2010 Gegužės 13

Graikija

Graikijos užkratas gali išplisti

veidas.lt

"Veido" archyvas

Graikijos premjeras G.Papandreau karikatūrose vaizduojamas kaip našta ant kitų ES lyderių pečių

Galingosioms Europos valstybėms dar nepavyko išgelbėti grimztančios Graikijos, o jau ima aiškėti, kad skęstančiųjų bus daugiau ir dar didesnių.

Sulaikiusios kvapą euro zonos šalys stebi tragišką Graikijos padėtį: jei sunkumų išspręsti taip ir nepavyks, eurui gresia visiškas krachas.

Graikija pateko į uždarą ratą, tad dabar čia vienos blogos naujienos gimdo kitas. Iš šio rato ištrūkti jai gali būti sunku ir tam tikrai prireiks daugiau nei metų.

Štai praėjusį ketvirtadienį Europos Sąjunga apsižiūrėjo, kad Graikijos biudžeto deficitas praėjusiais metais iš tiesų buvo ne 13,6 proc. BVP, kaip manyta iki šiol, bet dar didesnis – 14,1 proc.

Po tokių naujienų tarptautinė reitingų agentūra “Moody’s” nieko nelaukdama antrą kartą per penkis mėnesius sumažino Graikijos ilgalaikio skolinimosi reitingą. Šį sykį – jau iki pavojingo investuoti BB+. Toks “Moody’s” sprendimas paskatino kreditorius padidinti Graikijai skaičiuojamas palūkanas.

Galingosios euro zonos valstybės mėgina raminti, esą viskas tuoj tuoj susitvarkys, nes Graikijai ištiesta ranka – bendromis euro zonos šalių ir Tarptautinio valiutos fondo lėšomis Graikijai šiemet bus skirta 45 mlrd. eurų paskola.
Tačiau tai tikrai nepadės skęstančiai šaliai pasiekti kranto, greičiau tebus dar vienas pinigų išmetimas į balą. Mat viskas, ką Graikija už juos nusipirks, – tai truputį laiko, per kurį laikinai nuramins kitus kreditorius, reikalaujančius mokėti vis didesnes palūkanas arba grąžinti skolas.

Nieko daugiau su šiais milijardais Graikija nenuveiks – nei padengs biudžeto deficitą, nei grąžins skolas, nei juo labiau investuos į verslą, mokslą ar technologijas.

Paprastai tariant, Graikija šiandien atrodo lyg į kampą įspaustas investuotojas, kuris skolinasi tam, kad skolintais pinigais padengtų kitų skolų palūkanas, bet iš tiesų tik vis giliau klimpsta į skolas ir nė nenutuokia, kaip tos naštos atsikratyti. Graikija šiuo metu yra visiškai praradusi rinkų pasitikėjimą, jai neskolintų jokia sveiko proto žmonių vadovaujama institucija ar bankas. Apklausų duomenimis, net Graikijos valstybės obligacijų pirkti niekas nenorėtų.

Tam, kad Graikija galėtų bent šiek tiek palengvinti skolų naštą ir atgauti bent dalį pasitikėjimo, preliminariais skaičiavimais, jai reikėtų ne 45 mlrd. eurų, kuriuos ji gaus iš euro zonos šalių. Apytiksliais skaičiavimais, vien šiemet Graikijai stinga 54 mlrd. eurų, iš kurių net 20 mlrd. reikia sumokėti kreditoriams vien už balandžio ir gegužės palūkanas. Ir blogiausia, kad Graikija pinigus iš stipriųjų ES šalių norėtų gauti ne į skolą, o negrąžintinai.

Tačiau, kaip sakoma, nemokamų pietų nebūna, tad numatyta, kad Graikija skolą euro zonos valstybėms turės grąžinti 2014-aisiais. Kaip – nežino net patys skolintojai.

Neguodžia ir tai, kad paskola suteikta tik už simbolines palūkanas. Bet ir tokiu atveju, preliminariais skaičiavimais, Graikijos įsiskolinimas iki 2014 m. bus padidėjęs dar maždaug 67 mlrd. eurų ir sieks rekordinius 149 proc. BVP, tad iš kur ji gaus pinigų skolai padengti, neaišku.

Nebėra jokios išeities?

"Veido" archyvas

Graikijai pasižadėjus šiemet dar 4 proc. sumažinti išlaidas, šalyje prasidėjo didžiausi masiniai protestai nuo pat krizės pradžios

Graikijos valdžia puikiai suvokia, į kokią nepavydėtiną padėtį pateko šalies finansai, ir yra priversta imtis drakoniškų, kaip sako patys graikai, priemonių.

Europos Sąjungai ir TVF Graikija įsipareigojo per metus savo biudžeto išlaidas sumažinti 4 proc. O tai reiškia atlyginimų mažinimą, premijų nubraukimą, šventinių išmokų valstybės tarnautojams panaikinimą, etatų mažinimą – paprasčiau tariant, jų laukia tas pats, ką Lietuva padarė pernai.

Skirtumas tas, kad impulsyvūs graikai – tai ne su likimu nuolankiai susitaikantys lietuviai, tad Graikijoje tokį vyriausybės sumanymą įgyvendinti ne taip paprasta.

Streikuoti ir protestuoti įpratę graikai praėjusią savaitę visoje šalyje surengė visuotinį dviejų dienų streiką, per kurį neskraidė lėktuvai, neveikė jokios visuomenės informavimo priemonės, nedirbo bankai, imtos svarstyti kone revoliucijos idėjos.

Graikijos ekonomistai jau svarsto ir kitas, kur kas drastiškesnes alternatyvas. Tarkime, ekonomistas Martinas Feldsteinas Graikijai siūlo trauktis iš euro zonos ir devalvuoti valiutą. Kita galimybė – net išstoti iš Europos Sąjungos ir kurti naują nacionalinę valiutą.

Tačiau to padaryti šiai valstybei greičiausiai nebūtų leista, nes tai sukeltų chaosą visos Europoje ir vėl sudrebintų bankų sektorių.

Antrasis “Lehman Brothers”

“Graikija yra tarsi antrasis “Lehman Brothers” – jai bankrutavus, iš paskos į dugną pirmiausia imtų grimzti Portugalija, Ispanija, o dar vėliau Italija ir gal net Airija. Apskritai Europai tai reikštų beprecedentę krizę”, – gąsdina “Goldman Sachs” ekonomistas Jimas O’Neilas.

Ir yra teisus. Vokietijos savaitraščio “Der Spiegel” skaičiavimais, Europos bankai trims šalims – Graikijai, Ispanijai ir Portugalija – kartu yra paskolinę per 1,2 trln. eurų. Jei nors viena iš šių valstybių bankrutuotų, kartu į dugną čiuožtų ir kelios dešimtys šiaip ne taip pasaulinį sunkmetį išgyvenusių Europos bankų.

Nuostolių jau dabar patyrė didžiausi Graikijos kreditoriai – Prancūzijos, Vokietijos, JAV ir Didžiosios Britanijos bankai. Vien pastarosios šalies bankai dėl Graikijos bėdų jau prarado apie 10 mlrd. svarų sterlingų. O jei Graikiją ištiktų visiškas krachas, Didžiosios Britanijos vyriausybė būtų priversta iš bankų perpirkti visus Graikijai suteiktus bloguosius kreditus, kurių vertė gali siekti šimtus milijardų svarų sterlingų. Ir visa tai tuomet, kai Didžioji Britanija pati sunkiai kapstosi iš recesijos.

Bet nė nereikia bankroto: Graikijos problemos jau dabar Europai kelia daugybę rūpesčių. Tarkime, Graikijos skolos laikomos tiesiogine priežastimi, kodėl euro vertė per praėjusius metus vidutiniškai smuko 7,2 proc.

Na, o nusprendus gelbėti Graikiją finansinėmis injekcijomis euro zonos valstybių skola padidės maždaug 30 mlrd. eurų. Ir tai tik tuo atveju, jei netrukus neteks gelbėti jau minėtų vadinamųjų PIIGS valstybių – Portugalijos, Italijos, Airijos ir Ispanijos. Praėjusią savaitę didžiosios politikos užkulisiuose jau imta kalbėti, kad Graikijai gali reikėti dar daugiau lėšų (taip pat jų gali prireikti ir Ispanijai bei Portugalijai).

Allanas von Mehrenas, “Danske Bank” ekonomistas, šią sumą vertina daugiau nei puse trilijono eurų. “Graikijai gali skubiai prireikti 120 mlrd. eurų. Tačiau bendra suma, jei pridėsime Ispaniją su Portugalija, gali šoktelėti net iki 500–650 mlrd. eurų”, – perspėja ekspertas.

Jei taip nutiktų, ir euro zonos, ir paties euro prestižas būtų visiškai suniokotas. Neabejojama, kad tai galėtų sukelti sniego gniūžtės efektą – vis mažiau valstybių džiaugtųsi turinčios eurą, vis mažiau kandidačių, norinčių patekti į euro zonos klubą, pageidautų kuo greičiau įsivesti šią valiutą.

Kandidatės nebenori euro

Dėl prastėjančio euro reputacijos gali padidėti palūkanos euro zonos valstybėms. Tokiu atveju euras dar labiau nuvertėtų (prognozuojama, kad dar apie 10 proc. per metus). O tai reikštų, kad liktų vis mažiau norinčiųjų įsivesti eurą tarp šalių, kurios kol kas tikrąja šio žodžio prasme džiaugiasi nacionalinėmis valiutomis.

Jau dabar, apklausų duomenimis, euro skeptikų Europoje yra daugiau nei šalininkų. Teigiama, kad būtent Graikijos krizė atšaldė Čekijos norą tapti euro zonos nare. Rinkos tyrimų kompanijos CVVM gyventojų apklausa rodo, kad šiuo metu 55 proc. čekų nenorėtų, jog Čekijoje būtų įvestas euras, o tai yra 10 proc. daugiau nei prieš mėnesį.

Nors oficiali pozicija vis dar optimistinė, apklausos rodo, kad didėja ir estų nepasitikėjimas šia valiuta: prieš mėnesį norą prisijungti prie euro zonos dar 2011-aisiais Estijoje palaikė apie 60 proc. gyventojų, o dabar tokių likę jau tik 53 proc.

Nedideliu troškimu įsivesti eurą dega ir Lenkija, ir kitos šalys. Ir, regis, skeptiškumas toliau didės, nes bent šiemet sustiprėti eurui negresia. Priešingai – gegužės pradžioje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija eurui suteikė nestabiliausios pasaulio valiutos “titulą”. Šios organizacijos skaičiavimais, bendrosios Europos valiutos vertės svyravimai yra net 9,9 proc. per mėnesį, o birželį gali pasiekti jau ir 11,1 proc.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...