2011 Birželio 03

Eksporto apribojimus siūlo tik Kauno apskričiai

veidas.lt

BFL

Nuo kitos savaitės bus siekiama atnaujinti gyvų kiaulių eksportą iš Lietuvos, išskyrus Kauno apskritį, kur nustatyti klasikinio kiaulių maro atvejai.

“Pirmadienį rašysiu Rusijos federalinės veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybos vadovui Sergejui Dankvertui kreipimąsi, kad mes priėmėme visas reikalingas priemones ir prašome atnaujinti eksportą (iš Lietuvos, išskyrus Kauno apskritį – ELTA) į Rusijos Federacijos respubliką”, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Jonas Milius penktadienį per spaudos konferenciją Eltoje.

Pasak tarnybos vadovo, į Europos Sąjungą (ES) gyvų kiaulių praktiškai nebuvo vežama, nebent veislinės, bet bus siekiama, kad būtų panaikinti apribojimai ir ES. Tikimasi, kad dėl to problemų nekils.

Kiaulių maro atvejai patvirtinti trijose fermose – UAB “Beržų komplekse” ir jo padaliniuose – Praulių kaime, kur laikomos 2348 kiaulės, ir Blauzdžių kaime, kur laikomos 5205 kiaulės.

“Šiandien mūsų laboratorija patvirtino dar dvi to pačio “Beržų komplekso” kontaktines fermas. Aišku, reikėjo to ir tikėtis, kadangi ten vyko ir pašarų bei gyvūnų judėjimas, taigi išvengti to praktiškai buvo neįmanoma”, – sakė J. Milius.

Baiminamasi, kad virusas gali įsimesti ir dar į vieną fermą, kurioje laikoma apie 1,5 tūkst. kiaulių, kol kas tyrimai nuogąstavimų nepatvirtina.

“Dar viena kontaktinė ferma yra Trakuose. Yra didelė rizika, kad ir ten gali įsimesti liga, šiandien visi kraujo tyrimai yra neigiami”, – sakė J. Milius.

VMVT vadovo teigimu, dėl ligos reikia sunaikinti maždaug 23 tūkst. kiaulių. UAB “Rietavo veterinarinė sanitarija” vakar utilizavo maždaug 80 tonų kiaulių, likviduotos 1624 kiaulės. Tikimasi per 10 dienų likviduoti židinius. Kraštutiniu atveju rengiamasi užkasti gyvulius. Tam būtų specialiai paruošiamos duobės ir pats virusas jam nepalankioje terpėje greitai žūna, todėl, pasak specialistų, baimintis, kad jis pateks į gruntinius vandenis, nereikėtų.

“Penktadienį bus nustatytos naujos 3 ir 10 kilometrų apsaugos zonos kontaktinėse fermose, į jas pateks ir keli kompleksai, dalis Kėdainių rajono. Iš stebėsenos zonų judėjimas nebus galimas, kol nebus suskaičiuoti visose zonose esantys kiaulių laikytojų ūkiai, atliekami tyrimai. Kiekvienas kiaulių ūkis bus individualiai patikrintas”, – sakė laikinasis VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės viršininkas Marius Masiulis.

Į sustiprintos stebėsenos zonas pateks ir Pauliukų žemės ūkio bendrovė su 11 tūkst. kiaulių bei Dainavos kiaulių veislynas su 3 tūkst. kiaulių.

VMVT vadovo įsitikinimu, virusas ir net reta jo rūšis Lietuvoje buvo nustatyta greitai ir tiksliai. Diagnozę patvirtino ir referencinė Europos laboratorija.

Lietuvos kiaulės užsikrėtė retos atmainos klasikiniu kiaulių maru, kuris Europoje ir vadinamas Lietuvos atmaina. Ji labai seniai buvo pasireiškusi Europoje ir Izraelyje.

J. Milius aiškino, kad šios formos liga pasireiškia labai netipiškai, jos požymiai panašūs į apsinuodijimą, o ją diagnozuoti galima tik atsiradus antikūnams. Antikūnai susidaro per tris savaites. “Per dvi dienas, kai prasidėjo kritimas, mes ir sureagavome”, – sakė VMVT direktorius.

Klasikinis kiaulių maras kaip liga žmonėms nepavojinga. Ja serga tik kiaulės ir šernai. VMVT vadovas patikino, kad lietuvišką kiaulieną perkantys žmonės dėl jos saugumo gali būti garantuoti ir ramūs.

“Aš visą dieną būnu fermose, turiu tiesioginį kontaktą, esu gyvas ir sveikas. Virusas nėra pavojingas žmonėms, jis pavojingas kiaulėms. Visos sergančios kiaulės yra naikinamos. Nėra intereso kažkam kažką paduoti, nes mes per utilizaciją skaičiuojame nuostolius ir pagal juos po to įmonei skaičiuosime draudimo nuostolius, ir Europos Komisijai pateiksime nuostolius”, – sakė J. Milius.

VMVT vadovas teigė, jog dar yra aiškinamasi, kaip klasikinis kiaulių maras galėjo patekti į fermą.

“Yra grėsmių, kada vežamos gyvos kiaulės į Rusiją. Kaip matote ir spaudoje pasirodė netgi pačių savininkų nuomonė, kad tai gali būti tyčinis dalykas, todėl mes pasitelkėme Generalinę prokuratūrą, kad po to nebūtume apkaltinti, jog ne viską ištyrėme. Tyčia – pavyzdžiui, iš užkrėstos fermos atveži maisto atliekų ir to užtenka. (…) Mano sąmonė net neleidžia galvoti (apie tyčinį užkrėtimą – ELTA). Aš neįsivaizduoju, kas gali būti tuo suinteresuotas”, – sakė J. Milius.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...