2012 Kovo 17

Chanel Nº 5 paslaptis

veidas.lt


Daugiau kaip 90 metų skaičiuojantys kvepalai tapo tokia pat legenda kaip ir jų kūrėja – pati Gabrielle „Coco“ Chanel. Lietuvos skaitytojai knygynuose jau gali rasti knygą „Chanel Nº 5 paslaptis“, pasakojančią apie šiuos šimtmetį nenugalėtus kvepalus.

Po monstro buteliuką kas 30 sekundžių

Pirmosiomis 2009 metų gruodžio dienomis visos pasaulio antraštės drąsiai skelbė apie tai, kas galėjo nustebinti tik nedaugelį: „Chanel Nº 5 moterų apklausoje buvo išrinkti labiausiai gundančiu aromatu.“ Ikoniškieji Coco Chanel kvepalai jau nebe pirmą kartą buvo pripažinti seksualiausiais ir negailestingai sutriuškino tokius šiuolaikinės mados aukštumų pasiekusius dizainerių aromatus kaip žavieji Calvin Klein Eternity arba Estée Lauder Beautiful. Kai kurie iš perkamiausių pasaulio kvapų apskritai nepateko į šį sąrašą. Į pirmąjį dvidešimtuką patekusieji kvepalai nustebino dar kai kuo: visų jų istorija geriausiu atveju siekė devintąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį, visų, išskyrus Chanel Nº 5, kuriems jau beveik devyniasdešimt metų.

Šimtas milijonų dolerių

Chanel Nº 5 laikomi vienais iš nedaugelio iki šių dienų išlikusių „paveldo“ aromatų, o mintis, esą Chanel Nº 5 paverčia moterį neatsispiriamai žavinga, nėra nauja. Kai pasakojimas apie labiausiai gundančius pasaulio kvepalus pasiekė London Daily Mail puslapius, korespondentas sausai pastebėjo, kad ir „Marilyn Monroe niekuomet nesiskundė sunkumais patraukti vyrus.“ Dabar „gali pasirodyti, kad spalvingą jos meilės gyvenimą lėmė paprastas pasirinkimas – jos kvepalai“. Juk kas galėtų pamiršti žymiąją, šmaikščiąją jaunosios žvaigždės pastabą, esą lovoje jos kūną dengia tik keletas Chanel Nº 5 lašų? Tikrai ne tūkstančiai moterų, išrinkusių juos labiausiai kerinčiu aromatu iš visų bei pripažinusių, kad tai tobulas aromatas, padedantis ne tik trumpai suvilioti vyrą, „bet ir užmegzti ilgalaikius santykius“. Tiesą sakant, viena iš dešimties šių moterų tvirtino sutikusios tą vienintelį būtent pasikvėpinusios garsiuoju aromatu.
Jei tai tiesa, tuomet Chanel Nº 5 galima laikyti atsakingais už gausybę meilės istorijų: pasak Prancūzijos vyriausybės, visame pasaulyje vidutiniškai kas trisdešimt sekundžių parduodamas vienas garsiųjų kvepalų buteliukas, atnešdamas apie 100 milijonų dolerių pelną per metus. Tikslūs skaičiai, kaip ir daugelis su žymiaisiais kvepalais susijusių detalių, yra akylai saugoma kompanijos paslaptis.
Tačiau šie skaičiai, rodantys, kad per metus pasaulyje parduodama per milijoną kvepalų buteliukų, gali reikšti tik viena: gausybę maloniai kvepiančių moterų, besiviliančių sulaukti dėmesio. Visa tai vyksta metai po metų jau ištisus dešimtmečius.

Po Pirmojo pasaulinio

Paslaptys, be abejonės, gimdo gandus bei legendas, kuriais apipinta Chanel Nº 5 istorija. Tai prasidėjo jau tuomet, kai pirmaisiais praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio metais Coco Chanel pirmą kartą pristatė savo firminius kvepalus. Tai buvo tas lemiamasis momentas po pirmojo „Didžiojo karo“, kai visas pasaulis pasiryžo palikti skausmingą praeitį už nugaros ir pasveikinti naujo ir modernaus amžiaus perspektyvas. Netikėtai kadaise neįsivaizduojamais laikyti dalykai tapo įmanomi. Albertui Einsteinui buvo įteikta Nobelio premija už naują požiūrį į fizikos dėsnius, o kadaise buvusias mirtinas ligas dabar pažabojo stebuklingos vakcinos. To dešimtmečio pradžioje Amerika galėjo pasigirti vos saujele milijonierių.
Tačiau prabėgus tik keleriems metams nepaprastai turtingų asmenų skaičius išaugo daugiau nei 700 procentų ir sparčiai artėjo prie penkiolikos tūkstančių, pranašaudamas naująjį aukso amžių. Veržli pokario ekonomika sukūrė naują turto bei prabangos standartą, ir pirmą kartą visa tai atrodė pasiekiama vidurinės klasės žmogui.
Atsirado belaidžiai radijo aparatai bei įgarsinti filmai, vidurinės klasės atstovai važinėjo automobiliais, o spindinčiose universalinėse parduotuvėse – dar vienas šios naujos, viliojančios komercinės eros fenomenas – jų laukė gatavi drabužiai ir kokybiški prancūziški kvepalai.
Tai buvo Niujorko, Paryžiaus ir visų kitų įvykių, nutikusių tuomet, kai atstumas tarp šių galingų miestų, rodėsi, ėmė iš lėto mažėti, dešimtmetis. Tai buvo herojų ir garsenybių laikas. Spartus komunikacijos vystymasis padėjo užsimegzti tarptautinei, kosmopolitinei kultūrai, kuri šį laikotarpį pavertė žvaigždžių bei stabų era. (…) Tą kunkuliuojantį dešimtmetį Charlesas Lindberghas iš Niujorko į Paryžių nuskrido per trisdešimt tris valandas, Charlie Chaplinas pakylėjo Holivudo komedijos žanrą į svaiginančias aukštumas, o tarpukario naktimis kas vakarą Prancūzijos sostinės scenose apsinuoginusi, lydima kvapą sulaikiusių žiūrovų aplodismentų, šokdavo temperamentingoji Josephine Baker. Tačiau nė viena iš trečiojo dešimtmečio ikonų nesugebėjo prilygti jau tuomet pripažinimą pelniusiai bei elegantiškiausia ir įtakingiausia visos kartos moterimi laikytai Coco Chanel.
Vis dėlto riba tarp gandų ir tikrosios istorijos yra nepaprastai ir gluminančiai lanksti. Didelė dalis nuolat aptarinėjamos, visuotinai priimtos istorijos apie Chanel Nº 5 iškilimą bei virtimą tarptautiniu prabangos sinonimu yra ne kas kita, kaip pusiau tiesos, painiavos, kolektyvinės fantazijos bei grynų prasimanymų mišinys. Kartais tų gandų bei legendų dengiama tiesa yra kur kas įstabesnė už bet kokius pramanus.
Pamąstykite apie visa tai, ką manote žiną apie Chanel Nº 5 kvepalus, kurie beveik visą savo egzistavimo laikotarpį buvo laikomi perkamiausiu visų laikų aromatu ir vienu trokštamiausių dvidešimto amžiaus prabangos objektų. Gal pamenate, kaip 1920-ųjų vasarą jauna dizainerė Gabrielle „Coco“ Chanel sukūrė šį unikalų kvapą. Tik, deja, taip nebuvo. Iš tiesų tuo metu aromatas jau galėjo pasigirti ilga ir painia istorija – istorija ne apie ką kita, kaip tik apie netekties ir aistros sampyną.

Sėkmę nulėmė ne reklama

Gal jums yra tekę skaityti įvairių pasakojimų apie tai, kaip Chanel Nº 5 apstulbino tradicinių kvepalų pasaulį kaip neregėta, nuostabi techninė naujovė: pirmoji istorijoje sintetinė kompozicija, pirmasis abstraktus kvapas, kuriame visiškai naujai buvo panaudotos kvepalų sudedamosios medžiagos, vadinamos „aldehidais“. Iš tiesų visai tikėtina, kad jums teko girdėti kažką panašaus, kadangi šis tvirtinimas sudaro pagrindinę legendos dalį apie tai, kaip Chanel Nº 5 tapo fenomenu. Bėda ta, kad ir šitai nėra tiesa. Chanel Nº 5 nebuvo pirmieji kvepalai, pasižymėję tokiomis naujovėmis. Jie nebuvo netgi antrieji. Stovėdami ties iki šiol parfumerijos „aukso amžiumi“ laikomo laikotarpio riba, Chanel Nº 5 buvo tikrų tikriausia revoliucija, amžiams pakeitusi kvepalų istoriją, bei vienas iš nepaprastų kunkuliuojančios, modernios eros tėkmėje išsivysčiusios naujos meno šakos kūrinių. Vis dėlto įspūdingus juos daro kai kas kita – kai kas, kas suteikė jiems neblėstančio, tikro seksualumo.
Tarp gausybės paplitusių įsitikinimų apie šį aromatą vienas yra kone universalus: mitas, kad sumani ir atkakli reklamos kampanija lėmė tarptautinę Chanel Nº 5 šlovę. Nepaisant aromato žavesio, kurį kvepalų ekspertai laiko siekiamybe bei meistriškumo įkūnijimu, kas galėtų suabejoti, kad gerai žinoma ir metams bėgant nemenkstanti jo galia slypi talentingoje reklamos kampanijoje ir ypač kruopščioje pakuotėje – stulbinančiai paprastame kvadratiniame buteliuke? Juk legenda mums pasakoja, kaip šis buteliukas buvo pradėtas garbinti, kaip septintajame dešimtmetyje Andy Warholas savo litografijų serijoje suteikė jam dvidešimto amžiaus ikonos vardą…
Problema ta, kad Chanel Nº 5 niekuomet nebuvo viena iš litografijų garsiojoje septintojo dešimtmečio Warholo populiariojo meno ikonų serijoje. Marilynai Monroe taip pat niekas nesumokėjo už kvepalų pristatymą. Net ir puikiai žinomas pasakojimas apie tai, kaip buteliukas pateko į nuolatinę Šiuolaikinio meno muziejaus Niujorke kolekciją šeštojo dešimtmečio pabaigoje, yra klaidingas.
Vis dėlto mintis, esą Chanel Nº 5 šlovę sukūrė reklama, tokia gaji yra dėl savo akivaizdumo. Tačiau pavartykite archyvus, reklamos istorijos puslapius ir dulkėtus senus laikraščius bei žurnalus, ir jus nustebins paprastas faktas: ankstyvąją Chanel Nº 5 sėkmę lėmė visai ne reklama.
Nepaisant populiaraus visuotinio įsitikinimo, kad sumani reklama išgarsino Chanel Nº 5 vardą prabangos pasaulyje, tiesa yra kur kas keistesnė, o istorija – kur kas sudėtingesnė ir pribloškianti: pirmuosius keturiasdešimt kvepalų šlovės metų jų reklamos kampanija niekuo neišsiskyrė ir buvo visiškai neįkvepianti. Kvepalai turėjo būti pasmerkti žlugti. Didžiausias kliūtis trečiąjį, ketvirtąjį ir netgi penktąjį dešimtmetį Chanel Nº 5 kėlė kompanijos – o vėliau ir pačios Coco Chanel – sukurta konkurencija bei painiava. Tačiau kažkokiu būdu nei reklama, nei informacijos platinimas neturėjo jokios reikšmės.
Dar kartą prisiminkite tą vieną paprastą faktą: vienas buteliukas kas trisdešimt sekundžių. Ir šie stulbinantys skaičiai netgi nėra susiję su pastarųjų metų mados įtaka. Tokia nesuvaldoma sėkmė Chanel Nº 5 lydėjo nuo pat trečiojo dešimtmečio. Kaip mums primena New York Times kvepalų kritikas Chandleris Burras, šiandieninėje parfumerijos industrijos pasaulinėje rinkoje vis dar dominuojantis aromatas pagarbiu tonu vadinamas paprasčiausiai le monstre – monstras…

Tilar J.Mazzeo
Iš anglų kalbos vertė Aistė Kvedaraitė-Nichols

Apie knygą
Knygoje „Chanel N° 5 paslaptis“ autorė Tilar J.Mazzeo nukeliauja laiku ir įsigilina į talentingos, kontroversiškos bei geležine valia pasižyminčios kvepalų verslininkės širdį, į Coco Chanel gyvenimą. Skaitytojas išvysta rožių plantacijas ir garsiuosius jazminų laukus, kuriuose prasideda kvepalų kelias, vėliau – laboratorijos ir valdybos posėdžių kabinetus, kuriuose aromatai ir seksas neatsiejami… Knygos autorė atveria duris ir į Chanel imperijos širdį – 31 Rue Cambon, pagrindinį kompanijos Coco Chanel butiką.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...