2011 Gruodžio 01

Didžioji Britanija – patraukliausia šalis visiems Europos emigrantams

veidas.lt


Didžioji Britanija šį dešimtmetį buvo ir yra populiariausia emigracijos kryptis. Jos nenurungė nei ekonomiškai stabilesnės Skandinavijos šalys, nei plačiau šalies sienas Rytų europiečiams atvėrusios Vokietija ar Austrija.

Imigracija į Didžiąją Britaniją viršija visų laikų rekordus. Šiemet į šią šalį atvyko jau beveik 600 tūkst. imigrantų, tarp kurių – ne tik užsilikti planuojantys svečiai iš kitų žemynų, bet ir atvykėliai iš ES valstybių. Šalies nacionalinis statistikos biuras skelbia, kad Didžiąją Britaniją pasirenka apie 40 proc. visų emigruoti susiruošusių europiečių, o tokia tendencija kartojasi jau keletą metų iš eilės. Štai pernai buvo pasiektas visų laikų absoliutus rekordas – į Didžiąją Britaniją atvyko 591 tūkst. imigrantų, iš kurių apie 20 proc. buvo kitų ES šalių gyventojai. Apskritai Didžiąją Britaniją renkasi apie 30 proc. visų emigruoti nusprendusių europiečių, dar tiek pat tarpusavyje pasidalija Skandinavijos šalys, o apie 15 proc. emigrantų, daugiausia lenkų, traukia į Vokietiją.
Užtat išvykti iš šių šalių niekas per daug neskuba. Pavyzdžiui, emigracija iš Didžiosios Britanijos pernai buvo mažiausia per pastaruosius 10 metų, norą palikti šalį pareiškė tik 339 tūkst. žmonių, arba beveik perpus mažiau nei norinčiųjų atvykti į šią šalį.
Ekonomistų vertinimu, taip gyventojus elgtis verčia ekonominis nestabilumas kitose valstybėse, mat aiškėja, jog Didžioji Britanija visuomet tampa patrauklesnė emigrantams tuo metu, kai ekonomika pasaulyje yra nestabili, nepaisant to, kad ir Didžiojoje Britanijoje tvyro įtampa bei nerimas.

Vokietija nesuviliojo
Šio fenomeno sociologai ir demografijos specialistai kol kas dar nesugebėjo paaiškinti. Rankomis jie skėsčioja ir matydami keistą statistiką, skelbiančią, kad emigrantų niekaip nesuvilioja tokios šalys, kaip Vokietija ar Austrija, kurioms šiemet buvo žadamas tikras emigrantų antplūdis. Mat nuo gegužės 1-osios šios šalys supaprastino imigracijos ir įsidarbinimo tvarką naujųjų ES narių gyventojams, tarp jų ir lietuviams.
Šie kaip važiavo į Didžiąją Britaniją, taip tebevažiuoja ir, kaip juokaujama Vokietijoje, paliko vokiečius be šparagų, mat buvo tikimasi, kad šių populiarių vokiškų daržovių derliaus nuimti atvyks minios lietuvių, lenkų ar bulgarų. Jie, priešingai, į Vokietiją emigravo dar vangiau nei ankstesniais metais.
Pavyzdžiui, keleivių, vykusių į Vokietiją ir atvykusių iš jos, skaičius Lietuvos oro uostuose šiemet sumenko 2,2 proc. Nors Statistikos departamentas dar nepateikia šių metų emigracijos krypčių statistikos, galima numanyti, kad nors pernai Vokietiją rinkosi 4,6 proc. emigravusių lietuvių (tokių iš viso buvo 83 tūkst.), šiemet jų tebus apie 4 proc., o gal ir dar mažiau.
Užtat vykstančiųjų į Didžiąją Britaniją procentas gali net išaugti ir viršyti pernykštę 50 proc. ribą. Šį rodiklį „pagerinti“ gali tai, kad mažiau lietuvių renkasi Airiją. Pernai į šią šalį išvyko 15 proc. visų lietuvių emigrantų, na o šiemet jų, pasak įdarbinimo agentūros „Darbintera“ atstovų, gali sumažėti keletu procentų. Šiek tiek mažiau emigrantų sulaukia ir krizės purtoma Ispanija, užtat tiek Lietuvos, tiek kitų Europos šalių emigrantai vėl iš naujo atranda Norvegiją.

Vieniems vargas dėl imigrantų, kitiems – dėl emigrantų
„Su didele emigracija susiduria visos Rytų Europos šalys. Tai ilgalaikė tendencija“, – teigia personalo atrankos bendrovės „Grafton Recruitment“ vadovė Diana Mečanecaitė.
Šios bendrovės atlikta tarptautinė apklausa atskleidė, kad lietuviai ir rumunai pirmauja tarp šešių Rytų Europos šalių gyventojų pagal pasiryžimą emigruoti. Pavyzdžiui, tuo atveju, jei užsienyje darbo ir gyvenimo sąlygos būtų puikios, šalį neapibrėžtam laikotarpiui paliktų 73,2 proc. rumunų ir 70 proc. lietuvių. Tokiam poelgiui taip pat pasiryžę 65,6 proc. vengrų, 64,3 proc. slovakų, 61,9 proc. lenkų ir 51,4 proc. čekų.
Panašias tendencijas patvirtina ir naujausias Eurobarometro tyrimas. Jo rezultatai rodo, kad pagal vadinamąjį neto migracijos rodiklį (skirtumas tarp išvykstančių ir atvykstančių žmonių skaičiaus) Lietuva yra paskutinėje vietoje visoje Europos Sąjungoje, nes šis rodiklis mūsų šalyje yra minus 23,7. vadinasi, dėl migracijos mes žmonių netenkame.
Latvijoje šis rodiklis yra minus 3,5. Neigiamą neto migracijos rodiklį turi ir Lenkija, Bulgarija, Kipras, Airija. O tokios šalys, kaip Didžioji Britanija, Italija, Danija, Norvegija ar Švedija, turi gerokai didesnį, nei norėtų, teigiamą neto migracijos rodiklį ir visomis išgalėmis siekia jį sumažinti. Žinoma, emigrantai iš kitų ES šalių dažnai prisideda prie ekonomikos augimo, o ne priešingai, tačiau didesnė bėda yra imigrantai iš trečiųjų pasaulio šalių.
Patraukliausios Europos šalys imigrantams iš ES
Didžioji Britanija    30 proc.
Skandinavijos šalys    30 proc.
Vokietija    15 proc.
Italija    8 proc.
Ispanija    5 proc.
Kitos    12 proc.
Šaltinis: „Bloomberg“, „Reuters“, Eurobarometras

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Kristina Kristina rašo:

    Įspūdingi skaičiai :)


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...