2015 Kovo 10

Europos galybės nusiginkluoja per anksti?

veidas.lt

 

Į juodąjį NATO sąrašą dėl nuolat mažėjančio karinio biudžeto kartu su kitomis patekusi Vokietija kol kas vienintelė pripažįsta paskubėjusi nusiginkluoti.

„Susirūpinusi“ dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje, modernioji Vakarų Europa savo teritorijoje, matyt, vis dėlto nebesitiki nei ginklų žvanginimo, nei kulkų zvimbimo. Nors iš už Atlanto vis raginama didinti gynybos biudžetus, pažangiosios Europos valstybės pačios į tokius nurodymus moja ranka, verčiau išlaidauti siūlydamos periferijos gyventojams iš Baltijos. Juk mes bent jau užuodžiame Rusijos kvapą ir įsivaizduojame, kaip atrodo tikras karas, o joms daugelį metų atrodo, kad kariuomenė – atgyvena, o su tankais nelaimėsi modernaus XXI amžiaus karo, pavyzdžiui, ekonominio arba informacinio.

Šiuo atveju nenuostabu, jog prieš savaitę paskelbtoje Europos lyderystės tinklo („European Leadership Network“, ELN) ataskaitoje rašoma, kad šiemet didės vos šešių NATO priklausančių valstybių išlaidos gynybai. Tarp šių uoliausių Aljanso narių – ne tik Lietuva, bet ir Latvija, Lenkija, Nyderlandai, Norvegija bei Rumunija. Dešimtukui NATO lygį išlaiko Estija, vienintelė Aljanso narė, kuri 2015 m. įvykdys įsipareigojimą gynybos sektoriui skirti 2 proc. BVP. 2016-aisiais prie jos dar turėtų prisidėti nedaug atsiliekanti Lenkija.

Visos kitos tik garsiai aikčioja dėl Rusijos keliamos grėsmės ir ragina kitas NATO nares didinti gynybos biudžetus, o pačios juos mažina, nors pernai rugsėjį žadėjo „pakeisti mažėjančių gynybos biudžetų tendenciją“.

Pažadai pažadais, bet Didžioji Britanija, Vokietija, Italija, taip pat Bulgarija ir Vengrija yra tarp NATO narių, suplanavusių šiemet sumažinti gynybos sektoriaus finansavimą, o Prancūzijos išlaidos gynybai liks nepakitusios. „Nors vyksta Rusijos agresija Ukrainoje, o iš NATO lyderių lūpų sklinda retorika, kad tai yra Europos saugumo taisykles keičiantis veiksnys, visi įrodymai byloja, jog reikalai tvarkomi kaip įprasta“, – teigia ELN direktorius Ianas Kearnsas.

„Faktas, kad iššūkiai mūsų saugumui didėja. Bet mūsų išlaidos gynybai mažėja“, – pripažįsta ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Ypač keistai gali atrodyti, kad tarp mažinančių gynybos išlaidas valstybių – ir dvi Europos milžinės – Didžioji Britanija bei Vokietija. Pirmoji šiemet gynybai apskritai skirs mažiausią BVP dalį per pastaruosius 25 metus. 2014 m. Didžiosios Britanijos gynybos biudžetas siekė 36,4 mlrd. svarų sterlingų (55 mlrd. JAV dol.), o šiemet ir kitąmet – jau tik 35,5 mlrd. svarų sterlingų (54 mlrd. dol.). BVP dalis mažės dar labiau, nes Didžiojoje Britanijoje pasikeitė BVP skaičiavimo metodika (nuo šiol skaičiuojant valstybės BVP įtraukiami ir pinigai, cirkuliuojantys nelegalios veiklos sektoriuose (pavyzdžiui, narkotikų ir prostitucijos), taip pat ir lėšos iš labdaringos veiklos. Dėl to statistiškai Didžiosios Britanijos BVP auga, o BVP dalis gynybai mažėja ir vietoj pernai dar buvusių 2,07 proc. nukris iki 1,88 proc.

Be to, prognozuojama, kad Didžioji Britanija artimiausiu metu neįsigis jokios reikšmingesnės karinės technikos, o jos turimų karinių orlaivių ir laivų platformų skaičius netgi sumažės. Tai ypač tikėtina, jeigu bus visiškai įgyvendinta Tridento povandeninių laivų pakeitimo naujais programa.

Dar labiau mažėja Vokietijos karinės išlaidos ir gynybai skiriama BVP dalis. Šiemet Vokietijos išlaidos gynybai sudarys 41,72 mlrd. dolerių ir bus 3 mlrd. dolerių mažesnės nei 2014 m. BVP dalis tesudarys 1,09 proc. (2013 m. gynybai skirta 1,3 proc., o 2014 m. – 1,14 proc. BVP).

Tokia situacija – puikiausia proga Rusijai rimtai suabejoti NATO valstybių Europoje kariniais pajėgumais. O panašių progų lyg tyčia pasitaiko vis dažniau. Prisiminkime kad ir pernai rugsėjį Vokietijoje kilusį skandalą dėl apverktinos padėties Vokietijos kariuomenėje – bundesvere, kai „Sueddeutsche Zeitung“, „Bild“ ir kitoms redakcijoms pavyko sužinoti apie uždarą Bundestago gynybos komisijos posėdį, kuriame nemalonią ataskaitą apie kariuomenės padėtį pateikė Vokietijos kariuomenės karinių pajėgų pagrindinis inspektorius generolas Volkeris Wiekeris.

Paskelbta, kad iš 406 pėstininkų kovos mašinų „Marder“ veikia tik 280, o iš 180 šarvuočių „Boxer“, kuriuos turi sausumos pajėgos, naudoti tinkami tik 70, nes visi kiti – remontuojami. Tiesa, pasidžiaugta, kad Vokietijos karinės pajėgos turi 322 tankus „Leopard 2A6“, o praėjusių metų pabaigoje buvo pristatytas pirmasis iš dvidešimties užsakytų „Leopard 2A7“. Tačiau modernizuojama tik nedidelė senų tankų dalis.

Panaši padėtis ir dėl laivų, kurių dalis stovi uostuose, o dalis plaukioja, bet nevisiškai sukomplektuoti, o tai riboja jų galimybes veikti. Be to, iš keturių povandeninių laivų U212 tik vienas yra veikiantis.

Oro pajėgų vadų nuogąstavimu, Vokietijos karinė aviacija nesugebėtų vykdyti naujų NATO keliamų uždavinių. Mat iš 31 sraigtasparnio „Tiger“, kuriuos teoriškai turi kariuomenė, techniškai tvarkingų tėra dešimt, iš 33 NH-90 – tik aštuoni. Karinės oro pajėgos šiuo metu gali pasikliauti ir vos 42-iem iš 109 naikintuvų „Eurofighter“ bei 38-iais iš 89-ių „Tornado“.

Iš 43 laivuose dislokuotų karinių sraigtasparnių vos penki yra visiškai tvarkingi. Be to, paaiškėjo, kad net trys iš penkių žvalgybinių lėktuvų „P3-Orion“ dėl gedimų negali pakilti. Žinoma, galima sakyti, kad net moderniausia karinė technika dar negarantuoja pergalės kare (Vokietijai Antrajame pasauliniame kare būtent taip ir nutiko), tačiau dabar laikmetį lenkiančiu modernumu bundesveras tikrai negali pasigirti. O štai gynybos ministrė Ursula von der Leyen pripažino, kad problemos dėl technikos, kurios nemaža dalis pasenusi, trikdo net ir suplanuotas Vokietijos kariuomenės operacijas.

Pavyzdžiui, septyni Vokietijos karininkai, turėję apmokyti kurdus, kovojančius su džihadistais Irake, pernai dėl lėktuvo avarijos įstrigo Bulgarijoje. Ginklų ir amunicijos kurdams taip pat vėluota išsiųsti, nes sugedo tam skirtas krovininis lėktuvas „Transall“.

Vokietijos žiniasklaida tokią kariuomenės būklę apibūdino kaip gana dramatišką, o antraštės mirgėjo žodžiais „So marode ist die Bundeswehr“ („Toks sumuštas bundesveras“).

Rusijos spauda šiuo klausimu pažėrė pašaipų. Atseit šitiek kalbama apie NATO galią, o iš tiesų ji gerokai išvėsusi – bent jau Europoje.

Bet kuriuo atveju tokios naujienos – nemenkas smūgis bundesvero įvaizdžiui. Net žinia, kad per karinius mokymus vokiečiai neretai naudoja ne karinę techniką, o paprastus automobilius, dabar įgauna kitokį atspalvį: rusai tai interpretuoja ne kaip taupumą ir pragmatiškumą (ką jau kalbėti apie modernumą), o kaip armijos silpnumo išdavą.

Kaip rašo apžvalgininkas Dmitrijus Verchoturovas, nedaug trūksta, jog girdėdami apie bundesvero padėtį istorikai imtų abejoti net buvusia vermachto galybe ir tuo, kad jis kažkada buvo pasiekęs tuomet Stalingradu vadintą Volgogradą ir per plauką neužėmė Maskvos.

„Tai ne koks eilinis karinis skandalėlis, kai paaiškėja, kad arba generolai apsivogė, arba kareiviai šaudė kur papuola. Šio skandalo pasekmės – politinės, nes leidžia iš esmės suabejoti NATO pajėgumu ne tik pulti, bet ir apsiginti“, – teigia D.Verchoturovas, darydamas prielaidą, kad tai gali pamažu sukelti ir visos ES politinę eroziją.

Vis dėlto kodėl bundesvero padėtis taip pablogėjo? Analitikas George’as Friedmanas neabejoja, kad tai sąmoningas pačios Vokietijos pasirinkimas, mat po Antrojo pasaulinio karo ji vykdė demilitarizacijos politiką ir vengė demonstruoti karinę galią, o nuo šaltojo karo pabaigos – ir tiesiogiai veltis į bet kokius karinius veiksmus. Tiesa,  į Afganistaną ji siuntė karių, bet į Iraką – ne.

Tačiau Rusijos analitikai įsitikinę, kad bundesvero silpnėjimui paaiškinti nepakanka vien Antrojo pasaulinio karo pasekmių. Juk prieš 25 metus, 1990-aisiais, bundesveras buvo pakankamai gerai ginkluota armija, turinti 7 tūkst. tankų, 8,9 tūkst. šarvuočių ir pėstininkų kovos mašinų, 4,6 tūkst. pabūklų ir minosvaidžių bei tūkstantį karinių lėktuvų. Be to, tada niekam nė į galvą nebūtų šovę kritikuoti vokiečių karinės technikos būklės. Galiausiai Vokietija anaiptol nesigėdijo turėdama antrą pagal galingumą armiją NATO.

Taigi turi būti kita priežastis nei (vien) prieš septynis dešimtmečius Europoje pasibaigęs karas ir po jo prasidėjusi demilitarizacija. Svarbiausia – pasikeitusi ir vis dar tebesikeičianti Vokietijos karinė doktrina ir bendri kariuomenės panaudojimo principai, atspindintys „laikmečio dvasią“. 2003–2006 m. Vokietijoje buvo paskelbti su nauja karine doktrina susiję dokumentai – pirmą kartą nuo 1994 m. atnaujinta Baltoji Vokietijos saugumo knyga, taip pat Gynybos politikos direktyva ir Bundesvero koncepcija. Šiuose dokumentuose pirmą kartą suformuluotas naujas požiūris į saugumą, paminėtos taikos palaikymo operacijos. Ir ne tik paminėtos: konstatuota, kad Vokietijos gynybos politika – tai veikla, nukreipta į saugumo užtikrinimą užsienio politikos ir šalies saugumo politikos kontekste. O ginkluotosios pajėgos – tai reikšminga užsienio ir saugumo politikos, nukreiptos į konfliktų ir krizių išvengimą bei likvidavimą, dalis.

Paprastai sakant, viena iš naujai apibrėžtų bundesvero funkcijų – užtikrinti Vokietijos saugumą, rūpinantis tarptautiniu saugumu. Kartu bundesveras įgijo teisinį pagrindą veikti visame pasaulyje. Tačiau Vokietijos karinės pajėgos buvo apkrautos ir daugybe naujų, su karyba tiesiogiai nesusijusių funkcijų – juk Vokietijos saugumo grėsmėmis buvo įvardyti tokie reiškiniai, kaip tarptautinis terorizmas, religinės ir ekonominės krizės bei konfliktai, taip pat informaciniai karai.

Galima sakyti, kad bundesveras iš kariuomenės, kurios paskirtis – atsilaikyti prieš galingą ir gerai ginkluotą armiją, buvo paverstas savotišku policijos daliniu, kurio naujoji paskirtis, kaip sako D.Verchoturovas, – motorinėmis valtimis vaikytis sprunkančius piratus. O jei tikslas – ne sunaikinti armiją ar bent tuos sprunkančius nusikaltėlius, o tik apsaugoti objektus, išgabenti pabėgėlius, teikti medicininę pagalbą ir rengti karinius mokymus, tam nereikia nei daugybės sunkiasvorės technikos, nei galingos ginkluotės. Visiškai pakanka kad ir šarvuotų automobilių ar paprasčiausių visureigių su kulkosvaidžiais. Arba vis dar paskrendančių lėktuvų ir sraigtasparnių, dar galinčių plaukti laivų. Galima apsieiti su nuo karo likusia dar nesubyrėjusia technika.

Nebereikia ir tūkstantinių karinių dalinių. Juk į vieną ar kitą pasaulio vietą pakanka nusiųsti kelis šimtus, o kartais ir kelias dešimtis karių. Štai dar 2002 m. bundesvero taikdarių pajėgos sudarė 10,2 tūkst. karių. Dabar jų yra tik 2,8 tūkst., ir tie patys išsibarstę po visus žemynus: 730 karių yra Kosove, 54 – Kambodžoje, 226 – Libane, 250 – Darfūre, 318 – Somalyje, 13 – Ugandoje, 80 – Malyje, 4 – Vakarų Sacharoje, 300 – Sirijoje, 80 – Centrinės Afrikos Respublikoje, 800 – Afganistane.

Taigi bundesvero taikdariai – tai daugybė palyginti gerai parengtų, bet po visą margąjį pasaulį išblaškytų mobilių dalinių, ant savo pečių nešančių NATO sąjungininkams užkrautą prievolę. Visi kiti bundesvero kariai, tarnaujantys tėvynėje, tik nuobodžiai leidžia dienas. Nuo tada, kai Vokietijos gynybos ministro pareigas dviem kadencijoms buvo užėmęs Thomas de Maiziere’is (kuris dabar eina vidaus reikalų ministro pareigas), tą antrąją kariuomenės dalį, tarnaujančią pačioje Vokietijoje, norėta sumažinti ir susitelkti tik į pirmąją, skambiai vadinamą Europos kariuomenės dalimi.

Tačiau to nebuvo padaryta. Matyt, svarbų vaidmenį suvaidino Ukrainoje prasidėjęs karas. Čia, kitaip nei misijose Afrikoje, pakvipo tikru karu, kuriame skraido lėktuvai, važinėja tankai, naudojama artilerija. Birželio–rugpjūčio mėnesiais Donbase įvyko pirmasis, vokiečių karių jau seniai pamirštas ~Kesselschlacht~ – karas apsuptyje. Negalima atmesti, kad būtent dėl šių įvykių Vokietijos parlamentarai ir užsiprašė vėliau liūdnai pagarsėjusios ataskaitos apie bundesvero būklę. Paaiškėjo, kad Vokietijos kariuomenė tokiam karui nepasirengusi ir iki Stalingrado šiandien tikrai nenužygiuotų.

Norą nusiginkluoti galima vadinti pažangios Vokietijos minties pasekme – viltasi, kad primityvių fizinių mūšių Europos laukuose niekada nebevyks. Tai galima vadinti ir klaida, mat pirmam nusiginkluoti – ne tik drąsu, bet ir pavojinga: juk romėnai prieš žlungant imperijai irgi nelaukė barbarų su kuokomis. O UNESCO nesitikėjo, kad, išlaikiusios net Irako karo išbandymą, šios šalies šiaurėje saugomos meno vertybės bus sunaikintos keliais ISIS kovotojų kūjų smūgiais.

Rusija šaiposi iš Vokietijos bundesvero, nes jos rankoje – tokia pati kuoka. Vis dėlto Vokietija šį sykį, regis, pripažįsta paskubėjusi. Apie karinio biudžeto didinimą dar neprabilta, tačiau vasario pradžioje pranešta, kad Vokietijoje netrukus bus išleista nauja Baltoji knyga, kurioje bus naujai apibrėžtos Vokietijos saugumo gairės.

Gynybos ministrė U.von der Leyen pripažįsta, kad ši knyga rengiama per vėlai, nes naujoji Kremliaus politika pradėta vykdyti gerokai anksčiau, nei įsiplieskė konfliktas Ukrainoje.

Tačiau Vokietija, jos žodžiais, pasiryžusi laužyti tabu ir pradėti aktyviai dalyvauti NATO veikloje stiprinant Europos gynybą. Dėl šios priežasties kariuomenei būtina moderni ginkluotė – vadinasi, ir išlaidų gynybai didinimas.

Rima Janužytė

Galingiausios pasaulyje kariuomenės 2015 m.

Vieta      Šalis      Karinės galios indeksas 2015 m. Karinės galios indeksas 2013 m.           Karinis biudžetas (mlrd. JAV dol.)         Aktyvaus karinio personalo skaičius (mln.)       Karinių orlaivių skaičius       Karinių jūrų pajėgų laivų skaičius

1          JAV        0,1661     0,2475     577,1      1,4        13 892     473

2          Rusija     0,1868     0,2617     60,4       0,8        3429       352

3          Kinija     0,2341     0,3351     145        2,3        2860       673

4          Indija     0,2695     0,4346     38         1,3        1905       202

5          Didžioji Britanija    0,2743     0,5185     54         0,2        936        66

6          Prancūzija 0,3065     0,6163     40         0,2        1264       113

7          Pietų Korėja          0,3098     0,6547     33,1       0,6        1412           166

8          Vokietija  0,3505     0,6491     40,2       0,2        663        81

9          Japonija   0,3836    0,7918     41,6       0,3        1613       131

10         Turkija    0,4335     0,7059     18,2       0,4        1020       115

 

Šaltinis: „Global Firepower“

 

NATO narių gynybai skiriama BVP dalis (proc.)

 

Šalis      2009 m.    2010 m.    2011 m.    2012 m.    2013 m.    2014 m.   2015 m.

Albanija   1,5        1,6        1,5        1,5       1,4        n.d.       n.d.

Belgija    1,2        1,1        1,1        1,1        1,0        n.d.       n.d.

Bulgarija  1,9        1,7        1,4        1,4        1,4        1,3        1,16

Čekija     1,6        1,3        1,1        1,1        1,1        n.d.       n.d.

Danija     1,4        1,4        1,4        1,4        1,4        n.d.       n.d.

Didžioji Britanija    2,6        2,6        2,6        2,3        2,4        2,07           1,88

Estija     1,8        1,7        1,7        2,0        2,0        2          2,05

Graikija   3,2        2,7        2,4        2,3        2,3        n.d.       n.d.

Italija    1,4        1,4        1,4        1,3        1,2        1,2        n.d.

Ispanija   1,2        1,1        1,0        1,1        0,9        n.d.       n.d.

Kroatija   1,6        1,6        1,6        1,5        1,5        n.d.       n.d.

Latvija    1,2        1,0        1,0        0,9        0,9        0,9        1

Lenkija    1,7        1,8        1,8        1,8        1,8        1,9        1,95

Lietuva    1,1        0,9        0,8        0,8        0,8        0,78       1,11

Liuksemburgas         0,4        0,5        0,4        0,4        0,4        n.d.           n.d.

Nyderlandai           1,5        1,4        1,4        1,3        1,3        1           n.d.

Norvegija  1,6        1,5        1,5        1,4        1,4        1,58       1,6

Prancūzija 2,1        2,0       1,9        1,9        1,9        1,5        1,5

Portugalija           1,6        1,5        1,5        1,4        1,5        n.d.

Rumunija   1,4        1,3        1,3        1,2        1,4        1,4        1,7

Slovakija  1,5        1,3        1,1        1,1        1,0        n.d.

Slovėnija  1,6        1,6        1,3        1,2        1,1        n.d.

Turkija    2,1        1,9        1,8        1,8        1,8        n.d.       n.d.

Vengrija   1,2        1,1        1,1        1,1        0,9        0,79       0,75

Vokietija  1,4        1,4        1,3        1,4        1,3        1,14       1,09

Europos šalys         1,7        1,7        1,6        1,6        1,6        n.d.

Kanada     1,4        1,2        1,2        1,1        1,0        1,0        n.d.

JAV        5,3        5,3        4,8        4,5        4,4        n.d.       n.d.

Iš viso:   3,3        3,3        3,0        2,9        2,9        n.d.       n.d.

 

Šaltinis: NATO, ELN

 

 

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...