“Veidas” jau dešimtą kartą skelbia tradicinį trisdešimties turtingiausių lietuvių sąrašą.

“Veidas” jau dešimtą kartą pristato Lietuvos turtuolių trisdešimtuką. Šiame sąraše – ir seniai žinomos, ir naujos pavardės.
Sakoma, kad svetimus pinigus skaičiuoti negražu. “Veidas” jų ir neskaičiuoja bei toli gražu nebando pasakyti, kiek tiksliai pinigų turi vienas ar kitas lietuvis.

DĖMESIO: kitas numeris prekyboje pasirodys rugpjūčio 16 d. Turinys Nr. 29–30, 2014 m. liepos 25 d. EKSPRESAS ATOSTOGOS: valdžia išeina ilsėtis 6 DAR VIENAS ŠANSAS: rugpjūtį – papildomas priėmimas į aukštąsias mokyklas 6 APKLAUSA: turtuoliai – vis dar blogis 7 LIETUVA SAVAITĖS INTERVIU: 8 INFRASTRUKTŪRA: atnaujintais keliais – dar ne į visus dvarus. Kol kas? [...]

Tik ketvirtį amžiaus egzistuojanti nepriklausoma Lietuva, kaip ir kiekviena rinkos ekonomikos, kapitalizmo ir liberalios demokratijos kelią pasirinkusi valstybė, turi jau milijardinius ir milijoninius turtus sukaupusią savo kapitalistų klasę. Kas jie, kokie jie, kuo jie skiriasi nuo senųjų kapitalistinių demokratinių šalių turtuolių?

Telekomunikacijų bendrovė TEO kviečia klaipėdiečius ir miesto svečius drauge švęsti vieną įspūdingiausių renginių Lietuvoje – Jūros šventę. Viso renginio metu, liepos 25 – 27 dienomis, TEO Klaipėdos miestui dovanoja galimybę nemokamai naudotis internetu „TEO Wi-Fi“.

Nesurinkus planuojamos mokesčių sumos, Lietuvos Vyriausybė rengiasi šias spragas užpildyti verslininkų sąskaita. Daliai jų net iš karto taikydama kaltumo prezumpciją. Mat, valdžios požiūriu, verslininkas – tai sukčiaus sinonimas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krova kasmet didėja apie 7 proc. ir tai uostui leidžia veržtis į lyderių pozicijas. Apie uosto perspektyvas ir unikalų ryšį su miestu kalbamės su Uosto direkcijos vadovu Arvydu Vaitkumi.

Atrodytų čia niekam neturėtų kilti klausimų – kuo spartesnė ekonomikos plėtra, tuo daugiau žmonių susiranda darbą ir tuo žemesnio nedarbo lygio įmanoma pasiekti. Taip teigdami mes pirmiausia prisimename 2004-2007 m., kuomet dviženklis BVP ūgtelėjimas per metus neatrodė fantastiškas, o darbo rinka priminė Sacharos dykumą ir buvo galima ramiausia širdimi išsiųsti Darbo biržos darbuotojus atostogauti, kadangi darbo neturėjo tik tie žmonės, kurie labai nenorėjo dirbti.

Paslaptinga konteinerių migracija, arba kodėl greitai nepasivysime Rygos.

Ar Benediktas XVI aistringiau sirgo už Vokietiją nei Pranciškus – už Argentiną? Ar bent vienas popiežių žiūrėjo pasaulio futbolo pirmenybių finalą? Kaip iš tikrųjų buvo, greičiausiai ir nesužinosime. Bet šventenybių derbis vis dėlto įvyko. Ir futbolas atsidūrė arčiau tikėjimo, o tikėjimas – greta futbolo.

Šiandien Europos Sąjungos bendrųjų reikalų ministrų taryba priėmė galutinį sprendimą dėl Lietuvos dalyvavimo Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (EPS) nuo 2015 m. sausio 1 d. Nuo šios datos Lietuva tampa devynioliktąja visaverte euro zonos nare, kurioje naudojama bendroji Europos Sąjungos valiuta – euras.

Dainininkei Augustei Vedrickaitei vasaros atostogos prasideda tuomet, kai ji pirmą kartą įbrenda į ežerą. „Dar nuo mažens atostogos man siejasi su buvimu gamtoje, stovyklavimu, maudynėmis. Kaskart džiaugiuosi, kai atsiranda laiko nuvažiuoti į kaimą, kai galiu kartu su šeima leisti vakarus prie laužo, kepti šašlykus ar eiti į mišką grybauti. Į tolimesnę kelionę paprastai išsiruošiu tik rudenį“, – pasakoja atlikėja. Jei vasarą prapliumpa lietus, ji atsiverčia knygą arba eina į kiną.