Ar kada nors kilo klausimas, kaip pasikeistų gyvenimas, jei staiga imtų ir dingtų interneto ryšys? Žinoma, situacija tikrai įveikiama, tačiau pasirodo, jog daugelis žmonių šiuo klausimu turi itin kategorišką nuomonę.

Lietuvos sveikatos sistema išgyvena sunkmetį. Esminiu trūkumu pavadinčiau vykdomą politiką, kurioje nėra aiškių uždavinių, išskyrus vienintelį – taupyti pinigus, neretai Lietuvos žmonių sveikatos sąskaita. Pagrindinis sveikatos apsaugos politikos tikslas turi būti – žmonių sveikatos apsaugos gerinimas. Tikriausiai daug kas man pritars, kad per trejus su puse metų, vis dar kyla abejonių dėl teikiamų paslaugų kokybės, jų prieinamumo, dėmesio ligų prevencijai. Nepakankamai dėmesio skiriama ir medikų darbo sąlygoms bei geresniam mokėjimui už jų darbą, todėl specialistai palieka Lietuvą. XXI a. visos teikiamos paslaugos, visi gydymo procesai turi būti labai aiškūs, kad žmogus iš tikrųjų suprastų, jog Lietuvoje sulauks tikrai kokybiško gydymo. Vykdydama reformą konservatorių ir liberalų Vyriausybė tam nebuvo pasirengusi – uždarytos pavienės gydymo įstaigos ar skyriai, uždraustos tam tikros paslaugos, tačiau iki to nebuvo numatyta galimybė pacientus priimti apskričių ar universitetinėse ligoninėse. Tam nebuvo skirtas papildomas finansavimas, nors rajonų ligoninėse, uždarius skyrius, lėšų buvo sutaupyta, tačiau jos kažkur „išgaravo“, pinigai nepasiekė ligonių. Padrika ir greitosios pagalbos sistema. Dabar po truputį judanti apskričių dispečerinių koncentracija gal ir būtų teisinga, tačiau sėkmingam darbui būtina centralizuotai atnaujinti greitosios pagalbos automobilių ūkį, kad iš tiesų būtų galima laiku nuvykti pas kiekvieną ligonį. Pacientai susiduria su nereikalingu laiko švaistymu – ne paslaptis, kad dabar vykstant iš rajonų konsultuotis, tenka nueiti „kryžiaus kelius“. Iš pradžių paskiriamas tyrimas, po mėnesio pacientui vėl tenka važiuoti atlikti tą tyrimą, trečią kartą vykstama pas specialistą, kad jis įvertintų rezultatus ir paskirtų gydymą. Tokia praktika turi būti naikinama. Tai yra organizaciniai dalykai, todėl neprireiktų didelių lėšų. Jei šeimos gydytojai ar rajonuose dirbantys specialistai turėtų galimybių susisiekti su antrinio lygio gydymo įstaigų kolegomis, pacientas vienu nuvykimu į aukštesnio lygio gydymo įstaigą būtų ištirtas ir gautų atsakymus. Negalima ir leisti gydymo įstaigų savivalės, kai kiekviena įstaiga nusistato savo tvarką, už ką ims užmokestį. Žinau atvejų, kai pirminės priežiūros centre mokama net už kiekvieną švirkštą tyrimams, bet už tai turėtų apmokėti Valstybinės ligonių kasos. Valdantieji taupė, nurėždami nuo profilaktinių programų (ligų prevencijos) arba neskirdami joms lėšų. Akivaizdu, kad tai buvo klaida, nes profilaktikos ar ankstyvos diagnostikos programos duoda labai gerus rezultatus. Pvz., vykdant prevencinę Pietryčių Lietuvos širdies kraujagyslių ligų programą, mirštamumas nuo ūmaus infarkto šitoje dalyje sumažėjo beveik trečdaliu. Taigi privalome tokias programas diegti visoje Lietuvoje. Nuošalyje negalima palikti ir medikų darbo sąlygų problemos. Turėdami praktikos, reikiamų žinių, diplomus ir licencijas medikai galėtų atlikti visą diagnostiką ir gydymą. O dabar to daryti negali, nes vienose ar kitose įstaigose kai kurios procedūros uždraustos. Be to, vienas iš pagrindinių Sveikatos apsaugos ministerijos siekių turėtų būti medikų darbo užmokesčio pastovus didinimas, nes šiuo metu medikų atlyginimai nuo kitų ES valstybių Lietuvoje skiriasi šešiskart, nors neretai mūsų gydytojai ar slaugytojai yra geriau parengti.  

Dermatologams nerimą kelia didėjantis odos vėžio – melanomos – skaičius ir jaunėjantis tokių pacientų amžius

Nemažai darbų vietos valdžia atlieka daug efektyviau nei amžinose reformose paskendusi centrinė valdžia

Alyvuogių aliejus – neabejotinai vertingas produktas, jo rasime kone kiekvienos šeimininkės virtuvėje. Parduotuvėse galima aptikti įvairiausių jo rūšių, besiskiriančių atspalviais, skaidrumu ir, žinoma, etikečių užrašais.

Naujienų portalai praneša, jog Office’as veiks net iPad’e(palaikys Android operacinės sistemos). Nors ir Microsoft paneigtų šiuos gandus, patikimi šaltiniai teigia, kad veikiančią biuro programą matė savo akimis. Visų pirma iškyla klausimas, ar kompanijai tai duos daug naudos? Juk jau seniai yra daugybę programų, kurios puikiai tinka redaguoti bei peržiūrėti Microsoft Office dokumentus. Tačiau, tai užslėptas [...]

Keiksnodami centralizuotos šilumos tiekėjus gyventojai vis dažniau ima galvoti, ar nebūtų išeitis iš viso atsijungti nuo centralizuotų vamzdynų ir pasitelkti alternatyvius energijos šaltinius. Tokias mintis paskatina ir namų renovacija – o gal vienu sykiu galima susitvarkyti viską? Juo labiau pavyzdžių jau yra.

Po 2008 m. Seimo rinkimų suformavus valdančiąją koaliciją, sveikatos apsaugos sistemos valdymas buvo patikėtas Lietuvos liberalų ir centro partijai. Ministru buvo paskirtas Algis Čaplikas, o jam atsistatydinus nuo 2010 m. sveikatos apsaugos ministro pareigas eina tos pačios partijos deleguotas Raimundas Šukys. Seimo sveikatos reikalų komiteto (SSRK) pirmininko postas atiteko man, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovui, todėl mūsų partijos galimybės priimti ryžtingesnius sprendimus, kalbant apie sveikatos sistemą, buvo ribotos. Politikos formavimas, priimtų įstatymų įgyvendinimas, sistemos valdymas patikėtas ministerijai. Nuo pat pradžių susidūrėme su pasaulinės ekonominės krizės padariniais. Ji nemažai prisidėjo, kad įplaukos į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą (PSDF) pradėjo mažėti. Įtakos turėjo ir tai, kad nemažai visuomenės grupių sveikatos draudimo arba nemokėjo, arba mokėjo labai mažai, o paslaugų reikalaudavo tokių pačių. Tam reikėjo skubių permainų ir mes jas inicijavome: skubiai priimti įstatymai privertė sveikatos draudimo mokestį mokėti apie 200 tūkst. Lietuvoje gyvenančių žmonių, kurie iki tol šio mokesčio nemokėjo. Taip pat buvo pateiktos Sveikatos draudimo įstatymo pataisos, kurios privertė Vyriausybę už valstybės draudžiamus asmenis (apie 2 mln., arba apie 65 proc. Lietuvos gyventojų) mokėti gerokai didesnę įmoką. Palyginkime: 2007 m. valstybė už valstybės draudžiamus asmenis mokėjo po 353,2 Lt, o 2012 m. –  jau po 725 Lt už vieną asmenį. Taip pastebimai padidėjo PSDF biudžetas. Šios permainos davė labai gerų rezultatų. Vienintelis PSDF biudžetas per visą ekonominės krizės laikotarpį buvo subalansuotas ir nedeficitinis. O štai valstybės ir sodros fondai buvo priversti skolintis iš bankų. Manau, kad dėl laiku priimtų tinkamų Seimo, Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimų ekonominės krizės metais vidutinė šalies gyventojų gyvenimo trukmė ilgėjo. Moterys 2007 m. vidutiniškai gyveno 77,2 metus, o 2011 m. – jau 79,3, vyrai atitinkamai 64,9 ir 68,5 metus. Net ir per krizę ne tik kad nebuvo mažinamos, bet dar ir buvo gerokai padidintos lėšos prevencinėms programoms įgyvendinti. Dėl šios priežasties pavyko sumažinti mirštamumą dėl širdies ir kraujagyslių ligų, anksčiau nustatyti onkologines ligas. Perpus sumažėjo mirtingumas dėl kitokių priežasčių, toliau mažėja kūdikių mirtingumas. Pagal šį rodiklį Lietuva lenkia daugelį išsivysčiusių Vakarų valstybių. Svarbu ir tai, kad dėl SRK ir SAM pateiktų įstatymų projektų, kuriems pritarė Seimas, apribotos teisės įsigyti alkoholio ir tabako gaminių. Dėl to per pastaruosius dvejus metus rūkančių vyrų skaičius sumažėjo beveik 5 proc. O absoliutaus alkoholio suvartojimas vienam gyventojui nuo 14,55 l 2007 m. sumažėjo iki 11,32 l 2011 m. Atitinkamai sumažėjo ir alkoholinių psichozių, vaikų bei paauglių apsinuodijimų ir kt. ligų. Dėl padidėjusio PSDF biudžeto, laiku priimtų sprendimų ir efektyvaus įstaigų vadovų darbo padidėjo ir vidutinis gydytojų bei slaugytojų atlyginimas. Vidutinė gydytojų alga 2007 m. buvo 2831 Lt, o pernai jau 3234 Lt, slaugytojų atitinkamai 1677 ir 1988 Lt. Bendromis Lietuvos prezidentės, SAM ir SRK pastangomis vaistų kainą šalyje pavyko sumažinti vidutiniškai 10 proc. Lygiai taip pat bendromis pastangomis pavyko išsaugoti lengvatinį akcizą kompensuojamiesiems vaistams įsigyti. Dėl to ligonių kasa kasmet sutaupo apie 150 mln. Lt. Panaikinus Visuomenės sveikatos tarybą, Aplinkos sveikatos centrą, Mitybos centrą, sujungus Užkrečiamų ligų ir AIDS centrą, Sveikatos informacijos centrą ir Higienos institutą, Sveikatos akreditavimo ir audito tarnybas, Narkotikų departamentą ir Valstybinę alkoholio ir tabako tarnybas labai pagerėjo sistemos valdymas, sumažėjo biurokratija ir bus sutaupoma po kelis milijonus litų kasmet. Gerų darbų per šią Seimo ir Vyriausybės kadenciją yra atlikta nemažai, tik kai kurie vėluoja ar atlikti ne iki galo. Nepakankamai efektyviai įgyvendinamas sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo III etapas, neužtektinai kovota su didėjančiomis priemokomis ir kyšininkavimu sveikatos sistemoje. Kai kuriuos minėtų darbų tikimės atlikti dar per šią Seimo kadenciją.  

“Veidas” ketvirtą kartą pristato aukštųjų neuniversitetinių mokyklų – kolegijų reitingą.

Laidoje „Dienos naujienos“ žiūrėkite: birželio 14-ąją ir 15-ąją minint Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienas, visoje Lietuvoe vyksta šiai datai skirti renginiai; Vilniuje baigiamas elektroninio bilieto projektas, pradėsiantis veikti rugpjūčio 15 d.; minint Pasaulinę kraujo donorų dieną tęsiasi iniciatyva „Kraujo donorystės turas per Lietuvą“.

Rubrikoje „EURO 2012“ žiūrėkite antrojo grupių etapo rato B grupės, kurioje žaidžia Vokietija, Olandija, Danija ir Portugalija, varžybų apžvalgą.

Draugai sako, kad susitikinėjame su žmogumi, kuris suteiks daug skausmo. Nė už ką jais netikime! Na, o jeigu kolegę išplakame piktu liežuviu, pareiškiame, kad tokios bausmės ji nusipelnė. Regis, patekome į iliuzijų pinkles…