2011 Sausio 16

Aukštasis mokslas

Dauguma mokančiųjų už mokslą nusivylę studijų kokybe

veidas.lt

"Veido" archyvas

Dailės krypties studijos – vienos brangiausių, nes yra individualios

Lietuvos aukštosiose mokyklose daugėja studentų, pasiryžusių už mokslą mokėti po 10–18 tūkst. Lt per metus. Tačiau daugelis jų netiki, kad tokia investicija greitai atsipirks.

Šiais mokslo metais vien tik Vilniaus dailės akademijoje net 175 pirmo ir antro kurso studentai, nepatekę į valstybės finansuojamas vietas, už studijas moka daugiau kaip po 11 tūkst. Lt per metus. Tiek kainuoja tapybos, keramikos, grafikos, foto- ir videomedijos, dizaino studijos. Tiek pat tenka pakloti ir Kauno Vytauto Didžiojo universitete studijuojantiesiems naujųjų medijų meną. Už šios specialybės studijas šiais mokslo metais nusprendė mokėti trys žmonės.

Tačiau brangiausiai studentams, negavusiems krepšelio, kainuoja muzikos ir orlaivių pilotavimo studijos – daugiau kaip 18 tūkst. Lt per metus. Nors ir šiemet, ir pernai atsirado po kelis jaunuolius, kurie nuspendė tiek mokėti, tačiau daugelis jų nusivylė studijų kokybe. Be to, visi “Veido” kalbinti studentai mano, kad neverta mokėti tokių didelių sumų už mokslą Lietuvos aukštosiose mokyklose, nes vargu ar šios brangios studijos kada nors atsipirks.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje mokosi viena studentė, kuriai atlikimo meno studijos (saksofono specialybė) kasmet kainuoja po beveik 19 tūkst. Lt. Antrame kurse studijuojanti Gustė Ivaškaitė tikisi, kad kitais mokslo metais jai pavyks pereiti į nemokamą vietą. Mergina prisipažįsta, kad sužinojusi, jog pateko į mokamą vietą, kartu su tėvais, kurie ir moka už jos mokslus, skaičiavo, ar tokia didelė investicija kada nors atsipirks. Perspektyvos nedžiugina, nes Gustė baigusi mokslus gali įsidarbinti muzikos mokykloje mokytoja už 1500 Lt arba orkestre, kur atlyginimai panašaus dydžio. “Manau, neverta mokėti tokių pinigų. Mano tėvai sutiko tik todėl, kad tuo metu nebuvo kito pasirinkimo, nes aš labai norėjau studijuoti būtent šią specialybę, o į valstybės finansuojamą vietą nepatekau”, – sako G.Ivaškaitė.

Individualios studijos – brangiausios

Kitas menų specialybę VDA pasirinkęs antro kurso studentas Jurgis Bernatonis taip pat įsitikino, kad mokėti už grafikos studijas Lietuvos aukštojoje mokykloje daugiau kaip 11 tūkst. Lt neverta. Nors už gerą mokymąsi ši suma vaikinui buvo sumažinta iki 9 tūkst. Lt, Jurgis sako mokslų Vilniuje nebetęsiantis, jeigu kitąmet nepereis į nemokamą vietą. “Planuoju studijuoti užsienyje. Ten už grafikos mokslus reikia mokėti panašiai, tačiau Vakarų Europos šalyse kur kas didesnės įsidarbinimo galimybės ir atlyginimai. Tad investicija į mokslą man daug greičiau atsipirktų”, – skaičiuoja J.Bernatonis.

Jis mokėti už studijas VDA ryžosi tik todėl, kad tikėjosi, jog gerai besimokantiems, kaip buvo žadama prieš dvejus metus, pinigai bus grąžinti. Be to, kad reikės mokėti tokią sumą negavusiems krepšelių, būsimasis grafikas sužinojo likus vos porai mėnesių iki stojamųjų egzaminų. Trauktis nebuvo kur, nes vaikinas trejus metus ruošėsi stojamiesiems į šią specialybę.

VDA studijų prorektorius Audrius Klimas sako, kad menų studijos yra vienos brangiausių, nes jos – individualios.

“Kiekvienas studentas turi asmeninę globą, nes vienas dėstytojas dirba su trim keturiais žmonėmis. Be to, reikalinga labai brangi įranga. Pavyzdžiui, namie tikriausiai niekas negalėtų pasistatyti degimo krosnies, kad pasimokytų keramikos meno”, – paaiškina A.Klimas ir priduria, kad jam mįslė, kodėl šiais mokslo metais tiek daug studentų, nepatekusių į valstybės finansuojamas vietas, nusprendė studijuoti savo lėšomis. Štai VDA architektūros specialybei buvo skirta tik aštuoni krepšeliai, tačiau net 28 studentai sutiko mokėti už mokslą po 7 tūkst. Lt.

Įdarbinimo paslaugų bendrovės “Search Group Vilnius” direktorius Šarūnas Dyburis mano, kad menų krypties specialybę, negaunant krepšelio, verta rinktis tik gerai apgalvojus, kiek ji bus populiari po ketverių metų ir kokią pridėtinę vertę suteiks žmogui.

Per metus įsidarbina trys pilotai

Deja, šiandien Lietuvos darbo rinkoje padėtis tokia, kad net mediko, teisininko ar orlaivių piloto specialybę pasirinkęs studentas, ir tiksliai apskaičiavęs, per kiek metų jam sugrįš už studijas sumokėti pinigai, negali būti tikras, kad po ketverių metų tie skaičiavimai bus ko nors verti. Kristupas Šulija, studijuojantis orlaivių pilotavimą VGTU Antano Gustaičio aviacijos institute, tuo įsitikino jau antrais mokslo metais. “Nepatekęs į valstybės finansuojamą vietą, apskaičiavau, kad verta studijuoti net paėmus paskolą mokslui, nes lakūnai daug uždirba. Tačiau šiandien darbo perspektyvų Lietuvoje nematau. Pilotais per metus įsidarbina vos trys žmonės iš aštuoniolikos baigusiųjų. O dirbdamas ne pagal specialybę vargu ar greitai išmokėsiu paskolą – beveik 100 tūkst. Lt, kuriuos man reikės sumokėti už penkerius mokslo metus. Be to, dar reikės ir pragyventi”, – nusivylimo neslepia antro kurso studentas.

Jis vis dažniau susimąsto, ar verta toliau tęsti mokslus, nes vilties pereiti į nemokamą vietą beveik nėra, mat Kristupo grupės vidurkis pernai buvo daugiau negu aštuoni balai. Vadinasi, jo turėtų siekti daugiau negu dešimt, o tai neįmanoma. Mat pagal rotacijos principą po trejų studijų metų į nemokamą vietą gali patekti tie studentai, kurių vidurkis yra dviem balais aukštesnis už bendrą grupės vidurkį.

VU pirmo kurso klinikinės psichologijos magistrantas Pavelas Petkevičius įsitikinęs, kad mokamas mokslas gerai, nes sukuria konkurenciją tarp universitetų. Taip jie priversti kurti geresnes mokymosi sąlygas ir mokymo programas. “O kuo geresnę paslaugą gali pasiūlyti, tuo daugiau už ją gali ir paprašyti. Tačiau tik tada, kai šalyje geros ekonominės sąlygos ir daug žmonių gali mokėti už mokslą. O pas mus dabar tie, kurie moka, priskiriami tarsi elitui”, – mano P.Petkevičius, kuriam studijos kainuoja daugiau negu 12 tūkst. Lt per metus.

Daugelis studentų nusivylę ir pačia mokymo kokybe. LMTA studijuojanti G.Ivaškaitė sako, kad specialybės dėstytojai – puikūs, tačiau kitų dalykų pedagogai į daug ką žiūri paviršutiniškai. “O mokant beveik 19 tūkst. Lt per metus norisi aukščiausios kokybės visose srityse”, – pagrįstai tikisi G.Ivaškaitė.

Dovilė Stonytė, VU Medicinos fakulteto antrakursė, už studijas mokanti 10 tūkst. Lt per metus, labiausiai nusivylė tuo, kad bibliotekoje nėra pakankamai literatūros, tad ją reikia pirkti pačiai, o žiemą auditorijose labai šalta. “Tokia pinigų suma tikrai neverta to, ką studentas gauna. Atrodo, kad pinigai dingsta į balą”, – piktinasi būsimoji medikė.

Vis dėlto ji pasiryžusi tęsti mokslus ir neskaičiuoja, ar mokslui išleisti pinigai kada nors sugrįš. “Į mediciną stojau, nes gydytojos darbas – mano pašaukimas, o ne todėl, kad ateityje uždirbčiau daug pinigų. Tėvai, kurie moka už mano mokslą, tai suprasdami taip pat ilgai nelaužė galvos, ar verta mokėti. Be to, jie ne vienus metus kaupė pinigus mano studijoms”, – pasakoja D.Stonytė.

Verta mokėti tik už specifines studijas

Visi “Veido” kalbinti studentai, sužinoję, kad teks mokėti už mokslą, svarstė apie studijas užsienyje. Tačiau patikėję perspektyvomis Lietuvoje liko čia studijuoti. Štai P.Petkevičiaus apsisprendimą mokytis VU lėmė sentimentai ir prisirišimas prie savo šalies. O ar mokėti už mokslą, vaikinas ilgai nesvarstė, nes be magistro diplomo psichologai negali dirbti pagal specialybę.

“Kai diplomas reikalingas vien tam, kad galėtum pradėti dirbti, pavyzdžiui, gydytojams, ekonomistams, pilotams, tuomet už studijas verta brangiai mokėti. Taip pat tada, kai studijos yra šiuolaikinės ir specifinės, t.y. teorinės žinios lengvai panaudojamos praktikoje. Tai ir turėtų būti vienas pagrindinių argumentų, svarstant, ar mokėti už mokslą”, – mano bendrovės “Search Group Vilnius” direktorius Š.Dyburis ir priduria, kad mokėti dideles sumas, pavyzdžiui, už IT krypties studijas, neverta, kai tos srities technologijos labai greitai keičiasi. Tad baigus universitetą žinios jau gali būti pasenusios.
Taip pat, pasak jo, labai svarbu apskaičiuoti, kada investuoti pinigai grįš ir ar apskritai grįš. Ir kiek įmanoma uždirbti įgijus tam tikrą specialybę universitete, o kiek – jei dirbsi tą patį darbą neturėdamas diplomo.

Tačiau ne visada iš anksto galima tai apskaičiuoti, nes darbo perspektyvos priklauso ir nuo žmogaus asmeninių savybių, ir nuo to, kada pavyks įsidarbinti. Ypač sudėtinga numatyti, kiek baigę uždirbs menininkai. “VDA rengia specialistus, kurie patys save išlaiko arba kuria darbo vietas kitiems. Tik nedidelis procentas baigusiųjų eina į reguliarią tarnybą. Tad vienas gali tapti žymiu menininku, kurio darbus pirks viso pasaulio kolekcininkai, ir jo investicija į mokslą atsipirks per kelerius metus. Bet gali būti ir taip, kad tie pinigai atsipirks tik amžiaus pabaigoje”, – sako VDA studijų prorektorius A.Klimas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (4)

  1. Aurimas Aurimas rašo:

    Kaip tik dėl to, baigiamosiose klasėse reikia turėti daugiau negu vieną pasirinkimą, tuo atveju, jei nepateksi į VF vietą. Jei taip nedarai, na, jau čia tavo pačio bėdos ir aimanuok, neaimanavęs. Ką norėjai, tą ir gavai.

    O už menų ar orlaivių studijas reikia mokėti tiek daug dėl vienos paprastos priežasties – jos nėra populiarios ir jas renkasi tik vienetai, dargi mažiau nei vienetai.

    Dargi, nustebino panelės skundimasis, kad auditorijose žiemą šalta būna. Tai ne, šilta jai bus matomai. Jei jau atėjo mokytis medicinos, tai šaltis sakyčiau jai mažiausiai turėtų ir rūpėti, mano galva.

  2. Aurimui Aurimui rašo:

    Ponaiti, žmonės nesiskundžia, o tiesiog išdėsto savo pastabas. Visame pasaulyje yra taip: moki pinigus ir PRIVALAI reikalauti studijų kokybės. Tai, kad studentė nori šiltų auditorijų, yra elementaru – tai viena iš egzistencinių reikmių. Ar pats galėtum studijuot, pavyzdžiui, nevalgęs?

    Taip kad nereikia būti liguistai priekabiam prie žodžių…

  3. Aurimas Aurimas rašo:

    Žinoma, kad negalėčiau, bet esmė ne tame. Esmė tame, kad mergina nepateko į VF vietą ir dabar skundžiasi, kad reikia mokėti už mokslą. Tada kyla elementarus klausimas – ką ji veikė baigiamosiose klasėse?

  4. Dirmeikis Dirmeikis rašo:

    Man neaišku, kas nustatė tokias aukštas ir Lietuvoje nerealias kainas už mokslą. Nesąmonė, mokėti kasmet po lo ar 20 tūkstančių galėtų nebent uspaskiukai ar bosiukai.Kaip pereiti į nemokamą vietą- neaišku, visi tik lupa iš vargšo studento ir dar varinėja lauk.Ar ne per gerai uždirba rektoriai ir visas jų biurokratinis aparatas? Šito nežinome.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...