2013 Gegužės 06

Butų pirkėjų reikalavimai NT plėtotojams didėja

veidas.lt

Sprogus nekilnojamojo turto burbului NT plėtotojams svarbiausia tapo ne mažame plote prikišti kuo daugiau daugiabučių, bet sukurti patogią aplinką gyventojams.

Pro palanges pučiantis vėjas, drėkstančios sienos, ausis pasiekiantis net menkiausias garsas iš kaimyninio buto, automobiliais užgrūstas kiemas ir kiekvieną rytą valandos kelionė iki vaiko mokyklos ar darbo. Tokia daugelio per pastaruosius penkiolika metų Vilniuje pastatytų daugiabučių kvartalų gyventojų kasdienybė.
Didžiajai daliai nekilnojamojo turto (NT) plėtotojų svarbiausia buvo parduoti kuo daugiau butų, todėl detaliuosiuose planuose darželiui ar mokyklai numatytos vietos iškart buvo užstatomos septynaukščiais ar devynaukščiais namais, jie sugrūsti per tankiai, o vietoj žaliųjų zonų liko vos vienas kitas medelis.
„Tokie sostinės kvartalai, kaip Perkūnkiemis ar Šiaurės miestelis, gimė paskolų ir nekilnojamojo turto pirkimo bumo laikotarpiu, todėl buvo statomi konvejeriu – detalieji planai rengiami kartu su techniniais. O žmonės pirko katę maiše. Tačiau dabar kokybė įgauna vertę, ir prasto produkto norintieji įsigyti nuosavą būstą neperka“, – pastebi architektas doc. Linas Naujokaitis.
Pastaraisiais metais į didžiausias mūsų statybos bendroves, tokias kaip „Veikmė“, „Hanner“ ar „Eika“, kurioms ir anksčiau tiek daugiabučių kokybė, tiek aplinka, tiek infrastruktūra buvo ne paskutinėje vietoje, pradeda lygiuotis ir mažesni NT plėtotojai.
Taigi kuriuose naujai pastatytuose Vilniaus kvartaluose gyvenimo kokybė šiandien geriausia?

„Breem“ standartų neatitinka nė vienas daugiabutis

Projekto „Ateities miestas“, ne vienus metus renkančio geriausius NT projektus, vadovė Rita Glazer pabrėžia, kad vertinant naujai išdygusius kvartalus labai svarbu, ar ten sukurta sveikatai palanki aplinka. Tad reikia atsižvelgti į tai, kiek arti nuo gyvenamųjų namų yra automobilių trasos, stovėjimo aikštelės, kiek rajonas užterštas, ar įrengtos rekreacinės zonos, žaliosios erdvės. R.Glazer žodžiais, ne mažiau svarbi sveikatai ir vidinė namo infrastruktūra, pavyzdžiui, kokia daugiabutyje įrengta vėdinimo sistema, nes nuo to priklauso, kiek gyventojai gauna gryno oro.
Bendrovės „Vesta Consulting“, projektuojančios aplinką tausojančius namus, direktorius Evaldas Savickis apgailestauja, kad vos vienas kitas NT plėtotojas investuoja į rekuperacinę vėdinimo sistemą, kuri iš išorės į vidų pumpuoja gryną orą, pakeliui jį išvalo, o šaltuoju metų laiku dar gali ir pašildyti. „Daugiausiai tam dėmesio skiria bendrovė „Hanner“, o kiti plėtotojai tik suteikia galimybę už papildomą mokestį įrengti rekuperacinę sistemą. Taip pat kol kas nė vienas mūsų NT plėtotojas neįrenginėja efektyvaus vandens naudojimo sistemų, kurios vandens suvartojimą sumažina net 35–75 proc.“, – vardija E.Savickis.
Be to, jo žiniomis, Lietuvoje nėra nė vieno daugiabučio, atitinkančio „Breeam“ sertifikavimo sistemos standartus. Pagal šią pasaulyje populiariausią sistemą puikiai įvertinti pastatai pasižymi efektyviu natūralių išteklių naudojimu, minimalia aplinkos tarša, išsiskiria ekologiškomis statybinėmis medžiagomis bei mažai energijos naudojančiomis statinio sudedamosiomis dalimis.
„Vieni NT plėtotojai daugiau dėmesio skiria efektyviam energijos naudojimui, kiti – patogiam susisiekimui, treti – žaliosioms kvartalo zonoms. Tarkim, plėtoja projektą Antakalnyje ar Žvėryne, kur geras susisiekimas viešuoju transportu, tačiau neskiria dėmesio uždaroms vaikų žaidimų teritorijoms“, – komentuoja E.Savickis.
Jo teigimu, Lietuvoje statančios bendrovės pradeda domėtis „Breeam“ standartu, bet dar nesiryžta projektuoti pagal jį, nes papildomos investicijos siekia 10–15 proc. viso projekto sąmatinės vertės. O gyventojai daugiau mokėti nenori ir negali.

Tarpinis variantas tarp buto ir namo

„Veido“ kalbintų pašnekovų nuomone, pagal efektyvų energijos naudojimą šiuo metu kiek labiau išsiskiria „Eikos“ ir „Hanner“ bendrovių pastatyti kvartalai.
„Eika“ labiau orientuojasi į atsinaujinančius energijos išteklius, o „Hanner“ gyvenvietėje „Bajorų kalvos“ pastatytas pirmasis A energinio naudingumo klasės daugiabutis Lietuvoje. Statybos produkcijos sertifikavimo centro duomenimis, daugiausiai šiuo metu Vilniuje naujai pastatytų daugiabučių yra B energinio naudingumo klasės, (priminsime, kad minimalus reikalavimas naujiems pastatams – C klasė).
„Apie energinį efektyvumą artimiausiu metu turės galvoti visi plėtotojai. Mat ES įpareigojimu nuo 2020 m. visi naujai statomi pastatai privalės būti pasyvūs, tai yra turės būti minimalių energijos sąnaudų“, – primena R.Glazer.
Šiuo metu ne tik pagal energijos naudojimą, bet ir pagal kitus kriterijus vienas geriausiai ekspertų vertinamų NT projektų – „Eikos“ „Santariškių namų“ gyvenvietė. „Šio kvartalo rodyti vežam visus svečius iš užsienio. Tiek Vokietijos, tiek kitų šalių architektai puikiai jį vertina dėl mažaaukštės statybos, dėl to, kad šalia Verkių regioninis parkas, tačiau ir miestas netoli, patogus susisiekimas visuomeniniu transportu. Be to, kiekvienas namas turi privačias kiemo erdves, dideles terasas. Tai tarpinis variantas tarp daugiabučio ir individualaus namo“, – komentuoja architektas L.Naujokaitis.
Pasak R.Glazer, iš naujų Vilniaus kvartalų kokybe išsiskiria ir „Bajorų kalvos“, pastatytos Verkių parko pašonėje. Čia numatyta vieta vaikų darželiui, vykstant statyboms buvo išsaugoti šimtamečiai medžiai, be to, iš čia patogus susisiekimas su miestu.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-19-2013-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...