2011 Kovo 23

Energetika

Mažindama priklausomybę nuo iškastinio kuro ES žada atsižvelgti į Rytų europiečių mažesnes pajamas

BNS

dujos_ugnis_liepsna

Siekdama sumažinti Europos ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, Europos Komisija žada ieškoti “protingų” finansavimo būdų, kad mažiau turtingi Rytų europiečiai nesijaustų nuskriausti.

Tai Europos Komisijos Klimato kaitos (Climate Action) direktorato atstovas Arturas Runge-Metzgeris (Arturas Rungė-Mecgeris) sakė trečiadienį Budapešte žurnalistams pristatęs kovo pradžioje patvirtintą planą. Jis numato milijardus eurų siekiančias kasmetines investicijas, siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą Europos Sąjungoje (ES) ir Europos ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro.

“Galima jį padalinti atskiroms šalims, tačiau galima padaryti klaidą sakant – “o dabar tai jau tos šalies atsakomybė mokėti už jį”. Jei taip padarysi, visos Vidurio ir Rytų Europos šalys sakys – “kokia nesamonė, mes esame neturtingi, ar tai įmanoma?”. Ko gero, mums reikės protingų būdų tam finansuoti”, – Lietuvos žurnalistams sakė A.Runge-Metzgeris.

Pagal Europos Komisijos patvirtintą planą “siekti konkurencingos ir nuo iškastinio kuro mažai priklausomos ekonomikos”, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ES 2050 metais, lyginant su 1990-aisiais, turėtų būti sumažintas 80 proc. Komisijos skaičiavimais, norint tą pasiekti, kasmet reikės investuoti 270 mlrd. eurų į statybos, transporto ir energetikos sektorius.

A.Runge-Metzgeris kol kas negalėjo įvardyti, kokia numatomų investicijų dalis dalis turėtų tekti konkrečioms ES šalims.

“Atliksime tyrimą, kurį paskelbsime šių metų viduryje. Ten jau paeiliui pasižiūrėsime į kiekvienos šalies narės skaičius”, – Klimato kaitos (Climate Action) konferencijoje Vengrijos sostinėje sakė EK atstovas.

“Pavyzdžiui, neturtingas žmogus Rumunijoje nori apšildyti savo namą, tačiau neturi pinigų, o jo mėnesinės pajamos negalėtų padengti paskolos. Turime ieškoti būdų, kaip padėti tokiems žmonėms protingomis kreditų programomis”, – kalbėjo A.Runge-Metzgeris.

Jis pabrėžė, kad numatomas planas yra investicinis, nukreiptas į ateitį ir nereiškia finansinių praradimų. 75 mlrd. eurų siekiamų kasmetinių investicijų turėtų tekti statybų ir namų ūkių sektoriui, 150 mlrd. – transportui, pavyzdžiui, elektra varomų automobilių pirkimui, 30 mlrd. – energetikai.

Komisijos atstovas pabrėžė, kad yra siekiama, jog per artimiausią šimtmetį klimato temperatūra nepakiltų daugiau kaip 2 laipsniais, tačiau taikant tik dabartines priemones temperatūros pakilimas siektų 3-5 laipsnius.

Svarbūs faktoriai, anot jo, yra tai, kad iki 2050 metų žmonių skaičius planetos išaugs trečdaliu, jiems visiems reikės maisto ir šilumos, todėl naftos kainos augs ir išliks didelio masto miškų kirtimo pavojus.

A.Runge-Metzgeris pažymėjo, kad Komisija nenurodo šalims, kokiai energetikai – atominei ar atsinaujinančių šaltinių – teikti pirmenybę nacionaliniu mastu, tačiau priminė, kad visoms šalims yra privaloma iki 2020 metų 20 proc. sumažinti šiltnamio dujų efektą sukeliančių dujų išmetimą į aplinką. EK direktorato atstovas sakė, kad šalys gali imtis skirtingų priemonių – teisinio reguliavimo ar subsidijų – kaip to pasiekti.

Tuo metu konferencijoje dalyvaujantys ekspertai pabrėžė, kad šis planas yra grynai techninis – jį lydi daug prieštaravimų ir jame nesvarstoma, kokių elgesio pokyčių jis pareikalaus iš kiekvieno europiečio.

Pasaulio gamtos fondo Pasaulinės energetikos politikos skyriaus vadovas Stephanas Singeris (Stefanas Singeris) pabrėžė, jog EK planus lydi keli prieštaravimai.

Vienas iš jų, anot eksperto, yra tai, kad sumažinus naftos paklausą ji turėtų gerokai atpigti, taigi galėtų vėl tapti patraukliu energijos šalitniu. S.Singeris taip pat minėjo, kad, nors ir kalbama apie mažesnę priklausomybę nuo iškastinio kuro, pavzdžiui, dujų tiekimo infrastruktūra Europoje plečiasi, statomi nauji vamzdynai, dujų terminalai, plėtojamos naujos dujų gavybos technologijos.

“Nabuko dujotiekis, Nord Stream dujotiekis, South Stream dujotiekis, suskystintųjų dujų terminalų statybą Viduržemio ir Atlanto uostuose. () Europoje yra gaminama daug dujų, ir aš neturiu jokio supratimo, kaip EK žiūri į šį perteklių, kuris, mano nuomone, visiškai prieštarauja bet kokiam išksatinio kuro atsisakymui”, – sakė S.Singeris.

Nyderlandų Energetikos tyrimų centro atstovas Remko Ybema taip pat pabrėžė, kad Jungtinėse Valstijose sėkmingai pritaikius skalūninių dujų gavybos technologijas, šio energijos šaltinio kaina stipriai nukrito, todėl susidomėjimas atsinaujinančių šaltinių energetika kiek atslūgo.

Šis ekspertas kritikavo EK planą, nes jame nėra kalbama apie būtinus interesų grupių, kompanijų ir paprastų europiečių elgesio bei vartojimo įpročių pokyčius, siekiant sumažinti aplinkos taršą naudojant iškastinį kurą. R.Ybema pabrėžė, kad paprastas europietis nesusimąsto, kas slepiasi už energetikos savokos, jam tiesiog rūpi, kad jo namai būtų šilti, ir kaina.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...