2015 Vasario 01

Graikai lošia „va bank“

veidas.lt

Gavusi 36,3 proc. rinkėjų balsų, Graikijos parlamento rinkimus laimėjo kairioji partija „Syriza“. Jau kitą dieną ji sudarė koaliciją su visiškai priešingos linijos politine jėga – vos 4,7 proc. balsų gavusia dešiniosios pakraipos Nepriklausoma graikų partija. Po tokio žingsnio „Syrizos“ lyderis Alexis Tsipras tapo naujuoju Graikijos premjeru, o mažoji koalicijos partnerė bent jau formaliai gavo galimybę daryti įtaką daugumos sprendimams.

Kokie jie bus, galima tik spėlioti. A.Tsipras prieš rinkimus žadėjo daug ir drąsiai. Rinkėjams imponavo jo pažadai padidinti minimalų darbo užmokestį, subsidijuoti elektros energijos tiekimą bei sveikatos priežiūrą neturtingiausiems namų ūkiams ir sugrąžinti vadinamąją tryliktą išmoką gaunantiems mažiausias pensijas.

Vis dėlto didžiausio atgarsio sulaukė A.Tsipro užmojai pakeisti kai kurias ankstesnės vyriausybės įvestas taupymo priemones, kurias taikyti šalį įpareigojo Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas. Šis jaunas populistas taip žarstėsi pažadais, kad rinkėjus viliojo net užuominomis, jog jam tapus premjeru vėl būtų nurašyta Graikijos skola, kuri šiuo metu sudaro maždaug 175 proc. šalies bendrojo vidaus produkto – daugiausiai Europos Sąjungoje. Be to, A.Tsipras yra užsiminęs, kad jo gimtoji šalis net pasiryžusi svarstyti pasitraukimo iš euro zonos galimybę.

Tačiau viena yra rinkimų kampanija, o visai kas kita – politikos realybė. Todėl visai neatrodo, kad atsidūrusi valdžioje „Syriza“ imsis kokių nors skubotų vienašališkų veiksmų dėl Graikijos skolos, verčiau rinksis derybų kelią, nes priešingu atveju rizikuoja vyriausybės griūtimi ir ką tik įgytų pozicijų praradimu. Mat didžioji dalis graikų, nors ir pavargę nuo taupymo politikos, palaiko šalies narystę Europos Sąjungoje ir euro zonoje.

Ar jam seksis bent jau palengvinti skolų naštą, irgi sunku pasakyti – kol kas neatrodo, kad Briuselis sutiktų peržiūrėti Graikijos skolas, nors ir pripažįsta, kad Graikijos ekonomika grįžta į geras vėžes. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, 2014 m. Graikijos biudžeto perviršis buvo maždaug 1,5 proc, o ekonomika paaugo 0,6 proc. Galime palyginti: 2011-aisiais, kai Graikijai grėsė visiškas nemokumas, jos BVP smuko beveik 9 proc.

Tačiau tam, jog būtų laiku grąžintos šalies skolos, pagal TVF fondo skaičiavimus, reikėtų, kad Graikijos ekonomika kasmet paaugtų po maždaug 3 proc., o biudžeto perviršis kiekvienais metais būtų ne mažesnis kaip 4 proc. BVP.

„Syrizos“ pergalė reikšminga kitu aspektu. Nuo Graikijos diktatatūros pabaigos 1974 m. Graikijos politikoje karaliavo dvi pagrindinės politinės partijos: socialistai (PASOK) ir demokratai (Naujosios demokratijos partija), kuriems vadovauja iš premjero posto dabar besitraukiantis Antonis Samaras. Šios dvi partijos liko valdžioje net ir prasidėjus krizei: visus šešerius metus nuo tada, kai Graikija kapanojasi skolose, graikai uoliai balsavo prieš partijas, daugiau ar mažiau besipriešinusias Europos Sąjungos politikai, ir palaikė tradicinį Atėnų politinį elitą. Tiesa, tradicinėms partijoms jau nebuvo taip lengva. Pavyzdžiui, 2012 m. abi šios partijos, norėdamos išlikti valdžioje, buvo priverstos sudaryti koaliciją.

Bet šie rinkimai – pirmieji, kuriuose tradicinės partijos buvo nustumtos į šoną prieš sistemą pasisakančių partijų. „Naujoji demokratija“ šiuose rinkimuose gavo 27,8 proc. balsų ir liko antra, o socialistai PASOK apskritai vos pateko į parlamentą, gavę tik 4,7 proc. balsų.

Užtat ryškiau nei kada nors sužibėjo vadinamosios protesto partijos. Pavyzdžiui, centristų „To Potami“ gavo 6 proc. balsų, o kraštutinių dešiniųjų „Auksinė aušra“ jų pelnė 6,3 proc. Sudėjus su „Syrizos“ pergale, visa tai žymi istorinį Graikijos visuomenės lūžio momentą.

Galima sakyti, kad šie rinkimai liudija visuotinį nepasitenkinimą taupymo politika. Net A.Samaro vadovaujami demokratai prieš rinkimus žadėjo laipsniškai švelninti politiką, bet perspėjo, jog „Syrizos“ pergalė gali lemti, kad Graikija atsidurs ant euro zonos slenksčio. Graikų rinkėjų tokie gąsdinimai nepaveikė – jiems daug labiau nepatinka jau šešerius metus trunkantis ekonomikos nuosmukis ir didžiulis nedarbas. Tad jie nutarė žaisti „va bank“ ir balsuoti už krypties pakeitimą, kad ir kuo tai baigsis.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...