2011 Gegužės 10

Diskutavo apie centrinio šildymo kainų mažinimą

ELTA

"Veido" archyvas

Kreiptis į Prezidentūrą, Seimą ir Vyriausybę dėl miestų šilumos ūkiuose susidariusių problemų išsprendimo, deleguoti savo atstovus į darbo grupę, turėsiančią suformuluoti kuo geresnius sprendimo būdus, nutarė antradienį Kauno miesto savivaldybėje savo išvažiuojamąjį posėdį surengusi Lietuvos Respublikos trišalė (ekonominė socialinė) taryba.

Kaip naujienų agentūrai ELTA aiškino šios tarybos vadovas Danas Arlauskas, buvo nuspręsta surengti išvažiuojamąjį posėdį Kaune, nes norėta ir ne Vilniuje susipažinti su problemomis, kurios aktualios daugeliui savivaldybių.

“Norėjom išsiaiškinti, kokius klausimus užsimojusi spręsti Kauno trišalė taryba, kurioje nuo šiol dirbs nauji miesto savivaldybės atstovai. Be to, manyčiau, ne viskas turi būti sprendžiama vien iš Vilniaus pozicijų, todėl respublikinėje taryboje turi būti išklausytas ir regionų balsas. O paskui bendrai tarsimės, kokių geriausių sprendimų turėtų imtis centrinė Lietuvos valdžia”, – sakė tarybos pirmininkas D. Arlauskas.

Informaciją apie problemas savivaldybių šilumos ūkiuose per posėdį Kaune šalies profsąjungų, valdžios atstovams bei darbdaviams pateikė Trišalės tarybos Energetikos komiteto pirmininkas Algirdas Jaruševičius.

Akcentuota, jog nepakankamai kontroliuojamos nuomininkų realios investicijos į miestų šilumos ūkių atnaujinimą, o viešai numatomų investicijų suma yra iš anksto įtraukiama į šilumos kainos tarifą. Dažnai net nepasiaiškinant, ar už numatytas lėšas realiai atliekami būtini darbai. Nėra teisinių bei finansinių galimybių veiksmingai kontroliuoti, ar nuomininkas, mokėdamas nepagrįstai brangiai, perka paslaugas, darbus bei medžiagas iš su juo susijusių įmonių.

Energetikos komiteto nuomone, tobulintina šilumos kainų nustatymo metodika ir jos sudarymo procedūros. Nepriimtina, kad tiek metodikas tvirtina, tiek kontroliuoja jų vykdymą viena ir ta pati institucija – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Atkreiptas dėmesys į tai, kad kai kuriuose Lietuvos didmiesčiuose neracionaliai išnaudojamas šiluminių elektrinių ar katilinių išdėstymas. Pavyzdžiu minėta Baltupiuose neeksploatuojama nauja rajoninė katilinė, nors tiekiant Baltupių namams šilumą 15 km atstumu iš Šiluminės elektrinės, menkai izoliuotuose vamzdynuose susidaro milžiniški šilumos nuostoliai. Tuos nuostolius priversti kompensuoti gyventojai.

Anot Lietuvos trišalės tarybos, šilumos ūkiuose susiklostė ydinga situacija, kai daugiabučių namų šilumos mazgus ir apskaitos prietaisus administruoja patys šilumos tiekėjai bei jų atstovai, nejausdami konkurencijos ir neprisiimdami atsakomybės kaip administratoriai.

Posėdyje priminta, kad šalyje realiai neveikia būsto renovavimo programa, o tai, kas siūloma, yra naudinga tik bankams ir statybininkams, bet ne gyventojams. Lenkija, taikydama kitokį finansavimo modelį, sugebėjo renovuoti apytikriai 50 proc. daugiabučių. Lietuva – vos 2 proc.

Mūsų šalis iš kitų kaimyninių valstybių išsiskiria ir brangia šiluma. Gretimos Latvijos sostinėje Rygoje viena šilumos kilovatvalandė kainuoja 17,4 lietuviško cento, tuo tarpu Lietuvos sostinėje Vilniuje ji kainuoja gerokai daugiau – 23 ct/kWh. Nors daugiaaukščiai čia išdėstyti tankiai, ir jų šildymas turėtų būti santykinai pigesnis nei Latvijoje.

Trišalė taryba nusprendė siūlyti centrinės Lietuvos valdžios institucijoms ne tik sudaryti darbo grupę iš pajėgsiančių spręsti šilumos ūkių problemas bei kuo geresniu jų sprendimu suinteresuotų institucijų atstovų. Minėta grupė turėtų atlikti teisinių aktų, reglamentuojančių veiklą šilumos ūkiuose auditą, pateikti pasiūlymus, kaip juos papildyti ar keisti. Taip pat – parengti priemonių planus, kuriuos įgyvendinus, šilumos pirkėjai galėtų tikėtis už būstų šildymą mokėti pigiau nei iki šiol moka.

Tęsdama išvažiuojamąjį posėdį Kaune, respublikinė Trišalė taryba dar susipažino su Lietuvos žemės ūkio rūmų veikla bei apsilankė baigiamoje statyti “Žalgirio” arenoje Nemuno saloje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...