2010 Birželio 28

Kinija

Baigiasi pigių kiniškų prekių era

veidas.lt

"Veido" archyvas

Gamyklose plušantys kinai pajuto savo vertę: stingant darbo jėgos, jie reikalauja geresnių darbo sąlygų ir didesnio atlygio

Kinai uždirba vis daugiau ir nebesutinka būti pigiausia pasaulyje darbo jėga, kuri pusvelčiui gamintų pigiausias prekes planetoje.

Kinijos darbo asociacija praneša, kad nuo liepos 1 d. daugelyje šalies regionų 10–20 proc. bus didinamas minimalus darbo užmokestis. Prognozuojama, kad maždaug tiek pat kils ne tik žemiausios grandies, bet ir specialistų algos.

Tarkime, Pekine, miesto administracijos sprendimu, minimali alga padidės iki 140 JAV dolerių per mėnesį. Panašios tendencijos ir Šanchajuje bei kituose Kinijos didmiesčiuose.

Beje, atlyginimai sparčiai kyla ir privačiose Kinijos įmonėse, ypač užsienio kapitalo. Štai prieš savaitę Taivano prietaisų ir įrangos, skirtos “iPhone” ir “Dell”, gamintoja “Foxconn” daliai kompanijoje dirbančių Kinijos piliečių pažadėjo atlyginimus nuo birželio 1-osios didinti 30 proc., o nuo spalio esą visi 800 tūkst. darbuotojų šioje bendrovėje uždirbs dvigubai daugiau nei dabar.

25–30 proc. algas Kinijoje ketina kelti ir automobilių gamintoja “Honda”, kurios darbuotojai Pietų Kinijoje streikuoja jau antrą savaitę iš eilės. Taigi atlyginimai kyla visoje Kinijoje, net ir pigiausios pasaulyje darbo jėgos regione – Guangdongo provincijoje, kuri iki šiol vadinta pasaulio dirbtuve, mat gamybą dėl itin pigios darbo jėgos čia yra perkėlusios didžiausios užsienio kompanijos, pradedant automobilių gamintojais ir baigiant siuvimo cechais.

Algos kyla neatsitiktinai

Tokio atlyginimų kilimo priežasčių esama net kelių. Ekonomistai aiškina, kad tai pirmiausia susiję su Kinijoje didėjančiomis pragyvenimo išlaidomis, kurios baigia prisivyti Vakarų šalis.

Algas kelti skatina ir Kinijos valdžia, siekianti padidinti vidaus vartojimą ir sumažinti Kinijos priklausomybę nuo pigaus eksporto. Valdininkai tikisi, kad privertę darbdavius didinti atlyginimus jie kartu paskatins investicijas į technologijas, o tai reiškia, kad bus gaminama vis daugiau modernių ir pažangių prekių.

Trečia priežastis – valdžia, versdama darbdavius kelti algas, siekia sumažinti atotrūkį tarp turtingiausių ir skurdžiausių šalies gyventojų. Na, o patys darbdaviai irgi neturi kitos išeities. Didesnėmis algomis jie tikisi prisivilioti darbuotojų tuo metu, kai rasti darbo jėgos darosi vis sudėtingiau, ypač kaimo vietovėse.

Štai jau minėtos kompanijos “Foxconn” atstovai guodžiasi, kad darbuotojų kaita gamyklose yra maždaug 5 proc. per mėnesį, o tai reiškia, jog darbą dviejose kompanijos gamyklose Šenženo regione kas mėnesį palieka apie 20 tūkst. žmonių.

Negana to, Kinijos visuomenė dėl ilgai vykdytos vieno vaiko politikos vis labiau sensta, ir rasti jaunų, fiziškai stiprių darbuotojų sunkiam darbui gamyklose tampa vis sudėtingiau.

“Demografija atliks tai, ko nesugebėjo jokie valdžios dialogai su darbdaviais ar užsienio partneriais: kinų darbo jėga neišvengiamai brangs”, – įsitikinęs Pensilvanijos universiteto specialistas Marshallas W.Meyeris.

Kiniškos prekės brangs

Visa tai verčia manyti, kad keičiasi ne tik Kinijos ekonominė padėtis, bet ir įvaizdis. Esą tai jau nebe pigios darbo jėgos ir pigių prekių šalis.

“Ilgą laiką Kinija buvo didžiausias pasaulyje defliacijos šaltinis”, – aiškina “Credit Suisse” analitikas Dongas Tao, apžvelgdamas dviejų dešimtmečių Kinijos raidą pasaulio darbo rinkos kontekste.

Bet jeigu atlyginimai ir toliau kils, neišvengiamai brangs ir eksportui skirtos Kinijos prekės, vadinasi, baigiasi pigių kiniškų prekių era.

Džordžtauno universiteto profesorė Pietra Rivoli neabejoja, kad brangstanti darbo jėga ir gamybos sąnaudos iš esmės pakeis Kinijos padėtį. “Pigias prekes Kinijoje gaminančios užsienio kompanijos ilgainiui perkels gamybą kitur, pavyzdžiui, į Vietnamą ar Bangladešą”, – prognozuoja specialistė. Tačiau Kinijai esą tai tik į naudą, nes technologiniu požiūriu sudėtingos prekės greičiausiai ir toliau bus gaminamos Kinijoje, kur išplėtota tam reikalinga sudėtinga infrastruktūra.

“Iš tiesų Kinija nepraras didžiausios gamintojos statuso, nes turi labai didelę vidaus rinką. Tačiau keisis prekių pobūdis. Pigių kiniškų niekučių era baigiasi”, – sako Kinijos studijų centro Mičigano universitete vadovė Mary Gallagher.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...