2012 Rugpjūčio 07

Ekspertai pataria: ką valgyti ir ko nevalgyti Lietuvoje

veidas.lt


Nauja Eurobarometro apklausa parodė, kad lietuviams perkant maistą svarbiausia kaina, o tik paskui kokybė. Na, o kaip maistą renkasi, ką valgo ir ko nevalgo tie, kurie apie maistą bei jo naudą žino daugiausiai – mitybos ir maisto kontrolės ekspertai, gamintojai ir ekologiškos produkcijos šalininkai?

Tipiškas pirkėjas didžiąją dalį maisto produktų įsigyja prekybos centre, perka iš karto po daug ir ypač tas prekes, kurioms taikoma nuolaida, o į produktų sudėtį, maisto priedų kiekį nelabai kreipia dėmesį. Perkama dažniausiai iš inercijos, daugiausia tuos pačius metų metus vartojamus produktus. Tiesa, beveik kiekvienas pirkėjas teikia pirmenybę lietuviškai produkcijai, bet svarbiausias kriterijus renkantis maistą lietuviams yra ne kokybė, o kaina.
O štai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius, žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius ar ekonomikos analitikė ir bendrovės “Sveiki produktai” valdybos narė Guoda Azguridienė parduotuvėse elgiasi visiškai kitaip. Jie apsipirkdami užtrunka daug ilgiau, nagrinėja etiketes, o gerai žinodami produktų maistinę vertę bei perdirbimo niuansus prekes renkasi iš daug mažesnio asortimento nei eilinis pirkėjas.

Pirma taisyklė: kuo mažiau maisto priedų

Viena didelį atgarsį Lietuvoje sukėlusios interneto svetainės www.sveikasvaikas.lt, lietuvius privertusios atkreipti dėmesį į tai, ką jie iš tiesų valgo, įkūrėjų Agnė Zakarevičiūtė, VšĮ “Sveiko vaiko institutas” direktorė, vienus produktus perka nė nesusimąstydama, o kitus renkasi labai atidžiai. Pavyzdžiui, pašnekovė pastebėjo, kad parduotuvėse beveik neįmanoma nusipirkti paruoštų silkių, kurių sudėtyje nebūtų saldiklių ir skonio stipriklių.
Per daugelį metų domėdamasi sveika mityba A.Zakarevičiūtė surinko daug informacijos apie maisto priedus, o vos pasižiūrėjusi į produkto etiketėje nurodytą sudėtį iš karto mato, ar jis natūralus ir kokybiškas. “Tad pirkdama maisto produktus aš pirmiausia žiūriu, ar daug juose maisto priedų. Nes kuo jų mažiau, tuo maistas saugesnis”, – pasakojo A.Zakarevičiūtė.
Viešosios įstaigos, kurios tikslas – šviesti visuomenę apie žalingus maisto priedus ir jų poveikį, vadovė apsipirkdama taip pat atkreipia dėmesį į tai, kiek produkte yra cukraus.
Maistą be cheminių priedų renkasi ir G.Azguridienė. O pagrindinė taisyklė, kuria ji vadovaujasi apsipirkdama, – rinktis šviežią ir kuo mažiau perdirbtą maistą.
Ar yra tokių produktų, kurių ji niekada neperka? Kaip vieną tokių ekonomikos analitikė paminėjo rafinuotą aliejų. Vietoje jo G.Azguridienė renkasi šaltai spaustą aliejų. “Pagrindinė rafinuoto aliejaus blogybė yra ta, kad jis gaminamas techniniu būdu. Aliejai tirpinami naftos produkte, panašiame į benziną, smarkiai kaitinant, o tai lemia transriebiųjų rūgščių susidarymą. Tad juose lieka ne tik chemikalų, bet ir aukštoje temperatūroje žūva jų visos gerosios savybės, – teigė G.Azguridienė. – Beje, yra manančiųjų, kad amerikiečiai itin nutuko būtent dėl gausaus rafinuoto aliejaus vartojimo. Mat taip organizmas gauna daug kalorijų, bet ne maistinių medžiagų, ir žmogus vėl greitai pasijunta alkanas.”
Dar vienas rizikinas masinės prekybos produktas, pasak G.Azguridienės, yra sausainiai, mat jų sudėtyje beveik visuomet yra hidrintų riebalų, pavyzdžiui, margarino, kuris, kaip ir rafinuotas aliejus, gaminamas stipriai perdirbant žaliavą ir pasitelkiant chemiją. G.Azguridienė savo vaikams neperka ir daugeliui įprastų saldainių su sintetiniais kvapikliais, dažikliais.
Žymi gydytoja dietologė medicinos mokslų daktarė Edita Gavelienė, paprašyta įvardyti produktą, kurio niekada nevartoja, sakė, kad ypač vengia įvairiausių pusgaminių ir dirbtinių produktų, tokių kaip, pavyzdžiui, užpilamos greitai paruošiamos sriubos, košės, makaronai. Dietologė taip pat visada pasižiūri į gaminio sudėtį, galiojimo trukmę.

Pirkėjui nuolat tenka rinktis

VšĮ “Sveiko vaiko institutas” direktorė A.Zakarevičiūtė iš daugelio pirkėjų išsiskiria ir tuo, kad retai perka šviežią mėsą prekybos centruose – jos įsigyja tiesiogiai iš pažįstamo ūkininko. Parduotuvėse siūlomos mėsos beveik netenka valgyti ir žemės ūkio ministrui K.Starkevičiui. Dietologė E.Gavelienė parduotuvėje dažniausiai perka nebent paukštieną, o savo šeimą dažniausiai maitina žvėrienos, nes joje daugiausia naudingųjų medžiagų, patiekalais. Dietologės vyras medžiotojas, tad žvėrienos šeima turi beveik visada.
Pieno perdirbimo įmonės “Vilkyškių pieninė” generalinis direktorius Gintaras Bertašius irgi medžiotojas, tad džiaugiasi, kad jo šeima taip pat gali mėgautis natūralios mėsos valgiais. Tiesa, jis sako nieko neturįs prieš mėsą iš parduotuvių. Vieno didesnių šalies pienininkų šeima labiau vengia produktų su genetiškai modifikuotais organizmais, o rinkdamiesi, tarkime, gėrimus, neperka tokių, kuriuose yra dirbtinių saldiklių. Na, o visų svarbiausia G.Bertašiui atrodo rinktis lietuvišką produkciją. Dėl tos priežasties vadovas sako nebevartojantis “Klaipėdos maisto” įmonės, kurią įsigijo užsienio bendrovė, mėsos gaminių.
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius visada renkasi tik aukščiausios rūšies mėsos gaminius. Pirmos ar antros rūšies dešrų tikrai nevalgo ir patys jų gamintojai – mėsos perdirbimo įmonių vadovai. Mat tik pirkdamas aukščiausios rūšies mėsos gaminius, pasak E.Mackevičiaus, gali būti tikras, kad į juos nebus pridėta jokių mėsos pakaitalų.
Tačiau, pašnekovo manymu, yra nemažai pirkėjų, kuriems reikalingos ir pirmos ar antros rūšies dešros. O pienininkas G.Bertašius paragino nenurašyti ir tokio produkto kaip tepus riebalų mišinys – pigesnio sviesto pakaitalo. Šis produktas esą reikalingas turintiems bėdų dėl cholesterolio ar plonesnę piniginę.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė sutiko, kad yra reikalingi ir aukščiausios rūšies, ir pigesni gaminiai, nes galimybių sveikai maitintis turi toli gražu ne visi.
Pasak A.Išarienės, maistas turi ne tik pasotinti, bet ir teikti malonumą, o šių dienų gyvenomo ritmas dar ir reikalauja, kad jis būtų greitai paruošiamas. Todėl mums nuolat tenka rinktis: pigesnis ar brangesnis, aukštesnės ar prastesnės kokybės, skanesnis ar sveikesnis. “Be maisto priedų šiandien nei visuomenė, nei maisto pramonė nebeišsiverstų, bet parduotuvėse visada rasite produktų ir turinčių priedų, ir neturinčių jų”, – sako ji.
Maisto ekspertė priminė, kad sveikiausia valgyti tuos produktus, kurių kelias nuo gamybos iki lentynos kuo trumpesnis. Todėl visada bus sveikesnė ta duona, kurią ūkininkas iškepė krosnyje iš neskaldytų grūdų, nei ta, kurią siūlo didžiosios kepyklos, naudojančios daugiausia labai perdirbtus grūdus. Taip pat ir perlinių kruopų košė bus vertingesnė už vandeniu užpilamus smulkintus avižinius dribsnius. “Deja, perlinės kruopos verda valandą, tad kartais tenka rinktis ir tuos greitai paruošiamus dribsnius”, – pabrėžia A.Išarienė.
Beje, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tyrimai parodė, kad tokios pat vertingos yra tiek ekologiškuose, tiek neekologiškuose ūkiuose išaugintos daržovės. Nesiskiria ir pramoniniu būdu per šešias savaites išauginto viščiuko broilerio ar ūkininko vištos maistinė vertė. Tačiau kokybė, kaip sako A.Išarienė, atspindi visumą savybių. Taigi naminis sultinys, paruoštas iš ūkininko vištos, bus gerokai aromatingesnis už tą, kurį išvirsite iš pramoninio viščiuko broilerio. “Tiesa, ūkininko vištos mėsa bus kietesnė, o broilerio – minkštesnė, tad ir šįkart kiekvienam tenka rinktis pagal savo poreikius”, – kalbėjo specialistė.
Visi pašnekovai sutiko, kad norint maitintis sveikai reikia valgyti šviežią, įvairų ir kuo paprastesnį maistą, geriausia – taisytą namie.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...