2014 Rugpjūčio 30

Dainius Pavalkis

“Egzaminai yra viena, o žinios – kita”

veidas.lt

Į „Veido“ klausimus atsako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis

VEIDAS: Ar skirtumai tarp Lietuvos moksleivių pasiekimų mažėja?

D.P.: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos organizuojamuose moksleivių pasiekimų tyrimuose (PISA) dalyvaujame gana neseniai. Palyginti su ankstesniais metais, mūsų moksleivių rezultatai pagerėjo keliais punktais, žinoma, ne taip smarkiai, kaip norėtume. Kitas PISA tyrimas, kuris, ko gero, labiausiai atskleidžia padėtį, turėtų vykti 2015 m. Tada pamatysime, kas pasikeitė ir kuria kryptimi einame. Tačiau kad atsidursime geresnėje vietoje nei Suomija arba netoli Singapūro ar Šanchajaus, nenorėčiau net prognozuoti.

VEIDAS: Lietuvos vidurinės mokyklos ir gimnazijos gerokai skiriasi ir pagal mums artimesnį rodiklį – valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Kodėl atsiranda tokie skirtumai?

D.P.: Taip, atotrūkis yra, bet egzaminai yra viena, o žinios – kita. Egzaminų rezultatų skirtumus lemia daug rodiklių – mokykla, tėvų socialinis ekonominis statusas, korepetitoriaus pagalba ir t.t. Tačiau egzaminai nėra gilių, pastovių ir ilgai išliekančių žinių rodiklis. Manau, kad žinias labiau atskleidžia tarptautinis PISA tyrimas, kuris parodo, kaip moksleiviai mąsto, geba taikyti žinias ir apdoroti duomenis.

Kai analizuojame priežastis, kodėl atsiranda tokie skirtumai tarp rezultatų, matome, kad priežasčių yra labai daug. Pavyzdžiui, miesto ir kaimo penkiolikmečių pasiekimai skiriasi net 57 taškais. Nors ilgai buvo deklaruojama, kad Lietuvoje visi turi vienodas galimybes siekti rezultatų, toks skirtumas rodo didelį išsibarstymą. Turime moksleivių, kurių pasiekimai labai blogi, ir turime „perliukų“, kurių pasiekimai labai geri. Tuo ir skiriamės nuo Estijos ar Suomijos, kur visų moksleivių žinios vertinamos panašiai.

Įtakos tam turi mokyklos socialinis ekonominis statusas (kaime ši aplinka prastesnė), tėvų išsilavinimas, kvalifikacija ir daug kitų veiksnių. Vis dėlto manome, kad kasmetiniu skirtingų klasių moksleivių žinių ir kompetencijų vertinimu sugebėsime įrodyti, jog kaimo mokyklų moksleiviai padaro didesnę pažangą nei vaikai iš gerų šeimų, lankantys elitines mokyklas didmiesčiuose.

VEIDAS: Kas mokykloje yra atsakingas už moksleivių pasiekimus?

D.P.: Mokyklos administracija ir mokytojai. Manome, kad valstybė per mažai kišasi į kokybės kontrolę. Dabar, atrodytų, yra taip, kad valstybė lyg ir sudėlioja planus, skiria tikslinį krepšelį, o rezultatų vertinimas paliekamas Nacionalinei mokyklų vertinimo agentūrai. Tačiau jei savivalda, mokyklos steigėja, nesureaguoja į vertinimo išvadas, vadinasi, mokykloje nieko ir neįvyksta. Todėl Švietimo įstatymo pakeitimo projekte planuojame stiprinti valstybinės kontrolės vaidmenį, kad ministerija ir centrinės institucijos galėtų geriau prižiūrėti moksleivių mokymąsi. Pavyzdžiui, jei jų pažanga prasta, gal ir administraciją pakutenti. Taigi mokyklos vadovas iškyla į pirmą vietą kaip asmuo, atsakingas už visą procesą. Ko gero, nuo direktoriaus dauggiausia priklauso, kaip dirba mokytojų kolektyvas, kaip jie orientuoti pasiekti tikslą ir t.t.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 332014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt/1,16 EUR. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-33-2014-m

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...