2011 Spalio 19

Gariūnų turgavietei – juodas laikotarpis

veidas.lt


Gariūnų turgavietė šiemet pateko į nesėkmių ruožą: gaisras, kratos, areštai, prekių ir pinigų poėmiai, grasinimai įvesti kasos aparatus ir siekiai atimti valstybinės svarbos projekto statusą – visa tai Gariūnai patyrė per pastaruosius tris mėnesius.

Šie metai Gariūnų turgavietės istorijoje bus įrašyti kaip vieni juodžiausių per visus 22 veiklos metus: juk šių metų rugpjūtį šią turgavietę nusiaubė didžiulis gaisras, rugsėjį finansų ministrė Ingrida Šimonytė paskelbė, kad kasos aparatai bus privalomi jau ir ne maisto prekių, taigi ir Gariūnų prekeiviams, o spalio mėnesį Gariūnų verslo parkas sulaukė dar neregėto smūgio: jį iškrėtė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT).
Po 120 kratų sulaikyta daugiau nei 60 asmenų. Pareigūnai paskelbė išaiškinę net keturias gerai organizuotas nusikalstamas grupes. Įtariama, kad buvo nuslėpta dešimtys milijonų litų mokesčių, kuriuos turėjo sumokėti įmonės ir asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimus. Išaiškintų grupuočių nariai turėjo konkrečiai jiems pavestas užduotis, vykdė daugybę nusikalstamų veikų – nuo dokumentų klastojimo iki sukčiavimo.
Beje, per kratas rasta ir paimta, kaip įtariama, iš nusikalstamos veikos gautų daugiau nei 1,2 mln. Lt grynųjų pinigų, taip pat be dokumentų įsigytų įvairių prekių, kurių vertė 5 mln. Lt.
Per operaciją atskleistas gerai organizuotas nusikalstamas tinklas, veikęs ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Lenkijoje. Įvairių prekių gabenimu iš Kinijos į Gariūnus ir kitas turgavietes bei prekybos vietas užsiimančios įmonės per Lenkiją ir Latviją į Lietuvą iš Kinijos gabendavo įvairias prekes ir klastodavo jų įsigijimo dokumentus, nurodydamos melagingus duomenis apie kiekius ir tikrąsias kainas. Tarkime, žieminės striukės, kurių pardavimo kaina siekė nuo 70 iki 200 Lt, būdavo įsigyjamos esą už 2–7 Lt, o suknelės, kainuojančios apie 50 Lt, – už 50 centų.
Išaiškinta ir pinigų mokėjimo už prekes schema: asmenys, turintys verslo liudijimus ir užsiimantys prekybine veikla Gariūnų turgavietėje bei kitose prekybos vietose, be jokių apskaitos dokumentų perduodavo dideles pinigų sumas tam tikriems organizuotos grupės nariams, kurie jas perduodavo kitiems organizuotų grupių organizatoriams. Šie tiesiogiai arba per tarpininkus surinktus iš jiems pavaldžių asmenų pinigus perduodavo dar kitiems organizuotos grupės nariams, o šie, naudodamiesi ribotos atsakomybės bendrovių sąskaitomis, pervesdavo juos į Kinijoje esančių asmenų bei įmonių sąskaitas.
Tiesa, čia svarbu paminėti, kad praėjusią savaitę vykdyta operacija buvo nukreipta prieš didmenininkus ir smulkieji prekeiviai nebuvo liečiami, tačiau ir tarp jų kilo didžiulė įtampa bei nerimas. Dalis prekybininkų ėmė naikinti dokumentus ir išvežti prekes.
Smulkiųjų prekybininkų atstovai paragino neperlenkti lazdos, nes jei operacija ir toliau plėtosis, darbo gali netekti tūkstančiai žmonių, mat šiuo metu Gariūnuose dirba 10 tūkst. prekybininkų. Taigi po sėkmingo plėtros ruožo dabar Gariūnai išgyvena dramatiškus laikus.
Beje, prie visų blogų naujienų prisidėjo ir dar viena: Ūkio ministerija siekia, kad Gariūnų turgavietė netektų valstybinės svarbos projekto statuso.

Smūgis Gariūnų įvaizdžiui

Apsilankę Gariūnų turgavietėje pajutome slogias darbuotojų nuotaikas. Mat pernai ir užpernai Gariūnų įvaizdis ir reputacija buvo pradėję gerėti, o šiemet dramatiškai pašlijo. Visi aiškinimai, kad Gariūnų verslo parkas – tai visos Lietuvos smulkiųjų prekybininkų, gamintojų, siuvėjų, mezgėjų, amatininkų produkcijos realizavimo vieta, nuėjo šuniui ant uodegos. Dabar visi vėl ilgai manys, kad tai viso labo kiniškų, turkiškų ir lenkiškų prekių perpardavinėtojų lizdas. Ir nebepadės jokie aiškinimai, kad Gariūnų targavietė dabar labai moderni, kad čia veikia modernus paviljonas ir statoma antroji jo dalis, kad prie turgavietės įrengti nauji apvažiavimai automobiliams, o prie paviljonų juos galima palikti nemokamai.
Stiprokai Gariūnams pakenkė ir vis dažnėjantys pranešimai, kad prekių, kurių čia galima įsigyti pigiau nei prekybos centruose, dalis mažėja. Be to, Gariūnuose tokių pačių prekių galima įsigyti už labai jau skirtingą kainą, o tai pirkėjus dažnai įsiutina. Tarkime, už vienodus džinsus galima pakloti ir 50, ir 80 Lt.
Bet esama ir kitokių vertinimų. „Mano brolio šeima augina trynukus ir įvairių vaikams reikalingų daiktų įsigijo tūkstančiu litų pigiau, nei būtų tekę mokėti parduotuvėse. Aš irgi atvykau pasižvalgyti ko nors savo sūnui. Vaikams prekės čia tikrai pigesnė nei mieste“, – tvirtina pirkėja Milda.
Tą patį teigia ir iš Baltarusijos atvykusi viešnia Jakaterina Vincilovič. Gariūnuose ji irgi dairėsi drabužių vaikams, nes čia pigiau.
Buitinės technikos specialistai pabrėžia, kad televizoriai, skalbyklės, mikrobangų krosnelės ar kitos buitinės technikos prekės turguje pigesnės nei parduotuvėse apie 200 Lt, tik bėda, kad niekas negali garantuoti dėl kokybės. Nors ir vienur, ir kitur jos atvežtos iš trečiųjų šalių.

Pirkėjų penkis kartus mažiau

Patys prekybininkai sako, kad Gariūnų turgavietės lankytojų per pastaruosius metus gerokai sumažėjo. Laikai, kai iš Latvijos žmonės važiuodavo autobusais, irgi baigėsi. “Šiandien pirkėjų kokius penkis kartus mažiau nei prieš dešimtmetį”, – teigia 18 metų Gariūnuose dirbantis ir šiuo metu moterišką bižuteriją pardavinėjantis Michalas Rusakas.
Kitoje prekyvietėje, irgi lauke, dirba pašnekovo žmona. Michalas vardija savo šeimos pajamas: per dvi vietas kasdien parduoda už 150–200 Lt. Vasarą uždirba 1200 Lt per mėnesį iš abiejų prekybos vietų, bet žiemą prekyba kartais būna ir nuostolinga.
Labiausiai dabar Gariūnų prekeiviai baiminasi to, ko maisto produktų turgaviečių prekeiviai baiminosi pernai, – kasos aparatų. M.Rusakas, rodydamas savo prekyvietę, tvirtina: „Kasos aparatui vietos čia nėra.“ Jis ir dabar žiemą dirba su kailinėmis pirštinėmis, todėl neįsivaizduoja, kaip sugrubusiais pirštais galėtų spaudyti aparato mygtukus.
Daugelis kitų prekybininkų dėsto panašius argumentus: aparatais nemoka naudotis, o jei juos ir turėtų, ieškotų, kaip apeiti. Prekiautojai atvirai pasakoja, kad jei Vyriausybė pareikalaus visiems dirbti su kasos aparatais, jie arba pasitrauks, arba slėps pajamas. Taigi naudos, jų nuomone, nebus nei valstybei, nei žmonėms, o tauta vėl bus supriešinta.
„Dešimt metų dirbome kurdami verslo rūšių ir porūšių tvarką, kad net ir šeimininkės, ir vestuvių muzikantai mokėtų „Sodros“ bei sveikatos draudimo įmokas, tačiau ir šiandien juk niekas neveikia. O nusprendus įvesti kasos aparatus turgaus prekybininkai paprastai dar labiau traukiasi į šešėlį“, – teigia Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos garbės pirmininkas Eduardas Šablinskas.
Tuo tarpu finansų ministrė Ingrida Šimonytė kasos aparatų svarbą prekyvietėse, tokiose kaip Gariūnų, grindžia tuo, kad ten yra daug didmeninės prekybos, o ji neturėtų būti leidžiama įsigijus tik verslo liudijimą.

Du Gariūnų išskirtinumo vertinimai

Kaetana Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė
Žmonės visuomet lygina kainas. Dalis vyksta į Gariūnus iš inercijos ar įpratimo. Tačiau jei tiek metų pirkėjai traukia į šį turgų, vadinasi, jis patenkina pirkėjų ar perpirkėjų poreikius. Nežinau, ar dar turime kitų tokių objektų, kurie dešimtmečius atitiktų klientų poreikius. Beje, mes Gariūnų nevadiname juodąja skyle, kurią reikia išbalinti. Nėra ten ir laisvoji ekonominė zona, į kurią negalėtų ateiti mokesčių inspektoriai. Jei manoma, kad ten daug šešėlinio verslo, valdžios institucijos turi visas priemonas, kad jį sunaikintų.

Eduardas Šablinskas, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos garbės pirmininkas
Ilgainiui Gariūnai tampa vis labiau civilizuota ir vis modernesne turgaviete. Nuo 1997 m. buvo kalbama, kad nei pirkėjai, nei pardavėjai nebeturėtų šalti esant žvarbiam orui, kad jiems reikėtų vietos, kur galėtų palikti prekes nakčiai. Dabar tai lyg ir pasiekta. Esama ir kitų privalumų: pirkėjus Gariūnai vilioja lankstumu, čia galima derėtis, o prekės pasirodo trimis keturiais mėnesiais anksčiau, nei prasideda sezonas. Be to, čia dirba tūkstančiai žmonių, o su tėvais dirbantis jaunimas gauna ekonomikos pradžiamokslį ir supranta, kaip sunkiai uždirbamas litas.
Svarbu dar ir tai, kad naujai statomose patalpose turėtų atsirasti maisto prekių parduotuvių, amatininkų, įvairių paslaugų dirbtuvėlių. Tai, tikėtina, padidins lankytojų srautą.

Skaičiais apie Gariūnų verslo parką

Gariūnų turgavietė veiklą pradėjo 1989 m.
Dabar čia darbuojasi per 10 tūkst. žmonių.
Vidutinis turgaus prekeivis per mėnesį valstybei sumoka 350 Lt mokesčių (verslo liudijimas, „Sodra“, sveikatos draudimas).
Prekybos vietos nuoma lauke kainuoja apie 700 Lt (geroje vietoje) ir apie 450 Lt (prastesnėje vietoje).
Prekybos vieta naujame šildomame paviljone atsieina apie 1500 Lt.
Gariūnų turgavietę administruoja UAB „Geruda”, UAB „Posūkis“ ir UAB „Jurgena“.
Turgavietėje veikia sava radijo stotis.

Vidutinės prekių kainos Gariūnuose

Džinsai    50 Lt
Megztinis    30–60 Lt
Kelnės    130 Lt
Sintetinis vyriškas kostiumas    220 Lt
Aukštesnės kokybės audinio kostiumas    600 Lt
Kaklaraištis    20 Lt
Rudeniniai batai    180 Lt
Natūralaus kailio puskailiniai    500 Lt
Vaikiškas vežimėlis su išimamu krepšiu    500 Lt
Patalynės komplektas    50 Lt
Televizorius    600 Lt

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...