2010 Spalio 22

Eligijus Masiulis

Bus kuo skristi, jei bus kam skristi

veidas.lt

Lietuva deklaruoja norinti tapti transporto ir logistikos paslaugų centru Baltijos regione, tačiau dauguma projektų – pradinės stadijos arba tik vizija. Vos spėjome pasidžiaugti plačiau atsivėrusiais oro keliais į Europą, bankrutavo jau antra lietuviško kapitalo oro bendrovė – “Star1″. O čia dar gaisras “Lisco Gloria” kelte. Nuo šių dviejų nesėkmių ir pradėjome pokalbį su susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu.

E.M.: “Lisco Gloria” kelto avarija – nelaimingas atvejis, o tokių nelaimių transporte, kad ir kiek rūpintumeisi jo sauga, pasitaiko. Saugiai laivybai skiriame daug dėmesio, ir Lietuvos laivynas, kad ir nedidelis, tarptautiniu lygmeniu vertinamas kaip saugus, o mūsų šalyje registruoti laivai yra vadinamajame baltajame sąraše.

Dėl “Lisco Gloria” gaisro vyksta tyrimas, bus išsiaiškintos priežastys. Kelto keleiviai, jų turtas apdraustas ir bendrovė patikino, kad visos kompensacijos bus sumokėtos.

VEIDAS: Tačiau draudimo sistema neveikia aviacijos srityje. Ar nesijaučiate atsakingas už tai, kad operatyviai galiotų draudimo, veiklos licencijų išdavimo kontrolės sistema?

E.M.: “Star1″ pavyzdys parodė, kad šiandien egzistuojantys teisiniai aktai nėra tobuli, ir čia ministerija turi ką veikti. Tačiau nereikia užmiršti, kad aviacijoje labai griežtai reikalaujama laikytis bendrų ES taisyklių. Jau ne kartą Europos Komisijoje kėlėme klausimus, kad būtų pakoreguotos taisyklės, reglamentuojančios keleivių teises, tačiau į siūlymus kol kas neatsižvelgta. Gal čia turi įtakos didžiųjų oro bendrovių lobizmas Europos Komisijoje, nes griežtesni įpareigojimai drausti ne tik kelionių organizatorių klientus, bet ir reguliariųjų reisų keleivius reikštų brangesnį bilietą, todėl oro bendrovės prarastų dalį keleivių.

Kituose sektoriuose – geležinkelių ar laivybos – labai daug dėmesio skiriama keleivių teisių apsaugai. O aviacijoje nėra reikalavimo drausti kiekvieną reguliaraus reiso skrydžio keleivį.

VEIDAS: O už licencijų išdavimą ir licencijuotų oro bendrovių darbą ministerija taip pat neprisiima atsakomybės?

E.M.: Baigiamas atlikti auditas Civilinės aviacijos administracijoje išryškins, ar yra problemų dėl Lietuvos teisės aktų. Jei taip, nedelsdami stengsimės tokias spragas užtaisyti. O jei matysime, kad Civilinės aviacijos administracijoje ne viskas buvo tinkamai padaryta, be jokios abejonės, bus ir sankcijų.

VEIDAS: Ar normalu, kad kasmet bankrutuoja po lietuviško kapitalo oro bendrovę?

E.M.: Gyvename rinkos ekonomikos sąlygomis ir negalime uždrausti privačiam verslui vykdyti savo veiklos. Kad ir dėl “Star1″ mes negalėjome pažeisti ES direktyvų, nes jose leidžiama oro bendrovei turėti tik vieną lėktuvą. Jei būtume atsisakę ją registruoti, būtume mokėję didžiules baudas, o bendrovė galėjo užsiregistruoti Lenkijoje ar Latvijoje ir skraidyti iš Lietuvos. Oro bendrovės pardavinėja bilietus pusei metų į priekį, ir ministerija ar kas kitas negali joms to uždrausti. Vienintelė išeitis – privalomasis kiekvieno keleivio draudimas.

VEIDAS: Neoficialiais duomenimis, į Lietuvą nori grįžti kartą čia jau nesėkmingai verslą bandžiusi plėtoti pigių skrydžių bendrovė “Wizz Air”. Ar esama garantijų, kad ji ir vėl nepabėgs?

E.M.: Ministerijos uždavinys – atkurti susisiekimą oru. “Wizz Air” – antra pagal dydį po “Ryanair” pigių skrydžių bendrovė Europoje, su ja deramasi, bet Vilniaus oro uostas sutarčių dar nėra pasirašęs. Beje, pagrindinė priežastis, kodėl oro bendrovės neateina į Lietuvą, yra reikalaujamas pasirašyti sutarties punktas, kad jeigu bendrovė vykdys veiklą trumpiau nei trejus–penkerius metus, jai bus taikomos sankcijos. Ieškome bendrovių, kurios turi ilgalaikių planų.

Tačiau kartais neteisingai sakoma, kad trūksta skrydžių iš Lietuvos, nes nėra lėktuvų. Jų yra, bet nesame pakankamai įdomūs pasauliui ir Europai. Čia jau ne mūsų ministerijos rūpestis. Išleidžiamos krūvos pinigų įvaizdžiui kurti, turizmui skatinti, bet nežinau, ar tai daroma efektyviausiai. Pavasarį buvome sukvietę visas suinteresuotas institucijas ir kalbėjome, kad 2009 m. pavasarį skrydžių padaugėjo 20–30 proc., tačiau negali priversti verslo skraidinti pustuščio lėktuvo. Siūlėme sutelkti visų pastangas, kad tuose lėktuvuose dar atsirastų ir žmonių.

VEIDAS: Ar į Lietuvą ateinanti nuo “AirBaltic” atskilusi bendrovė gali tapti baziniu vežėju? Kokia suma numatyta jos atėjimui į Vilniaus oro uostą paremti?

E.M.: Sveikinu verslo iniciatyvas kurti naujas bendroves, kurios čia turėtų ilgalaikių veiklos planų. Tačiau jokių išskirtinių sąlygų “Baltijos aviacinėms sistemoms” nėra. Į 15 mln. Lt fondą, skirtą mūsų valstybės prioritetinėms skrydžių kryptims propaguoti, gali pretenduoti visos oro bendrovės, skraidinančios tomis kryptimis. Šiuo metu kaip tik vyksta konkursas.

VEIDAS: O kada mūsų kelionės į Vakarus bėgiais nepasibaigs ties Šeštokų geležinkelio stotimi?

E.M.: Apmaudu, jog nuo 1993 m., kai pirmą kartą su dideliu patosu buvo viešai paskelbta, kad reikia europine vėže sujungti Lietuvą su Vakarų šalimis, tik šiemet pavyko nuo kalbų pereiti prie konkrečių darbų. Tikimės, kad 2013 m. pabaigoje europinė vėžė ateis iki Kauno.

O dabar kontroliuojame “Lietuvos geležinkelius”, kad būtų įdiegtas riedmenų pakeitimo mechanizmas, kuris jau šiandien leistų kirsti sieną. Taip pat inicijuojame Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos ministrų susitarimą dėl keleivinio traukinio, kuris per dešimt valandų iš Talino galėtų pasiekti Varšuvą. Tikiuosi, kad toks traukinys galėtų važiuoti jau kitąmet.

VEIDAS: Siekiame tapti transporto ir logistikos paslaugų centru regione, tačiau, anot kai kurių ekspertų, statant sandėliukus, o ne multimodalinius logistikos centrus, tranzitas mums palieka tik užterštą orą ir nuvažinėtus kelius. Ko reikėtų, kad iš to daugiau uždirbtume?

E.M.: Tikrai galėtume uždirbti daugiau. Tam galėtų padėti įgyvendinta keturių viešųjų logistikos centrų prie Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos programa. Labiausiai pasistūmėję Vilniaus ir Šiaulių projektai, o dėl Kauno ir Klaipėdos dar egzistuoja nemažai administracinių problemų. Kaune neapsispręsta ir dėl vietos. Orientuojamės steigti terminalą Palemone. Kviečiame investuotojus ir iš užsienio. Beje, ir jau sukurti logistikos centrai leido Lietuvai per porą metų pasaulio logistikos reitingų lentelėje pakilti per trylika pozicijų.

VEIDAS: Ketinote pertvarkyti ir praskaidrinti kelių tiesimo ir remonto sistemą, atleidote Automobilių kelių direkcijos vadovą, tačiau naujo lig šiol nėra. Kodėl stringa skaidrinimo procesai šioje srityje?

E.M.: Nepaisant to, kad direkcija neturi naujo vadovo, pertvarkos, skirtos kelių priežiūrai ir kelių kokybei stiprinti, vyksta. Artimiausiu metu teiksime Vyriausybei pasiūlymų perorganizuoti kelių kontrolę, atimant šią funkciją iš Kelių direkcijos ir perduodant Kelių tyrimo institutui. O dėl vadovo tenka apgailestauti, kad susiklostė tokia padėtis: remdamasis iš specialiųjų tarnybų gauta informacija konkursą laimėjusio Skirmanto Skrinsko į darbą nepriėmiau. Šiuo metu šis sprendimas apskųstas teismui.

VEIDAS: Kaip atrodys Lietuvos keliai, kai 2012 m. praktiškai nebeliks ES investicijų, nes paskirtosios šiam finansavimo laikotarpiui jau bus panaudotos?

E.M.: Tai didelė problema, nes labai stipriai sumažintos Kelių fondo lėšos, skiriamos kelių priežiūrai, remontui ir rekonstrukcijai. Tai kompensuojame ES fondų lėšomis, bet 2011-ieji bus paskutiniai, kai bus skiriama ženkli ES parama keliams. Jau pradedame projektuoti siūlymus naujai ES finansinei perspektyvai nuo 2014 m. Tačiau gali taip atsitikti, kad kitąmet teks perskirstyti dalį pinigų Lietuvoje, nes kai kurie sektoriai vėluoja su projektais. Kelininkai būtų vieni pretendentų. Jei ne, teks peržiūrėti Kelių fondo struktūrą – sieksime, kad sumažinti atskaitymai nuo degalų akcizo į Kelių fondą būtų padidinti.

VEIDAS: Žadėjote į susisiekimo sistemą įsileisti daugiau privataus kapitalo. Kaip sekasi?

E.M.: Seime gana skeptiškai žiūrima į tokias iniciatyvas – nepritarta galimybei privačiam kapitalui ateiti į oro uostų valdymą, pašto banko steigimui, regioninių kelių priežiūros privačių įmonių steigimui. Lietuvą užvaldžiusi psichozė – privatus kapitalas tapatinamas su vagimis.

Dabar imsimės vieno eksperimentinio projekto – koncesiniu pagrindu už privačias lėšas bus tiesiamas Palangos aplinkkelis Liepojos link.

VEIDAS: Prieš pat tapdamas susisiekimo ministru 2008 m. lapkritį “Veidui” išvardijote tris pagrindinius darbus: atlikti auditą, ar efektyviai naudojamos mokesčių mokėtojų ir ES lėšos ministerijoje bei jos pavaldumo įmonėse, antra, sukurti bendrą šalies transporto sistemą – jūros ir oro uostų, geležinkelio sąveikas, kad nebepralaimėtume konkurencijos dėl krovinių, trečia, spręsti kelių eismo saugumo klausimus.

E.M.: Ministerija pernai sutaupė daugiau kaip milijoną ir grąžino į biudžetą. Ministerijai pavaldžiose įmonėse taip pat sumažintos išlaidos, tačiau rezervų dar yra. Padidėję krovinių kiekiai net kriziniais 2009 m., kai kiti sektorių rezultatai buvo su minuso ženklu, rodo, kad sėkmingai integruojame jūrų ir geležinkelio sistemas, tačiau ir čia darbus reikia tęsti. Trečius metus iš eilės gerėja saugaus eismo rodikliai ir išsikėlėme tikslą, kad pagal žuvusiųjų ir sužeistųjų keliuose skaičių 2015 m. turime patekti į saugiausių ES valstybių dešimtuką.

VEIDAS: Kokius dar tris svarbiausius darbus turite atlikti iki kadencijos pabaigos?

E.M.: Pirma, įgyvendinti svarbiausius infrastruktūrinius projektus, ypač “Rail Baltica”, antra, sukurti maksimaliai gerą ir stabilų skrydžių maršrutų tinklą, trečia, užtikrinti tokį įmonių prie ministerijos administravimą ir valdymą, kad jos būtų skaidrios ir duotų maksimalų indėlį į valstybės biudžetą.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. r r rašo:

    ASIULIS – ASILAS

  2. Taip Taip rašo:

    aplinka kalta… Be komentarų.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...