Vertinant ateinančių metų Lietuvos biudžeto projektą, kyla dvejopų minčių: pasiektas nedidelis deficitas yra griežtos taupymo politikos rezultatas ir tai galima laikyti teigiama aplinkybe. Tačiau neturėtume pamiršti, kad tai buvo pasiekta ženkliai padidinant valstybės įsiskolinimą, kurį reikės padengti. Mažas biudžeto deficitas pasiektas ir kaip galima labiau mažinant išlaidas, tačiau tai gali tapti kliūtimi šalies ekonomikos augimui  ir socialinei pažangai.
Ateinančiais metais nereikėtų bandyti įtikti euro valiutos įsivedimui reikalingiems „Mastrichto kriterijams“, nes į bendrą ES valiutą, Finansų ministrės  ir įvairių analitikų vertinimais,  galėsime pretenduoti ne anksčiau kaip 2014 m.
Pernelyg griežto taupymo pasekmes galime pamatyti, analizuojant Graikijos situaciją. Pirmoji finansinės paramos Graikijai injekcija buvo susieta praktiškai vien su finansinės drausmės kriterijų užtikrinimu. Kaip matyti dabar, tokia finansų politika nulėmė ekonominę stagnaciją. Dabar vėl reikia gelbėti šalį tik jau daug didesne kaina.
Europos Sąjunga, įvertinusi padarytas klaidas ekonominiame valdyme, šiandien renkasi kitą biudžeto formavimo kelią, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas augimui ir užimtumui skatinti, nes tai gali padėti ekonomikai atsigauti.
Ši tendencija atsispindi ne tik būsimojoje daugiametėje ES finansinėje perspektyvoje, tačiau ir 2012 m. Komisijos pateiktame ES biudžeto projekte, kur augimo ir užimtumo skatinimui siūloma skirti net 8 proc. daugiau asignavimų lyginant nei praėjusiais metais.
Mano nuomone, Lietuva turėtų sekti ES pavyzdžiu ir dabartiniu makroekonominiu prioritetu turėtų  laikyti šalies ūkio stiprinimą. Dabartinis kuklus mūsiškės ekonomikos augimas pasiektas eksportu į ES šalis ir vidaus vartojimo ūgtelėjimu, tačiau traukiantis ES ir kitų eksporto šalių ekonomikoms Lietuvos eksporto apimtys gali taip pat mažėti, o  vidaus vartojimui didėti sąlygų ateinančių metų biudžete sukurti nenumatoma.
Ekonominės ir finansinės aplinkybės per pastaruosius keletą metų pasikeitė labai ženkliai, todėl šalių vyriausybės turi labai kruopščiai įsivertinti savo ekonomikų padėtį bei išsigryninti ilgalaikes ekonomines perspektyvas. Europos Komisijos pirmininkas  kalbėdamas apie Europos Sąjungos ateitį Europos Parlamente, pabrėžė, jog  pagaliau valstybės narės turi ryžtis imtis būtinų struktūrinių  reformų, planuojant savo finansus taip, kad  būtų kuriamos sąlygos  tvariam ilgalaikiam  augimui.
Vertinant iš Europinės perspektyvos, ateinančių metų  Lietuvos biudžetas, kurio pagrindinis vardiklis yra  griežtas taupymas,  neturėtų ignoruoti pagrindinių siekių – išsaugoti užimtumą , kurti naujas darbo vietas bei užtikrinti ilgalaikį ekonominį bei socialinį stabilumą