Paskelbtoje Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) „Global Gender Gap“ 2014 m. atakaitoje konstatuojama, kad moterims už tokį patį darbą vis dar mokama gerokai mažiau nei vyrams.

Dar rugsėjo pabaigoje išgirdęs, kad Konkurencijos tarybos tyrimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės taksi įmonės „Vilnius veža“ steigimo krypsta pastarosios nenaudai, meras Artūras Zuokas ne tik prarado motyvaciją dirbti Vilniaus ir vilniečių labui, bet net ir pasijuto „žudomas“.

Kandidatų reklamos ir priešininkų antireklamos prie kiekvienos sankryžos, per kiekvieną reklamos pertraukėlę televizijos ekrane – toks rinkimų „informacinis triukšmas“.

Tikriausiai yra tūkstančiai būdų pažinti žmonijos praeitį – nuo archeologinių kasinėjimų iki DNR analizės. Pats paprasčiausias – kelionės laiku. Na, keliaujant ne fantastine laiko mašina, o automobiliu po Europos ar viso pasaulio istorinius miestus.

Pastarosiomis dienomis taip jau susiklostė, kad vis lankausi įvairių televizijų laidose, kuriose man, kaip Rusijos nacionalistui, įvairūs žurnalistai užduoda tą patį klausimą: kur yra „rusų pasaulio“ ribos, kokios yra Rusijos ribos, kokiose ribose turėtų gyventi Rusijos žmonės?

Sostinės galerijoje „Meno niša“ dar galima paspoksoti į kaunietės tapytojos Elenos Balsiukaitės-Brazdžiūnienės „Varnų bažnyčią“.

Madoje nėra jokių taisyklių, bet ir anarchijos būti negali. Tuo įsitikinęs socialinių mokslų daktaras Eugenijus Skerstonas, ką tik išleidęs knygą „Mados psichologija“. Jis ragina į madą pažvelgti giliau – analizuoti reiškinių ir individo pasirinkimo priežastis.

Daugiausiai klientų 2014 m. antrąjį ketvirtį turėjo didieji Lietuvos bankai, priklausantys skandinaviškam kapitalui: „Swedbank“, SEB ir DNB. Didieji bankai naudojasi didžiausiu populiarumu ne tiek dėl ypatingų sąlygų, kurias suteikia savo klientams, kiek dėl to, kad yra labiausiai prieinami.

Venecijos kino festivalyje „Auksiniu liūtu“ apdovanotas filmas „Balandis tupėjo ant šakos ir mąstė apie būtį“ (rež. Roy Anderssonas) atidarė laukiamiausią rudens kino renginį – Europos šalių kino forumą „Scanorama“. Repertuare netrūksta garsių šiuolaikinio europietiško kino vardų: pamatysime naujausius tokių įtakingų režisierių, kaip François Ozonas, Jeanas Lucas Godard’as, Alejandras Jodorowsky, Richardas Linklateras, Wimas Wendersas, Segejus Loznica, Alainas Resnais, bei kitų darbus.

Bendravimas virtualioje erdvėje daugeliui mūsų suteikia galimybę sudaryti pasauliui atviro žmogaus įspūdį, tačiau išmanusis telefonas, socialiniai tinklai ar skaipas idealiai maskuoja tikrąjį žmogaus veidą. Psichoterapeutas Olegas Lapinas svarsto apie tai, kaip plečiantis komunikacijos galimybėms tampame vis uždaresne visuomene.

„Vyresnio vidutinio amžiaus vyriškis, perskaitęs Andriaus Jakučiūno romaną „Lalagė“, ieško vidutinio jaunesnio amžiaus merginos, kurią ištiko panašus likimas.“

Pernai prieš Vėlines mirtis nusišypsojo skulptoriams Vladui Vildžiūnui ir Vaclovui Krutiniui, šiemet vartai buvo atkelti prozininkui Romualdui Granauskui – žmogui, kuriam priklauso vienas blaiviausių mirties prisiartinimo aprašymų lietuvių literatūroje. Kaip mirga literatūrinio gyvenimo liepsnos šiapus vartų, kur rašytojai nerimastingai juda laike?