2012 Rugpjūčio 20

Europiečiai įgudo pirkti iš kaimynų

veidas.lt


Lietuviai – ne vieninteliai Europoje, masiškai traukiantys į kaimyninę Lenkiją pigesnių prekių: nukeliauti į kitą valstybę dėl mažesnių kainų netingi daugelio Europos šalių gyventojai.

Švedijoje yra nedidelis uostas Helsingborgas, iš kurio keltu galima nusikelti į Danijos miestą Helsingiorą. Tačiau dažnas keltu plaukiantis švedas Helsingiore net neišlipa: plaukia tik tam, kad laive nusipirktų daniškomis kainomis parduodamų alkoholinių gėrimų ir vėl grįžtų į Švediją. O Malmės mieste gyvenantys švedai dažnai vyksta į Danijos sostinę Kopenhagą (traukiniu tai trunka tik keliolika minučių), nusiperka alaus, vyno, pigesnių maisto produktų ir vėl grįžta namo.
Danai itin noriai vyksta į Švediją kitu tikslu – čia jiems pigiau nei Danijoje atostogauti. Pigesnis Švedijoje ir nekilnojamasis turtas, todėl danai bent jau ankstesniais metais Švedijoje labai dažnai pirkdavo vasarnamius. Lygiai taip pat į Švediją pirkti tiek maisto, tiek gėrimų, tiek nekilnojamojo turto iki šiol traukia ir norvegai.

Pasienio vilionės

Kad ir kokia brangi būtų Europos valstybė, jos pasienyje visuomet pamatysi parduotuvių, kuriose rikiuojasi vien apsipirkti atvykę užsieniečiai.
Pavyzdžiui, Vokietijoje ties pasieniu su Danija yra parduotuvių, kuriose dirba daniškai kalbantys darbuotojai, nes danai alkoholį perka būtent čia. Flensburgas – vienas tokių miestų, į jį plūsta pigesnių alkoholinių gėrimų įsigyti norintys danai. Apskritai teigiama, kad kas penktas Danijoje išgeriamas butelis alaus yra pagamintas Vokietijoje.
“Susidaro visa grandinė: norvegai vyksta į Švediją, švedai – į Daniją, danai – į Vokietiją, o vokiečiai – į Lenkiją”, – teigia Švedijoje jau ne vienus metus gyvenanti lietuvė Milda Celiešiūtė. Jos paminėtą maršrutų grandinę galima tęsti toliau. Juk švedai lygiai taip pat mėgsta išpardavimus Suomijoje, o suomiams tikra svajonių šalis ieškoti pigesnių prekių yra Estija.
Tačiau kelionių ratas tuo nesibaigia, o prekės, dėl kurių europiečiai keliauja svetur, yra tokios įvairios, kad reikėtų sudaryti atskirą kainų katalogą. Pavyzdžiui, Prancūzija sulaukia daugybės pirkėjų iš Belgijos, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų, mat čia daug pigesnis vynas ir sūris. Tarkime, Belgijoje vidutinė vyno kaina svyruoja apie 15 eurų, o Prancūzijoje tokio paties galima nusipirkti už 6–7 eurus. Be to, Prancūzijoje nepalyginti didesnis ir vyno pasirinkimas.
Savo ruožtu Nyderlandai mielai pasitinka tuos pačius prancūzus, taip pat ir belgus, kuriems plačiai atlapotos Mastrichto ar Roterdamo prekybos centrų durys. Pavyzdžiui, Olandijoje drabužiai net du kartus pigesni nei Belgijoje, be to, ypač smarkiai skiriasi vaikiškų prekių, buities reikmenų, net buitinės technikos kainos. Atvykę šių stambių pirkinių, belgai dažnai kartu nusiperka ir maisto, kurio kainos skiriasi irgi maždaug du kartus.
“Šeštadieniais su visa šeima vykstame į Mastrichtą pirkinių visai savaitei. Čia pigiau viskas, pradedant saldainiais, baigiant mėsa, pienu, aliejumi. Kelionė trunka vos pusvalandį, o sutaupome po kelis šimtus eurų per savaitę”, – pasakoja Belgijos pasienyje esančiame Genko mieste su šeima gyvenantis Liutauras Varanauskas, nuo kurio namų iki artimiausio Mastrichto prekybos centro yra vos daugiau nei 20 km.
Vakarų Belgijoje gyvenantys žmonės itin pamėgę Vokietijos prekybos centrus – čia maistas irgi gerokai pigesnis nei gimtinėje. Be to, Vokietija itin vilioja čekus. Apklausos liudija, kad net 70 proc. čekų Drezdene, Niurnberge ar Frankfurte perka drabužius, 60 proc. – maistą, 50 proc. – elektronikos prekes.
Beje, į Vokietiją traukia ne vien belgai ar čekai. Galima teigti, kad Vokietija drauge su Lenkija yra populiariausios apsipirkimo valstybės visoje Europoje, nes į jas plūsta beveik viso žemyno pirkėjai. Pavyzdžiui, neretai per išpardavimus į Vokietiją vyksta netgi lenkai, lietuviai, taip pat austrai. O Šveicarijos gyventojams pirkti Vokietijoje apskritai dvigubai palankiau nei gimtinėje, net jei prekių kvotos yra gana griežtos ir masiškai vežtis vokiškų prekių jiems neleidžiama.

Pirkėjų mainai

Dalis pirkėjų svetur pirkti keliauja ne vien dėl kainos, bet ir dėl kokybės. Pavyzdžiui, belgai, šveicarai, britai nevengia kelionių į Italiją vien dėl išskirtinių delikatesų – gurmaniškų sūrių, kumpių, makaronų. O italai vyksta į Belgiją šokolado. Visi drauge jie labai noriai perka nykštukinėje Andoroje, kurioje prekėms netaikomi akcizai ir kurioje taip pat galima sutikti gausybę kaimyninių Prancūzijos ir Ispanijos gyventojų.
Atskira pirkėjų kategorija yra poilsiautojai, tarp kurių nemažą dalį sudaro ir lietuviai. Pasak Valstybinio turizmo departamento direktorės dr. Raimondos Balnienės, itin daug lietuvių ne tik atostogauja, bet ir šluoja parduotuvių lentynas slidinėjimo sezono metu – tautiečių žiemą gausu Italijos, Lenkijos slidinėjimo kurortuose.
Įdomūs poilsiautojų mainai vyksta tarp Italijos ir Slovėnijos. Slovėnams patrauklūs Italijos kurortai ir gurmaniškas maistas, o štai italai labai dažnai susigundo poilsiu Adrijos pakrantėje Slovėnijoje ir neatsidžiaugia beveik dvigubai mažesnėmis maisto produktų kainomis.
Lygiai taip pat elgiasi ir ispanai bei portugalai. Ispanijos gyventojai, ypač gyvenantys vakarinėje šalies dalyje, Portugaliją nuo seno laiko pigesne šalimi ir yra įpratę čia pirkti maistą, gėrimus, buitinę techniką. Na, o portugalus į Ispaniją vilioja didesnis maisto prekių pasirinkimas ir itin išplėtotas turizmas.

Varžosi pigumu

Atskirai paminėti galima ir vadinamąsias pigias Europos šalis, į kurias vykti apsimoka labiausiai. Ne veltui Bulgarijos pasienio miestelyje Sandanske vienas po kito duris atveria nauji, būtent užsieniečių labiausiai laukiantys prekybos centrai. Tiesa, kainos čia šiek tiek didesnės nei, tarkime, Bulgarijos sostinėje, tačiau maistą pirkti čia vis tiek pigiau nei namie yra krizės prispaustiems graikams, kurie, beje, pigesnių prekių ieško ir Makedonijoje, o neretai ir Turkijoje. Mat Graikijoje brangiau nei šiose valstybėse atsieina netgi benzinas, kurio atvykę į Bulgariją, Turkiją ar Makedoniją graikai paprastai prisipila pilnus bakus – taip, kaip lietuviai degalų buvo įpratę vykti į Baltarusijos pasienį.
Dar viena pirkėjų grupė Europoje – automobilių pirkėjai. Tiesa, Europos Komisijos duomenimis, bent jau naujų automobilių kainos ES pradėjo panašėti, tačiau skirtumai vis tiek dar nemenki, o kai kuriose valstybėse pastebimas gana ryškus kainų mažėjimas. Pavyzdžiui, Slovakijoje nauji automobiliai pastaruoju metu atpigę apie 17 proc., Bulgarijoje – 14 proc., Slovėnijoje – 12 proc., Čekijoje – 9 proc., Lenkijoje – 6 proc.
O štai Vokietijoje automobiliai šiek tiek brangsta, tad natūralu, kad vokiečiai vis dažniau automobilio pirkti vyksta į kitas valstybes, net jei perka toje pačioje Vokietijoje pagamintus modelius.

Kainų skirtumus lemia ir makroekonominiai rodikliai

Pastaraisiais metais euro zonoje kainų lygis po truputį vienodėja, tačiau visoje Europoje skirtumai dar gana dideli. Kainas lemia tiek konkrečios šalies ekonomikos išsivystymas, tiek BVP vienam gyventojui ir perkamoji galia, tiek eksporto ir importo struktūra. Pagaliau lemia ir tai, iš kur prekės importuojamos, kokios yra transportavimo sąnaudos.
Didžiausias, 45 proc. ES vidurkį viršijantis kainų lygis jau ne pirmus metus yra Danijoje, tad ji – ir pati brangiausia Europos valstybė. Tačiau ir Liuksemburgo, Švedijos, Airijos ar Suomijos kainų lygis ES-27 vidurkį viršija daugiau nei 20 proc. Mažiau nei 20 proc. vidurkį viršija kainos Belgijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Nyderlanduose, Italijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. O sąrašo pabaigoje yra šalys, kurių kainų lygis 25–50 proc. mažesnis nei ES vidurkis: čia šalia Čekijos, Estijos, Slovakijos, Latvijos bei kitų valstybių atsiduria ir Lietuva. Na, o mažiausias kainų lygis, sudarantis mažiau nei pusę ES vidurkio, yra Serbijoje, Bulgarijoje, Albanijoje ir Makedonijoje.
Beje, ypač įdomi padėtis Islandijoje, nes ši šalis anksčiau buvo pati brangiausia visoje Europoje. Svarbiausias pasikeitusios padėties veiksnys – iki 2009 m. labai silpnėjusi Islandijos krona.
Kaip teigia EK ekspertai, valiutos kursai vaidina ypatingą vaidmenį nustatant kainų lygio indeksus. Dažnai jų pokyčiai labai veikia ilgalaikę kainų lygio raidą. Iš tiesų kelis iš didelių kainų lygio pokyčio atvejų 2008–2010 m. galima bent iš dalies paaiškinti būtent šalies valiutos svyravimu euro atžvilgiu. Tai pasakytina apie Islandijos, Lenkijos, Serbijos, Rumunijos, Turkijos, Jungtinės Karalystės, Vengrijos ir Švedijos valiutas, kurios 2008–2009 m. nuvertėjo daugiau nei po 10 proc. O 2010 m. beveik visų euro nenaudojančių šalių, visų pirma Švedijos, Šveicarijos ir Norvegijos, valiutų vertė euro atžvilgiu padidėjo.

Prekių kainos ES šalyse, vidurkio proc.
Šalis    Vidutinė kaina    Maistas    Nealkoholiniai gėrimai    Alkoholiniai gėrimai    Tabakas
Danija 145 134 193 135 117
Šveicarija 138 144 112 113 104
Norvegija 137 153 168 234 219
Suomija 126 118 132 170 110
Airija 125 128 146 167 217
Liuksemburgas 121 119 106 96 88
Prancūzija 114 112 96 95 133
Belgija 114 115 116 101 108
Nyderlandai 108 98 96 99 111
Austrija 108 117 108 95 97
Švedija 107 104 110 138 130
Italija 106 109 94 113 104
Vokietija 106 111 106 91 119
ES 100 100 100 100 100
Lietuva 68 72 91 99 51
Lenkija 59 63 76 89 52

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...