2011 Gegužės 02

Dividendai

Išvažiuoja nereinvestuoti

BNS

"Veido" archyvas

Stebint užsienin išplaukiantį Lietuvoje uždirbtą pelną, smarkiai susitraukiančias reinvesticijas ir visišką valdžios ramybę, peršasi mintis, kad Lietuvai pinigų nereikia, o investuotojų traukos įvaizdžiui sukurti apsiribojama garsaus investuotojo įkurdinimu ir kebais pasirašytas ketinimų protokolais su kitomis užsienio kompanijomis.

Lietuvoje įmonių savininkams išmokami dividendai neįstringa ir nepereina į reinvesticijų rodiklį, kuris per pastaruosius dvejus metus susitraukė 4 mlrd. litų – kapitalas išvežamas, o jį sulaikyti galinčių valdžios sprendimų nėra, pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Kapitalas taip pat neateina – tas akivaizdu”, – sako mokesčių konsultavimo bendrovės “Merits” partneris Andrius Kavoliūnas.

Anot “DnB Nord” grupės vyriausiosios ekonomistės Jekaterinos Rojakos, Lietuva dabar ne tik negauna papildomų investicijų iš užsienio, bet praranda veikiančių įmonių investicijas, jos po truputį krypsta į Čekiją, Slovakiją. “Net Baltarusija jiems atrodo patrauklesnė su visomis politinėmis krizėmis ir nestabilumu”, – pateikia ji pavyzdį.

“Finasta” analitikas Tadas Povilauskas spėlioja, kad bendrovių akcininkai galbūt nenori palikti pinigų čia, nes lietuviškose įmonėse nemato galimybių jų įdarbinti ir “gaminti” pelną.

“Dividendai yra uždirbti pinigai po tam tikrų investicijų ir tam, kad jie liktų šalyje, kurioje gaunamas pelnas, reikia sudaryti sąlygas”, – sako J. Rojaka. Pavyzdžiui, iš Estijos dividendų forma taip pat išvežamos nemažos sumos, bet dėl nulinio tarifo reinvesticijoms į ūkį investuojama daug intensyviau.

“Tarifas yra svarbus įrankis pinigus įdarbinti toje šalyje”, – pabrėžia bankininkė.

Finansų ministerija vardija, kad ir Lietuvoje yra tam tikrų lengvatų: įmonės, investuojančios į esminį technologinį atsinaujinimą ir vykdančios investicinius projektus, gali iki 50 proc. sumažinti apmokestinamąjį pelną; įmonių sąnaudos, patirtos atliekant mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, 3 kartus atskaitomos iš įmonių pajamų, tokioje veikloje naudojamas tam tikras ilgalaikis turtas gali būti nudėvimas per trumpesnį laikotarpį.

Šios lengvatos kiek apramino dėl nulinio tarifo reinvesticijoms kariavusią Lietuvos pramonininkų konfederaciją, tačiau ji neatsisako siekio verslui atgauti prieš kelerius metus turėtą “nulį”.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...