2010 Rugsėjo 07

Spaudos aktualija

Berlynas nieko gero nepažadėjo

veidas.lt

LR Prezidentūros archyvas

Europos Sąjungos (ES) vadovai tarsis, kaip integruoti Lietuvą į Bendrijos vidaus energetikos rinką, pirmadienį sakė Vilniuje viešinti Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Anot jos, Vokietija remia naujos atominės elektrinės Lietuvoje projektą. Tačiau viešnia iš Vokietijos konkrečių galimų investuotojų iš jos šalies neminėjo. Šiandien Vokietijos kanclerė išvyko į Rygą.

„Mes Vokietijoje visada – taip pat ir Ignalinos uždarymo fazėje – sakėme, jog remiame, kad Lietuva statytų naują modernią atominę elektrinę, jeigu ji to nori. Jeigu kalbame apie investuotojus, tai turime kalbėtis su privačiais investuotojais“, – per spaudos konferenciją sakė A. Merkel. Vokietijos Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad atominę elektrinę galinčių pastatyti investuotojų ES nėra daug. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė per bendrą spaudos konferenciją sakė, kad Lietuva būtų suinteresuota vokiečių investicijomis. Šalies vadovė pabrėžė, kad ir politinis Vokietijos palaikymas yra labai svarbus.

„Klausimas, ypač iš Vokietijos pusės, toks, kokio mes labai norėtume, t.y., kad Vokietija turėtų rimtą interesą galbūt net ir dalyvauti Ignalinos naujos atominės elektrinės statyboje. Bet bent jau politinis palaikymas, taip pat europinis palaikymas jau yra labai daug ir gerai“, – sakė D. Grybauskaitė.

„Mes labai lauktume europinių investuotojų, bet jau vien tai, kad iš principo nauja atominė elektrinė yra politiškai vertinama kaip labai teigiamas žingsnis Lietuvai ir visam regionui nepriklausomai apsirūpinti elektros energija yra labai rimtas palaikymas tokios šalies kaip Vokietija“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Lietuvos Vyriausybė tikisi iki metų pabaigos atrinkti strateginį investuotoją į naują Visagino atominę elektrinę. Potencialios galinčios investuoti bendrovės kol kas laikomos paslaptyje. Naują jėgainę tikimasi pastatyti iki 2020 metų.

Į Lietuvą vienos dienos vizito atvykusi A. Merkel taip pat sakė, kad ES vadovai tarsis, kaip integruoti Lietuvą į Bendrijos vidaus energetikos rinką. Vokietija gali prisidėti prie Rusijos ir Europos Sąjungos narių santykių gerinimo, paragindama ją būti atvirą ir draugišką, sakė Vokietijos kanclerė A. Merkel. “Mes galime Rusijai pasakyti, kad visos ES narės nori draugiškų santykių su jais, ir būkite malonūs – būkite atviri” , – sakė A. Merkel.

“Mes džiaugiamės, kad Lietuvoje yra matomas ekonominis augimas, lygiai taip pat ir Vokietijoje. Mes sutariame, kad bendras kursas – tik griežtas Stabilumo augimo pakto laikymasis ir protingas biudžeto konsolidavimas gali ilgalaikiu požiūriu sukurti bazę, kad mes galėtume sėkmingai kurti ekonomiką”, – sakė A. Merkel pirmadienį per bendrą spaudos konferenciją su D. rybauskaite.

Kalbėdama apie per krizę išmoktas pamokas A. Merkel akcentavo, kad yra reikalinga vienoda ES vidaus politika, kuri turi apimti ne tik dabartines euro zonos nares, bet ir būsimas. Vokietijos kanclerė teigiamai atsiliepia apie bevizio režimo Kaliningrado sričiai siūlymus, nors iki bevizio režimo tarp ES ir visos Rusijos, pasak jos, dar ilgas kelias.

“Apie Kaliningrado sritį yra kalbama ES, turi būti priimtas pakeistas reglamentas dėl to, kad Šengeno sutarties plotmėje turi būti pakeistos tam tikros teisės normos. Iš Lenkijos ateina šis noras, kad būtų bevizis režimas, ir iš tikrųjų gali viskas pakrypti teigiama linkme”, – teigė A. Merkel.

Lietuva yra pasiūliusi palengvintą sienos su Kaliningradu ir Baltarusija kirtimo režimą 30-50 kilometrų pasienio zonoje ir kol kas siūlymus atverti visą Kaliningrado sritį vertino skeptiškai. Dėl bevizio režimo tarp ES ir Rusijos A. Merkel ir D. Grybauskaitė kalbėjo vienu balsu – “iki to – dar labai ilgas kelias”.

“Mes esame atviri bet kuriai valstybei, jog po rimtos patikros su ja ES teoriškai galėtų turėti bevizį režimą, jeigu ta šalis atitiks visus tam keliamus reikalavimus. Lietuva palaikys bendrą europinę poziciją, bet kol kas pritarčiau kanclerei – kalbėti apie visą Rusiją ir jos bevizį režimą dar ankstoka. Tuo labiau, kad mes turime ir kitų kaimynų, kurie yra svarbūs ir Lietuvai, ir ES. Aš turiu galvoje ir Ukrainą, ir kitas šalis. Taigi, tai yra tolesnių diskusijų klausimas”, – svarstė D. Grybauskaitė. – Nuodugniai kalbėjomės apie energetikos situaciją Lietuvoje.

“ES Vadovų Taryboje bus kalbama, kaip integruoti Latviją, Lietuvą prie vidaus energetikos rinkos“, – žurnalistams sakė A.Merkel.

A. Merkel vizitas Lietuvoje buvo planuotas birželį, bet atsistatydinus Vokietijos prezidentui Horstui Koehleriui, jis buvo atšauktas. Ši viešnagė Lietuvoje A. Merkel bus antroji. Pirmą kartą su oficialiu vizitu ji Lietuvoje lankėsi 2008 metų rugpjūtį.

„Lietuvos rytas“ praneša:

„Po ilgokos pertraukos Prezidentūros koridoriuose vakar vėl aidėjo vieno pasaulio politikos sunkiasvorių žingsniai – Lietuvoje su oficialiu vizitu pusdienį viešėjo Vokietijos kanclerė. A. Merkel ir prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimas užtruko ilgiau nei valandą. Vakare dviejų šalių lyderės, taip pat Lietuvos premjeras Andrius Kubilius, užsienio reikalų ministras Audrius Ažubalis pokalbį porai valandų pratęsė prie vakarienės stalo, nedideliame rate – dalyvavo apie dvidešimt svečių. Kaip ir buvo tikėtasi, šiuose susitikimuose kalba dažniausiai sukosi apie Lietuvai svarbius energetikos reikalus.

Vokietijos kanclerė pripažino, kad Lietuvos energetinė situacija nėra gera – Baltijos valstybės vis dar per daug izoliuotos.Tačiau A. Merkel žadėjo, kad Baltijos šalių problemos nebus užmirštos – Europos vadovų taryboje bus kalbama apie tai, kaip reikėtų Lietuvą ir Latviją įlieti į bendrą Europos energetinę sistemą.”

„Ateityje visos Europos Sąjungos narės turėtų turėti bendrą energetikos rinką”, – įsitikinusi A.Merkel, kuri ir iš Vokietijos žurnalistų vakar Vilniuje išgirdo klausimą apie energetikos politiką.

– Kaip vertinate bevizio režimo su Rusija ir Kaliningrado sritimi perspektyvas?

– Tokį pasiūlymą pateikė Lenkija. Viskas gali krypti teigiama linkme.”

“Bet apskritai dėl vizų panaikinimo dar yra labai ilgas kelias. D. Grybauskaitė taip pat atsargiai vertino Lenkijos užmojus plačiau atverti Europos Sąjungos sienas Rusijai”.

“D.Grybauskaitė dėkojo kanclerei už tai, kad Lietuva tapo ES ir NATO nare: „Vokietijos dėka daugelis projektų juda į priekį, ir Lietuva to nepamiršta.”

“Gerais dvišaliais santykiais džiaugėsi ir A. Merkel: „Mes remiame Lietuvą ir dėl daugelio dalykų tariamės. Atidžiai stebime, kaip Lietuvai sekasi kovoti su ekonomine krize.”

“Viešnia įžvelgė, kad Lietuvos ūkis jau atsigauna. Tačiau kanclerė pabrėžė, kad norint išeiti iš krizės būtina laikytis Europos Sąjungos taisyklių dėl biudžeto drausmės.”

Beje, Vokietijos ekonomika po pasaulinės krizės atkuto viena pirmųjų. Apie ekonomiką daugiausia buvo kalbėta ir vakarykščiame A. Merkel susitikime su premjeru Andriumi Kubiliumi.

„Verslo žinios“ skelbia:

„Vokietijos kanclerė pamatė energetiškai izoliuotą Lietuvą. Merkel remia visus projektus, bent jau politiškai. Vokietijos vadovė sako suprantanti Lietuvos siekį užsitikrinti energetinę nepriklausomybę ir žada paramą integruojant Baltijos šalis į Europos elektros energijos rinką. Su Vokietijos kanclere vakar susitiko ir premjeras Andrius Kubilius.

“Daug dėmesio skyrėme labai svarbiems Lietuvai energetikos iššūkiams, kanclerė yra tikrai gerai informuota apie tai, su kokiais iššūkiais mes susiduriame ir kokias problemas turime spręsti. Turiu pasakyti, kad pačiais svarbiausiais klausimais, kaip turi būti plėtojama elektros rinka šiame regione, kaip turi būti sprendžiamos dujų tiekimo problemos mūsų požiūriai visiškai sutapo. Šiuo požiūriu susitikimas buvo tikrai vertingas, tai reiškia, kad tas mūsų regiono energetikos problemų sprendimų būdas, kurio pradžia matėme šiek tiek anksčiau ieškant solidarių sprendimų, ir toliau bus pats svarbiausias atsakas į visus mūsų laukiančius iššūkius”, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.”

Portalo VZ.lt pranešimu, “Vokietijos kanclerė Angela Merkel į Lietuvą atskrido po savaitgalį Berlyne vykusių maratoninių derybų, kuriose nuspręsta pratęsti šalies atominių jėgainių veikimą vidutiniškai 12 metų. Opozicija ketina stabdyti kanclerės atominę politiką Konstituciniame teisme.”

“Valdančioji krikdemų ir liberalų koalicija Berlyne susitarė, kad iki 1980 m. pastatytiems 7 atominiams reaktoriams leis veikti dar 8 metus, o 10-čiai jaunesnių pridėjo po 14 papildomų darbo metų, – sako derybose dalyvavęs Klausas Breilis, Laisvųjų demokratų partijos (FDP) energetikos klausimų atstovas.

Tai reiškia, kad paskutinė statyta atominė jėgainė Vokietijoje užsidarys po 2040 metų. Tokiu būtu 2002 m. socialdemokratų ir žaliųjų koalicinės vyriausybės priimta šalies atominės energetikos strategija nukeliama į tolimą ateitį. Pasak ekonomikos ministro Rainerio Brüderles, šiam sprendimui nereikės Vokietijos aukštųjų parlamento rūmų Bundesrato pritarimo. Tačiau opozicijoje esantys socialdemokratai (SPD) mano, kad kanclerės atominę politiką turi sustabdyti Karlsrūjėje esantis Konstitucinis teismas.”

“Lietuvos žinios” rašo:

“Į Vilnių iš Berlyno Vokietijos kanclerė A.Merkel atskrido vakar po pietų. Nors Lietuvoje ji praleido tik pusdienį, tačiau spėjo susitikti ir aptarti reikalus su prezidente Dalia Grybauskaite, premjeru Andriumi Kubiliumi. Ji taip pat padėjo vainiką Antakalnio kapinėse prie memorialo žuvusiems Lietuvos laisvės gynėjams, apsilankė Šv. Kazimiero bažnyčioje ir Jėzuitų gimnazijoje, pavakarieniavo prezidentūros rūmuose.

Krašto vadovai su A. Merkel aptarė dvišalius santykius, naujojo politinio sezono ES darbotvarkę, bendradarbiavimą NATO, Baltijos regiono energetinės nepriklausomybės klausimus, santykius su Rusija. D. Grybauskaitė ir A. Merkel aptarė ir ES santykius su kaimyninėmis Rytų valstybėmis. “Kuo geresni šie santykiai, tuo palankiau visai Bendrijos erdvei”, – sakė kanclerė.

“Respublika” informuoja:

“Energetinė situacija Lietuvoje nėra gera, nes Baltijos valstybės dar yra izoliuotos, nėra prijungtos prie energetinės ES rinkos. Europos Vadovų Taryboje bus kalbama, kaip reikia integruoti Latviją, Lietuvą prie vidaus energetinės rinkos, ir džiaugiamės, kad Vokietijos komisaras Guentheris Oettingeris labai remia vidaus rinkos plėtojimą”, – sakė A. Merkel per spaudos konferenciją.

Vokietijos kanclerė sakė suprantanti Lietuvos norą diversifikuoti savo energetinius tiekėjus ir tokiu būdu sukurti tvirtą pagrindą energetiniams tiekimams.

“Viena iš šalių, kurių dėka Lietuva pagaliau turės realius gynybos planus, yra Vokietija, šį rudenį, manau, tokį sprendimą priimsime”, – sakė D. Grybauskaitė.

Lietuvos valstybės vadovė teigė, jog mūsų šalies ir Vokietijos interesai sutampa tiek diskutuojant apie NATO ateitį, tiek apie ekonominį bendradarbiavimą Afganistano klausimais. Prezidentė pasidžiaugė, kad “Vokietijos kroviniai rado kelią per Klaipėdą į Afganistaną. Kalbėdama apie NATO strateginę koncepciją, kurią tikimasi patvirtinti per viršūnių susitikimą šį lapkritį Lisabonoje, Prezidentė pabrėžė siekianti bendrų ir visoms šalims naudingų sutarimų.

“Visų NATO šalių interesas, kad nauja koncepcija NATO ateitis būtų pritaikyta naujiems iššūkiams ir grėsmėms. NATO turi keistis, kaip ir gyvenimas, ir aplinkybės keičiasi”, – sakė D. Grybauskaitė.”

“Kauno diena” rašo:

“Vokietijos kanclerė įsitikinusi, kad Lietuvai pavyks palaikyti dalykiškus ir gerus santykius su Rusija, nepaisant nesutarimų kai kuriais klausimais. “Gal kai kurioms valstybėms sudėtinga bendrauti dėl tam tikrų istorinių aplinkybių. Bet turite puikią Prezidentę, kuriai nereikia patarimų, kaip spręsti tas problemas, esu tikra, ji ras bendrą kalbą, – tvirtino A. Merkel.”

“Vakaro žinios” komentuoja:

“Akademiko A. Buračo nuomone, Vokietijos visuomeninio transliuotojo ARD eteryje A. Merkel pareiškė sutinkanti šalies atominių elektrinių darbą pratęsti 10-15 metų. Esą tik tokiu atveju pavyktų užtikrinti šalies ūkio ir gyventojų sklandų aprūpinimą elektros energija ir išvengti staigaus jos pabrangimo. Belieka priminti, kad pati A. Merkel, prieš Ignalinos AR uždarymą ne kartą susitikusi su Lietuvos vadovais, nepalaikė idėjos pratęsti Lietuvos atominės jėgainės darbo ir neužjautė dėl būsimo kainų šuolio. “Ką galėtų reikšti tokia senųjų ES šalių pozicija?

“Čia yra absoliuti demagogija, kokia tik gali būti. Kas padaryta dėl bendros energetikos? Ogi nieko!”

Portalas “Delfi” praneša ir apie vaišes Prezidentūroje:

“Lietuvoje su darbo vizitu viešint Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, aptarti reikalų mūsų šalies ir Vokietijos atstovai rinkosi ir vakarienės, kuri vyko Prezidentūroje, metu. Kadangi kanclerės vizitas darbo, vakarienė, atrodo, taip pat buvo darbinė – viešnios nevilkėjo puošnių suknelių ar smokingų, pati kanclerė atvyko su tuo pačiu kostiumėliu, kurį dėvėjo visą vizito dieną.

Skirtingai nei oficialių vizitų metu, šįkart Prezidentūra neatskleidė, kuo vaišinami vakarienės svečiai. Kaip DELFI sakė Prezidento kanceliarijos Protokolo skyriaus vedėjas Donatas Kušlys, jei meniu neviešinamas, veikiausiai toks buvo priimtas politinis sprendimas. Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys teigė, kad šįkart pasirinkta neatskleisti vakarienės meniu, nes esą tai tėra darbo, o ne oficialus, vizitas. Panašios pozicijos laikėsi ir bendrovės „Stikliai“ prezidentas, vienas iš „Stiklių“ restorano ir viešbučių komplekso savininkas Romas Zakarevičius.

„Pasakyti gali tik protokolas, tik spaudos centras. Mes nekomentuojame tų dalykų, gerai? Atsiprašau, bet taip yra, tokia tvarka yra. Kol nepavalgo, nieko nediskutuojama ta tema. Čia saugumo sumetimais“, – teigė R. Zakarevičius.”

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Antanas Antanas rašo:

    Nustebau: o kas nors tikėjosi, kad pažadės???


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...