2014 Kovo 12

Elitinių Užgavėnių tradicijos: nuo Paryžiaus iki didžiųjų kunigaikščių rezidencijos Vilniuje

veidas.lt

Vytauto Abramausko nuotr.

Stebuklingą metų laiką, artėjantį pavasarį, ypatingomis apeigomis jau nuo senų laikų šaukdavo ir pasitikdavo mūsų protėviai, kone visų civilizacijų ir epochų žmonės. Fantastiškas pusmetį trunkantis gamtos išsiskleidimas visu grožiu, keičiantis kitokio grožio žiemos periodą, visada kurstė žmonijos vaizduotę ir skatino keistis, mokė ieškoti įvairumo per pačią originaliausią metų šventę – Užgavėnes.

Apie šios šventės ištakas ir liaudiškas tradicijas yra nemažai žinoma, tačiau kaip Užgavėnės buvo švenčiamos Europos valdovų ir didikų dvaruose? Ir ar įmanoma atgaivinti elitinių Užgavėnių tradicijas, pavyzdžiui, Valdovų rūmuose?

Šventė ir caras, ir dožas
Vieni seniausių Užgavėnių karnavalų valdovų dvaruose žinomi iš 1393 m. Paryžiaus. Ten Prancūzijos karalius rengė karnavalą savo dvariškių vestuvių proga bei pats, kaip ir jo rūmininkai, apsirengė lininiais laukinių žmonių kostiumais ir šoko. Deja, linksmindamiesi šokėjai nebuvo atsargūs ir, fakelams padegus kostiumus, keturi dvariškiai žuvo.
XV a. Prancūzijos karalių dvaruose Užgavėnių karnavalai darėsi vis prabangesni, vyko žaidimai, šokiai, eitynės, kostiumai buvo siuvami iš šilkinių audinių, puošiami juvelyrika, gėlėmis. Taip pat XV a. rūmų karnavalų tradicijos buvo puoselėjamos bei kuriamos Burgundijos kunigaikščių dvaruose, Italijos kunigaikštysčių monarchų pilyse, XVI a. ypač išsiskyrė Venecijos dožų ir aristokratijos karnavalai, o XVII–XVIII a. maskaradai gražiausiomis spalvomis išsiskleidė beveik visuose Europose dvaruose, ypač sužibėdami Petro I ir Jekaterinos II laikų Peterburge.
XVII–XVIII a. liaudies karnavalai ėmė prarasti savo spalvas, tačiau Užgavėnių tradicijos monarchų rūmuose darėsi vis rafinuotesnės. Tai pasakytina ir apie kostiumus: daugelyje Europos šalių rūmų per Užgavėnes buvo rengiamasi arba mitiniais personažais, arba užsieniečiais bei paprastųjų profesijų atstovais, arba ~commedia dell‘arte~ veikėjais.

Medičių Užgavėnės: puotos, seksas ir konfliktai
Įdomu, kad neretai Užgavėnių karnavalai monarchų rūmuose turėdavo valstybinę reikšmę ir tarnaudavo politiniams tikslams. Jie rodydavo valdovo galią, prestižą, jo aspiracijas, siekius.
Štai Medičiai, 1513 m. grįžę į valdžią Florencijoje, galutinai versdami savo respublikinę valstybę monarchija ir tapdami iš senjorų jo kunigaikščiais, visų pirma pasirūpino surengti ypatingus karnavalus, rodančius jų ketinimus, planus ir padėtį.
Apskritai Medičių Užgavėnių karnavalai XV–XVI a. Florencijoje buvo tikras fenomenas. Buvo švenčiama ne tik rūmuose, bet ir visame mieste. Rūmuose daug muzikuota, o Lorencas Medičis Puikusis savo kūryba net daug prisidėjo prie naujo žanro, karnavalinių dainų (italų k. ~canti carnascialeschi~) atsiradimo. Valdovai kurdavo šių dainų tekstus, kūrinius atlikdavo patys dvariškiai, apdainuodami Florencijos kasdienybę arba mitinių, istorinių personažų darbus, ypač daug dėmesio skirdami Bakchui ar Ariadnei.
Medičių karnavalų rūmuose metu ne tik muzikuota, statytos romėniškos ir renesansinės komedijos su muzikiniais intarpais, puotauta, triukšmauta, rengtos procesijos, bet ir gėrėtasi žvėrių pjautynėmis, sąmoningai laužytos moralės normos, etikos principai.
Būtent tai labiausiai erzino Katalikų bažnyčią, kurios vadovai atkreipė dėmesį į karnavalų metu masinius įsismarkavusių dvariškių ginkluotus konfliktus bei karnavalinių dainų šlovinamą laisvą seksualinį elgesį: vykstant Medičių karnavalams neištikimybė, netradicinės sekso pozos ar homoseksualus elgesys buvo laikoma visiškai savaime suprantamais ir normaliais dalykais, o tai akivaizdžiai buvo antikinių bakchanalijų ir dionisijų aidai.
Reformacijos pirmtakas Džirolamas Savonarola buvo uždraudęs karnavalų sezoną, tačiau jam mirus Florencijos gyventojai tučtuojau atgaivino Užgavėnių tradicijas, tęstas į valdžią grįžusių Medičių.

Pirmosios žinios apie Užgavėnes – iš Žygimanto Augusto laikų
O kaip Užgavėnės buvo švenčiamos Lietuvos didžiųjų kunigaikščių aplinkoje?
Bene pirmosios istorinės žinios apie Užgavėnių karnavalą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų rūmuose yra iš Žygimanto Augusto laikų. 1546 m. Vilniaus Žemutinės pilies statybos sąmatoje matome, kad tų metų lapkritį skirta pinigų ne tik ūkiniams trobesiams, tiltams ar pavėsinėms statyti, bet ir Užgavėnių dekoracijoms įrengti. Tai leidžia ne tik nustatyti Užgavėnių su menine programa šventimo faktą, bet ir tai, kad šventei ruoštasi gerokai iš anksto.
Vėlesnė informacija apie mūsų valdovų Užgavėnes išliko iš 1549 m., kada Lenkijoje, Krokuvos Vavelyje ir medžioklės rezidencijoje Nepolomicuose, Žygimantas Augustas su ką tik jo žmona tapusia Barbora Radvilaite praleido vasario mėnesį buvusią Užgavėnių sezono atkarpą. Per ją būta karuselės žaidimų, žiedo gaudymų, kaukių balių, o vieną Užgavėnių vakarą Žygimantas Augustas liepęs dvariškiams eiti miegoti, nors pats, simboliškai dvarui parodęs einąs gultų, su keliolika artimiausių rūmininkų žmonos Barboros apartamente surengė šokių vakarą, kuriame grojo pučiamųjų instrumentų konsortas. Dvariškiai šoko tris valandas, o ir pats valdovas su žmona pašokęs keletą kartų.
Per tų metų Užgavėnių sezoną buvo surengta net keletas maskaradų, ir amžininkai pabrėžė, kad juose valdovas būdavo puikios nuotaikos, o dvariškiai po kiekvieno karnavalo vakaro leipdavo girti.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...