2016 Sausio 27

Kaip gyvena kaimynai

Dviejų greičių Lenkija

Veidas.lt

"Scanpix" nuotr.

Pasaulio ekonomistai ir apžvalgininkai negaili pagyrų Lenkijai. Jie žavisi šios šalies ūkio augimu ir prognozuoja tolesnę plėtrą. 2016 ir 2017 m. prognozuojama, kad Lenkijos ūkis augs po 3,5 proc. ir labai greitai valstybė pateks į TOP 20 didžiausių pasaulio ekonomikų sąrašą. Nors visos šalies makroekonominiai rezultatai geri, Lenkijos plėtra vyksta netolygiai. Varšuva jau dabar konkuruoja su kitais dideliais Vakarų Europos miestais, o štai rytinė valstybės dalis išgyvena depresiją.

Gytis Janišius, geopolitika.lt

Lenkija – Rytų ir Vidurio Europos lyderė

Ekonomistų ir apžvalgininkų dėmesio bei pagyrų Lenkija sulaukė, kai per 2008–2009 m. finansinę krizę jos ekonomika ne sumažėjo, o net ūgtelėjo. Ji buvo viena iš nedaugelio visoje Europoje. Didelės Europos Sąjungos investicijos, tvarus ūkio augimas ir didelė 38 mln. gyventojų rinka dar labiau paskatino verslo investicijas. Augant ekonominiam pajėgumui, kyla ir Varšuvos politinės ambicijos. Aukščiausi šalies politikai iš visų partijų ne kartą kalbėjo apie šalies lyderystę visoje Vidurio Europoje.

Skaičiuojama, kad vien „Volkswagen“ koncernui Poznanėje 2016 m. antrą pusmetį dirbs per 16 tūkst. darbuotojų.

Krizės metu Vakarų Europos, ypač Vokietijos, įmonės ieškojo galimybių sumažinti gamybos kaštus, todėl aktyviai perkėlinėjo gamybą į Lenkiją, kur sąnaudos mažesnės, o darbuotojai kvalifikuoti ir yra netoli pagrindinių rinkų. 2012 m. valandinis atlygis Vokietijoje buvo apie 35 eurus, o Lenkijoje apie 7 eurus. Taigi Lenkija atrodė patraukliai, ir jai pavyko pritraukti daug naujų investicijų, o tai toliau skatina šalies ūkio augimą.

Dėl vokiečių pramonininkų investicijų kaimyninė šalis tapo viena didžiausių mašinų gamintojų Europoje. 2000–2015 m. Lenkija padvigubino eksportą, o jo net 42 proc. sudaro mašinos ir jų dalys: automobilių, lėktuvų ir laivų. Automobilius ar jų dalis šalyje jau gamina „Volkswagen“, MAN, „General Motors“, „Fiat“, „Volvo“, „Scania“ ir daug kitų pasaulinių kompanijų. Skaičiuojama, kad vien „Volkswagen“ koncernui Poznanėje 2016 m. antrą pusmetį dirbs per 16 tūkst. darbuotojų.

Investicijos nepasiekia Rytų Lenkijos

Investicijos ir naujos darbo vietos šalyje pasiskirstę labai netolygiai. Daugiausiai tenka sostinei, vakarų ir pietvakarių sritims, o Rytų Lenkijoje ekonomikos augimas gerokai lėtesnis.

Varšuva, Krokuva, Vroclavas ir Trimiestis pajūryje tapo Lenkijos pramonės, gamybos ir paslaugų centrais. 2008–2013 m. Varšuva ir aplink esantis Mazovijos regionas augo sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje – 24 proc. ir 2015 m. pasiekė 107 proc. ES vidurkio.

Rytų Lenkiją kamuoja Rytų Europai gerai žinomos problemos – gyventojų senėjimas, jaunimo išvykimas ir kaimų nykimas.

To negalima pasakyti apie Rytų Lenkiją: joje BVP sudaro vos 48 proc. ES vidurkio ir daugiau nei dukart atsilieka nuo sostinės. Šios sritys yra vienos silpniausiai išsivysčiusių visoje Vidurio Europoje. Rytų Lenkiją kamuoja Rytų Europai gerai žinomos problemos – gyventojų senėjimas, jaunimo išvykimas ir kaimų nykimas. Trečdalį šalies užimančiose 5 Rytų Lenkijos vaivadijose (iš 16) – Varmijos Mozūrų, Palenkės, Liublino, Švento Kryžiaus ir Pakarpatės sukuriama tik 15 proc. šalies BVP.

Rytų problemos

Jarosławas M. Nazarczukas iš Olštyno universiteto teigia, kad Rytų Lenkijos atsilikimas ėmė ryškėti nuo 1995 metų. Tai susiję su stipriu Varšuvos ir Mazovijos regiono augimu. Sostinė augdama tapo traukos centru mažiau išsivysčiusių regionų gyventojams, ypač jaunimui, kuris po studijų nebenori grįžti atgal. Trūkstant jaunimo, mažėja gimstamumas, ir taip įsukamas depresijos ratas. Vien 2002–2009 m. dar tik besiruošiančių darbo rinkai jaunuolių regione sumažėjo 20 procentų.

Pasak mokslininkų, Rytų Lenkijos atsilikimas nulemtas keleto faktorių.

Mažinant skirtumus tarp atskirų Lenkijos dalių mokslininkai siūlo susitelkti į vaivadijų centrus ir kitus urbanizuotus regionus.

1939 m. kraštas patyrė Sovietų Sąjungos okupaciją, kuri sutrikdė normalius ekonominius santykius dėl sovietų vykdytos iškreiptos politikos, ir tai atskyrė regioną nuo likusios šalies dalies. Rytų Lenkijoje ėmė vyrauti žemės ūkis, žemas industrializacijos lygis, mažas produktyvumas, prastai išplėtota socialinė infrastruktūra. Prie tokios situacijos gerinimo neprisideda ir kaimynai – atsiliekančios šalys: Baltarusija ir Ukraina. Eurostato duomenimis, Varmijos Mozūrų, Palenkės ir Liublino vaivadijos yra labiausiai priklausomos nuo žemės ūkio ne tik Lenkijoje, bet ir visame Vidurio Europos regione.

Kaip mažinti atsilikimą

Buvęs Lenkijos ministras pirmininkas Jerzy Buzekas, dalyvaudamas kasmetinėje Balstogės ekonomikos konferencijoje, sakė, kad nebeliko skirtumų tarp Lenkijos metropolijų ir Vakarų Europos, tačiau jis įžvelgė skirtumus tarp urbanizuotų ir kaimiškųjų šalies regionų. Pasak jo, svarbu nepasiduoti apatijai ir nenuleisti rankų mažinant skirtumus.

Mažinant skirtumus tarp atskirų Lenkijos dalių mokslininkai siūlo susitelkti į vaivadijų centrus ir kitus urbanizuotus regionus. XXI amžiuje žmonės linkę gyventi miestuose, kur gautų visas reikalingas socialines paslaugas, pramogas ir rastų gerai mokamų darbų. Augant vietos miestams, jie tampa varikliu ir visam regionui, todėl būtina tobulinti susisiekimą tarp miestų, mažesnių miestelių ir kaimų, plėsti socialines paslaugas, kurti darbo vietas, nesusijusias su žemės ūkiu.

Sprendžiant demografines problemas siūloma skatinti didesnį gimstamumą plečiant paslaugas šeimoms, gerinant švietimo infrastruktūrą, užtikrinant medicinos ir vaikų darželių prieinamumą.

Vyriausybės pastangos

Lenkijos vyriausybė gerai žino rytų vaivadijų problemas, todėl adekvačiai buvo investuojamos didelės Europos regioninės plėtros fondo lėšos. 2007–2013 m. Rytų Lenkiją pasiekė 2,2 mlrd. eurų investicijų. Buvo išskirti prioritetai: kelių tiesimas (ketvirtadalis investicijų), švietimo plėtra, viešųjų erdvių tvarkymas, turizmo skatinimas ir verslo sąlygų gerinimas.

2014–2020 m. Rytų Lenkijai vėl numatyta skirti per 2 mlrd. eurų. Šįkart net 62 proc. bus skirta transporto ir kelių plėtrai, tačiau padidintas ir dėmesys verslo sąlygoms gerinti. Užsibrėžta pasiekti, kad regione jaunimas įkurtų bent 900 startuolių.

Skatinant naujas darbo vietas ir inovacijas Rytų Lenkijoje įkurtos net 5 laisvosios ekonominės zonos. Viena visai šalia Lietuvos – Suvalkuose. Joje jau investavo 90 verslininkų, tarp jų lietuviai, ir buvo sukurta per 7 tūkst. darbo vietų. Vien 2015 m. suteikti 8 nauji leidimai pradėti veiklą ir tikimasi, kad bus investuota 100 mln. eurų.

Lenkija pagrįstai vadinama Vidurio ir Rytų Europos lydere. Nepertraukiamai auganti ekonomika, mažėjantis nedarbas, didelės investicijos į infrastruktūros ir paslaugų plėtrą, mažėjanti emigracija sukuria palankias sąlygas šaliai imtis ir politikos lyderystės. Vis dėlto ekonominė plėtra nevyksta tolygiai. Kol sostinė, Vakarų ir Pietų Lenkijos sritys sėkmingai pritraukia investicijas ir didina gerovę, rytines vaivadijas kamuoja depresija. Varšuva jau atkreipė žvilgsnį į problemą ir skiria nemažą politinį dėmesį ir finansavimą. Nuo to, kaip pavyks padidinti Rytų Lenkijos gerovę, labai priklausys ir ekonominė plėtra gretimose valstybėse – Lietuvoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje.

Straipsnis pirmą kartą publikuotas svetainėje geopolitika.lt 2016 m. sausio 27 d.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. assde assde rašo:

    jeigu taip jau vystosi poliakai,tai kodel ju BVP gerokai mazesnis uz LT? A pseudo ekonomistai -kodel?


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...