argentina, o 1998-aisiais ir Rusija, tačiau kitų vyriausybių obligacijos visame pasaulyje ir toliau buvo patrauklios“, – primena D.Frejus.
Pavyzdžiui, prasidėjus Graikijos krizei, investuotojai plūste plūdo pirkti saugių Vokietijos, JAV obligacijų, dabar ekonomistų vadinamų finansine užuovėja („Safe heaven“). Išaugus paklausai, jos netgi ėmė brangti. Beje, netgi Italija, Ispanija ne tik nesumažino savo obligacijų kainos, netgi ją šiek tiek padidino.
Daug kas priklauso ir nuo to, kokia valiuta obligacijos parduodamos. Pavyzdžiui, trumpesnės trukmės ir mažiau rizikingas obligacijas iki šiol parduodavo eurais, o štai ilgesnės trukmės ir rizikingesnes – JAV doleriais. Tad obligacijų rizikingumas priklauso ir nuo situacijos valiutų rinkoje.
„Bet kuriuo atveju vyriausybinių obligacijų emisijos ir toliau egzistuos, nes net būdamos rizikinga investicija, jos vis tiek yra sąlygiškai saugios“, – apibendrina naujasis Europos centrinio banko vadovas Mario Draghis.

Europos centrinis bankas sumažino palūkanų normą nuo 1,5 iki 1,25 proc., nes laukiama paskolų brangimo.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...