2016 Sausio 14

Parengta bendradarbiaujant su partneriais

G.Balčiūnas: „Tik teisingi sprendimai ir greiti sprendimai bei drąsa padės Lietuvai tapti konkurencinga“

veidas.lt

Apie 2015 m. vykusius ryškiausius pokyčius Lietuvos verslo teisės srityje ir apie tai, ko galime tikėtis ateinančiais metais Lietuvos verslui svarbiais klausimais, kalbamės su advokatu, vienu žinomiausių Lietuvoje bylinėjimosi, arbitražo, viešojo sektoriaus ir Europos Sąjungos teisės ekspertų, advokatų kontoros „Balčiūnas ir Grajauskas“ partneriu Gintaru Balčiūnu.

Justina Karinauskaitė

– Kokius ryškiausius praėjusių metų pokyčius ir procesus verslo teisės srityje galėtumėte išskirti?

– Džiugu, kad Lietuva toliau sėkmingai eina į priekį ir pastaraisiais metais tarptautiniuose reitinguose pavyksta pagerinti savo pozicijas. Žinoma, kartais sprendimus politikai priim dėl reitingų, tačiau tiems, kurie dirba praktikoje, versle, svarbiau ne reitingų lentelės, bet tikri verslo aplinką lengvinantys pokyčiai.

Jei kalbame apie praėjusius metus, matyt, vienas di­­džiausių ir garsiausiai nuskambėjusių teisinių įvykių yra Darbo kodekso projekto rengimas ir svarstymas.  Darbo santykių socialinis modelis, nors ir šiek tiek modifikuotas, yra viena iš nedaugelio teisės sričių Lietuvoje, kurią galima pavadinti praėjusio amžiaus palikimu. Toks darbo teisinių santykių reguliavimas koks yra šiuo metu, be abejo, toliau egzistuoti negali ir yra aiškus įvairių procesų stabdis.

– Kaip manote, kodėl užsitęsė naujo socialinio modelio svarstymas?

– Šio projekto rengėjai ir jo derintojai nepadarė visų namų darbų taip, kaip turėjo padaryti. Norint, kad naujasis Darbo kodeksas būtų legitimus, būtina platesnė, atviresnė, kantresnė diskusija ir  jo suderinimas su valdžio institucijomis bei darbuotojų ir darbdavių atstovais.

Žinoma, toks svarbus ir milžiniškas darbas nėra įveikiamas taip greitai, kaip norėtųsi. Terminai, kurie buvo nustatyti šio jautraus ir svarbaus projekto suderinimui, man atrodo, nebuvo pakankami, juk svarbiau, kad spren­­­dimas būtų priimtas ne tik greitai, bet ir teisingai.

Darbo santykių pakeitimus sunkina ir maži atlyginimai, kurie Lie­tuvoje šiuo metu vieni mažiausių Eu­ro­pos Sąjungoje, bei didelė socialinė žmonių atskirtis. Jau­triausios socialinės grupės ir jų interesai Lietuvoje ne visada tinkamai atstovaujami, todėl suprantama bai­­­­minamasi, kad priimtas naujasis projektas gali dar la­biau nuskriauti mažas pajamas gaunančius asmenis bei atimti iš jų  ir taip menkas socialines garantijas.

Deja, Lietuvoje kol kas pasigendu požiūrio, kuris ska­­tintų stengtis ne daugiau taupyti, bet daugiau už­dirb­ti  ir išleisti, taip sukuriant didesnę gerovę vi­siems. Ne­reklamuokime Lietuvos kaip „pigios šalies“, o jos darbuotojų kaip „pigios darbo jėgos“,  tai akivaizdžiai ne­teisinga ir atgyvenusi politinė Lietuvos kryptis.

Nors esamas Darbo kodeksas yra viena didžiausių problemų Lietuvos teisinio reguliavimo srityje, sunku tikėtis, kad jis bus priimtas ateinančiais metais.

– Ar praėjusiais metais buvo realių teigiamų pokyčių, veikiančių verslo aplinką Lietuvoje?

– Ryškėja vis didesnio integravimosi į ES teisės aplinką tendencijos. Mūsų teismuose vis dažniau taikoma Europos Teisingumo Teismo praktika bei nagrinėjm kitų ES valstybių  teismų praktika, suformuota konkrečiose bylose. Visa tai didina Lietuvos teismų praktikos stabilumą, sudaro prielaidas priimti mažiau atsitiktinių sprendimų.

Toliau sėkmingai plėtojamas e. teismo projektas. Vis daugiau bylų sprendžiama elektroninėje terpėje, tai gerokai supaprastina, pagreitina ir atpigina procesus tiek proceso dalyviams, tiek teismams. Tikiuosi 2016 metais jau ir dalis baudžiamojo proceso bylų bus perkelta į e. formatą, toliau vystant e. teismo sistemą.

Reikia pažymėti, kd toliau dekriminalizuojamos tam tik­ros veiklos, t.y. tai, kad anksčiau buvo laikoma nu­­­si­kal­timu, išbraukiama iš nusikaltimų sąrašo. 2015 metais pa­galiau Lietuvoje buvo dekriminalizuota įžeidi­mo sudėtis, tai reiškia, kad tai nebėra nusikaltimas. Įžei­dimo atveju asmuo savo teises gali ginti civiline tvar­ka, prašydamas žalos atlyginimo bei ginti savo teises ir įstatymo saugomus interesus kitais, įstatyme nu­statytais būdais.

– Betarpiškai dalyvaujate verslo valdymo veikloje, esate vieno iš didžiausių Lietuvoje koncerno „Achema grupė“ valdybos pirmininko pavaduotojas, kitų svarbių įmonių  ir asociacijų valdybos narys, taigi jums tenka tiesiogiai susidurti su verslu ir jo valdymu, atstovauti verslo interesams valstybės institucijose ne tik teismuose. Kaip vertinate stambaus verslo pasirinkimą perkelti kapitalą iš Lietuvos į kitas ES šalis?

Verslas Lietuvoje kol kas vis susiduria su įstatymų ne­apibrėžtumu, neaiškiu mokesčių reguliavimu, dažnu jų kei­timu. Papildomų mokesčių, tokių kaip SGDT ar VIAP įvedimas, neaiškumas ir neskaidrumas jų taikymo ta­ri­fuo­se apsunkina verslo padėtį, todėl jam sunku kon­ku­ruoti su kitų šalių verslu, o Lietuvai su kaimyninėmis ša­limis.

Lietuvai šiuo metu reikalingas saugumas, tačiau buvo nueita lengviausiu keliu, energetinio saugumo  naštą didžiąja dalimi uždedant ant verslo ir taip sudarant jam sunkesnes sąlygas konkuruoti. Nepavyksta išvengti ir kuriozų, – VIAP mokestis 2016 metams nustatytas taip, kad, įmonės pačios gaminančios elektros energiją jo sumokės daugiau, nei jos negaminančios. Tai mano įsitikinimu, akivaizdžiai neigiamai veikia Lietuvos ūkį ir neskatina gamybos.

Kapitalas ES viduje turi teisę ir gali judėti ten, kur jam sudaromos geresnės sąlygos, todėl ne paslaptis, kad kai kurios didelės Lietuvos įmonės ir įmonių grupės iškelia kapitalą į Estiją, Olandiją ir kitas palankesnes verslui ir stabilesnes jurisdikcijas.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...