2011 Gegužės 03

Europos Parlamentas

Europos parlamentarai – brangi našta europiečiams

veidas.lt

"Veido" archyvas

Europarlamentarų posėdžiai vyksta trijose skirtingose šalyse ir kainuoja milijonus eurų per metus

Lietuvai Europos Parlamente nuo 2009-ųjų atstovauja 12 parlamentarų, kas mėnesį gaunančių beveik po 100 tūkst Lt į rankas. Tačiau Lietuvos gyventojai apie jų veiklą ir laimėjimus žino labai nedaug.

Lietuviai Europos Parlamente darbuojasi jau antrą kadenciją. Panagrinėjus jų darbo statistiką matyti, kad Zigmantas Balčytis yra vienas dažniausiai per plenarinius posėdžius pasisakančių Europos Parlamento narių, o Laima Andrikienė su kitų šalių parlamentarais varžosi parengtų rezoliucijų skaičiumi. Ji kartu su kitais dviem Kovo 11-osios Akto signatarais Vytautu Landsbergiu bei Justu Vincu Paleckiu, dirbančiais Europos Parlamente antrą kadenciją, ne tik Lietuvoje vertinami už aktyvumą ir iniciatyvas.

Tačiau didžiosios dalies kitų Lietuvai Europos Parlamente atstovaujančių politikų veiklą sunku įžiūrėti, nes jie per metus net pasisako tik kartą ar du. Tarkime, tokie tyleniai kaip Viktoras Uspaskichas ar Valdemaras Tomaševskis, matyt, ir patys dorai nežino, ką Europarlamente veikia, nebent skandalingai padiskutuoja tautinių mažumų klausimais ar sukelia kitų EP narių susierzinimą iš Lietuvos ataidinčiais skandalais.

Pavyzdžiui, V.Uspaskichas atvirai teigia: “Europos Parlamente gali ir nedirbti – beveik niekas nepastebės. Matyt, nuo mūsų ne tiek ir priklauso, nes jei tik vaikštai ir būni, klausaisi, nieko nesakai, didelių pretenzijų ir nėra.”

Po tokių žodžių nuostabos nekelia tai, kad per visą šios kadencijos laikotarpį V.Uspaskichas nesugebėjo parengti nė vienos rezoliucijos, o jo, kaip europarlamentaro, interneto svetainėje naujienų iš Lietuvos kur kas daugiau nei iš Europos Parlamento. Pagerinti pasyvumo rekordus tikriausiai bando ir V.Tomaševksis, kuris šiemet Europos Parlamente dar nepasisakė nė sykio.

Tiesa, kadenciją Europarlamente jau baigęs Eugenijus Gentvilas teigia, kad ne pasisakymais ir ne rezoliucijomis parlamentarų veiklą matuoti reikia. Tiksliau, pamatuoti to apskritai neįmanoma: jo manymu, kiekvieno europarlamentaro nauda Lietuvai sunkiai apčiuopiama, nors ja abejoti esą nereikėtų.

Kad europarlamentarų nauda mūsų šaliai yra slidus reikalas, neabejoja ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys Rytis Juozapavičius. Jis įsitikinęs, kad mūsų europarlamentarai, kaip ir dauguma Lietuvos bei kitų demokratinių šalių bendruomenės lyderių, puikiai suvokia negalintys pasiūlyti rinkėjams apčiuopiamų savo veiklos rezultatų, ir tai visiškai normalu.

Vis dėlto rinkėjai norėtų žinoti, ką jų deleguoti politikai veikia, kokius klausimus kelia, apie ką kalba plenariniuose posėdžiuose ir kokios naudos duoda savo šaliai.

Žinoma, galima pasitelkti šiuolaikines priemones, pavyzdžiui, tapti europarlamentarų sekėjais socialiniame tinkle “Facebook”, kuriame asmeninius puslapius turi 9 iš 12 Lietuvos parlamentarų. Galima ieškoti jų pranešimų internete ar spaudoje. Tačiau “Veido” užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad dauguma – net 56,2 proc. gyventojų teigia turintys mažai informacijos apie mūsų europarlamentarų veiklą ir laimėjimus. O ketvirtadalio apklaustųjų nei europarlamentarai, nei jų darbas apskritai nedomina.

Dar galima paminėti, kad 13 proc. apklaustųjų nežino, kuris europarlamentaras geriausiai atstovauja jų interesams, o 15 proc. tvirtina, kad tiems interesams tinkamai neatstovauja nė vienas.

Kita vertus, galbūt europarlamentarams toji visuomenės nuomonė nelabai ir rūpi, juk jie gauna didžiules algas, daug keliauja, įdomiai gyvena, sulaukia kažkiek pagarbos.

Milijardai – vėjais?

Priminsime, kad nuo 2009-ųjų Europos Parlamento narių algos yra padidėjusios, ir dabar kiekvienas europarlamentaras gauna po daugiau kaip 27 tūkst. Lt algą, neatskaičius mokesčių. Be to, kas mėnesį jiems skiriama dar po beveik 68 tūkst. Lt biurui išlaikyti, jų padėjėjų ir patarėjų algoms ir kitoms kanceliarinėms išlaidoms. Nuo kovo europarlamentarai nusprendė šias biuro išlaidas dar pasididinti 5 tūkst. Lt, tad bendra kiekvieno europarlamentaro per mėnesį gaunama suma pasiekė 100 tūkst. Lt.

Beje, tai iš esmės dvigubai didesnė bendra gaunama suma nei ankstesnių kadencijų laikotarpiu, kai vienas europarlamentaras gaudavo iki 50 tūkst. Lt.

Skirtumas tik tas, kad nuo 2009-ųjų algos europarlamentarams mokamos nebe iš nacionalinio biudžeto. Pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojo Juliaus Sabatausko, algų mokėjimas iš ES biudžeto Lietuvai kasmet leis sutaupyti apie 0,5 mln. Lt.

Šios didelės europarlamentarų gaunamos pinigų sumos europiečiams nuolat bado akis, ir ne tik jos, bet ir nemenkos privilegijos. Pavyzdžiui, nepaisant sunkmečio, nuo 2009-ųjų EP nariams net ir ES teritorijoje leidžiama skraidyti verslo klase, nors iki šiol tokia privilegija ES parlamentarai galėjo naudotis tik keliaudami už ES ribų.

“Taip elgtis esant finansų ir ekonominei krizei įžūlu”, – Vokietijos laikraščiui “Die Welt” teigia Vokietijos parlamentaras Karlas Heinzas Dake, kurio manymu, EP nariai galėtų rodyti kur kas daugiau kuklumo.

Apskritai Europos Parlamentas yra brangi našta visai Europos Sąjungai. Nors tai kalbama jau daugiau nei dešimtmetį, niekas iš esmės nesikeičia, priešingai – našta dar didėja.

Ypač daug diskusijų kelia Europarlamento išsibarstymas per tris skirtingas šalis – Belgiją, Prancūziją ir Liuksemburgą. Dar 2007 m. buvo atliktas tyrimas, kurį užsakė tuometinė britų europarlamentarė Caroline Lucas. Jis atskleidė tikrąją kelionių tarp Strasbūro ir Briuselio finansinę bei aplinkosauginę kainą. Paaiškėjo, kad 48 darbo dienos Strasbūre ir visas “keliaujantis karavanas”, kaip dažnai vadinamas Europos Parlamento važinėjimas tarp dviejų pagrindinių darbo vietų, Sąjungos biudžetui atsieina apie 200 mln. eurų, į kuriuos nebuvo įtrauktos 2007 m. įstojusių Bulgarijos ir Rumunijos parlamentarų išlaidos bei pakilusios kainos.

Be to, per metus kelionių, į kurias leidžiasi apie 2000 EP tarnautojų ir vertėjų, apie 1000 padėjėjų ir 736 europarlamentarai, taip pat dar lobistai, Europos Komisijos ir Tarybos atstovai, bei 15 sunkvežimių, vežančių kelis tūkstančius parlamentarų ir tarnautojų darbo dėžių, išmetama apie 20 tūkst. tonų anglies dvideginio. Ką jau kalbėti apie tai, kad naujajam pastatui Strasbūre įsigyti ES išleido 450 mln. eurų.

Beje, tomis kelionėmis nesidžiaugia nė patys parlamentarai. Europos Parlamento narių apklausa atskleidė, kad absoliuti dauguma – net 89 proc. EP narių pritartų sprendimui dėl vienos Europos Parlamento darbo vietos, o 81 proc. norėtų vienintele darbo vieta matyti Briuselį, o ne Strasbūrą.

Faktai ir skaičiai apie Europos Parlamentą

  • Europos Parlamentas – vienintelė pasaulyje esanti asamblėja, išmėtyta devyniuose pagrindiniuose pastatuose trijų skirtingų šalių miestuose – Liuksemburge, Strasbūre ir Briuselyje.
  • Visi 736 Europos Parlamento nariai turi raštines Strasbūre ir Briuselyje. Sekretoriato darbuotojai turi raštines Liuksemburge ar Briuselyje ir dalijasi raštinėmis Strasbūre.
  • Šiuo metu Liuksemburge yra 20 proc. viso bendro Europos Parlamento pastatų ir 2 tūkst. raštinių. Briuselyje yra 3 tūkst., o Strasbūre – 2200 raštinių.
  • Tokio geografinio išsimėtymo kaina sudaro 15 proc. viso EP biudžeto. Brangiausiai kainuoja posėdžiai Strasbūre, trunkantys 48 dienas per metus ir atsiriekiantys 13 proc. viso EP biudžeto.
  • Prieš ES plėtrą 2004 m. iš Briuselio į Strasbūrą ir atgal į Briuselį (488 km į vieną pusę) vieną savaitę kas mėnesį keliaudavo 3 tūkst. žmonių. Prisijungus naujoms valstybėms narėms, keliaujančiųjų padaugėjo iki 10 tūkst.
  • Jei EP dirbtų vienoje vietoje, būtų sutaupyta 200 mln. eurų.
Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...