2013 Sausio 15

Alfonsas Daniūnas

“Brandos egzaminai užklumpa jaunuolius kaip stichinė nelaimė”

veidas.lt


Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) viceprezidentui, VGTU rektoriui doc. dr. Alfonsui Daniūnui

VEIDAS: Kaip LURK vertina tai, kad naujoji Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybė stabdo buvusio ministro patvirtintą stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką, kurią Administracinis teismas praėjusią savaitę pripažino prieštaraujančia konstituciniam teisinės valstybės principui, bet kuriai dar rudenį LURK pritarė?
A.D.: Kol kas šito dar nesvarstėme. Bet, mano nuomone, kalbėdami apie tai, kokius egzaminus turėtų laikyti abiturientai, pretenduojantys stoti į aukštąsias mokyklas, turėtume išplėsti kontekstą. Aš pasigendu kompleksinio požiūrio į šią problemą. Dabar mes susikoncentravome ir kalbame tik apie tai, gerai ar blogai, kad abiturientai, galvojantys apie studijas aukštosiose mokyklose, turės laikyti užsienio kalbos egzaminą B 2 lygiu, bet niekas nekalba apie tai, jog mokyklose susiaurėjo matematikos dėstymo plotis.
O iš tikrųjų šiandien pati didžiausia blogybė yra ta, kad brandos egzaminai užklumpa jaunuolius kaip stichinė nelaimė. Manau, būtų kur kas mažiau streso, jei moksleiviai laikytų egzaminus kas dvejus trejus metus.
VEIDAS: Kaip LURK vertina naujosios valdančiosios daugumos kalbas apie grįžimą nuo krepšelių sistemos finansuojant aukštąjį mokslą prie kvotų ir valstybinių užsakymų rengti specialistus?
A.D.: Mano nuomone, mes nevisiškai teisingai traktuojame krepšelių sistemą. Iš tikrųjų ir dabar buvo valstybiniai užsakymai: valstybė pasakė, kad finansuos 10 tūkst. studentų studijas, ir šių vietų pinigus padalijo trylikai studijų krypčių.
Žinoma, diskutuoti, ar gerai buvo nustatytos tos kryptys, reikia, nes kai kurios Lietuvai labai reikalingos sritys liko be studentų. Labiausiai čia nukentėjo menų ir žemės ūkio studijų sritys. Šitai turėtume tobulinti. Tačiau konkurencija tarp universitetų turėtų būti. Mano nuomone, bet kokie valstybiniai užsakymai turėtų būti vykdomi labai apgalvotai ir teisingai, neiškraipant konkurencijos.
Antra vertus, turėtume matyti ir tai, kad studentai nebestoja studijuoti ten, kur baigus mokslus mokamos mažos algos, kitaip tariant, kur nėra geresnio gyvenimo perspektyvų. Jauni žmonės galvoja apie ateitį, tad darbdaviai irgi turėtų galvoti apie būsimus savo darbuotojus.
VEIDAS: Kaip valstybiniai užsakymai atsilieps studentams ir ar šiandien Lietuvoje yra tokių ekspertų, kurie galėtų tiksliai prognozuoti, kokių specialistų Lietuvai reikės po 10–15 metų, bei pateikti specialistų valstybinių užsakymų skaičius?
A.D.: Jei bus pereita prie tikslinių valstybinių užsakymų, kai kurie geriausiai mokyklas baigę jaunuoliai neteks galimybės įstoti ir nemokamai studijuoti ten, kur jie nori. Kita vertus, kai kurios pastaraisiais metais merdinčios studijų sritys bus vėl atgaivintos.
Vis dėlto manau, kad pasakyti tiksliai, kiek ir kokių specialistų ateityje reikės, negali niekas. Šito nesugeba padaryti net gerokai už mus turtingesnių šalių ekspertai. Taip, mes galime, įvertinę gimstamumą bei senėjimą, prognozuoti, kiek reikės, tarkime, mokytojų ar gydytojų, bet kiek reikės darbuotojų įvairioms pramonės sritims – ne.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Viktorija Viktorija rašo:

    Mano vardas yra Mis Viktorija
    Mačiau jūsų profilį dabar ir pasiimti susidomėjimą draugus pasidalinti svarbią diskusiją su jumis, kreipkitės man laišką
    (elliotvictoria60@yahoo.co.uk) už
    vaizdas geras


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...