Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po dešimties dienų dingimo vėl pasirodė viešumoje. Nepaisant visuotinės isterijos, jis ramiai susitiko su Kirgizijos prezidentu Almazbeku Atambajevu, patvirtinusiu, kad su juo kalbėjosi ne koks V.Putino antrininkas, ir kad Rusijos vadovas – gyvas ir sveikas. Tą patį greičiausiai pasakys ir kiti valstybių vadovai, tarp jų – Vokietijos kanclerė Angela Merkel, pažadėję dalyvauti šių metų Gegužės 9–osios iškilmėse.

Diplomatija. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuva kėlė sau ambicingus užsienio politikos tikslus, tačiau iki šiol labiausiai vis dar džiaugiamės tuo, kur esame ir ką pavyko padaryti 2004-aisiais, – naryste Europos Sąjungoje ir NATO.

Skaitiniai. Šiedu priekaištai skamba ir diskusijose dėl to, kas turėtų būti prieinama už pinigus ir kas neturėtų. Priekaištaujant dėl teisingumo stokos kreipiamas dėmesys į rinkos nulemtą nelygybės problemą, o priekaištaujant dėl vertybių nuosmukio tenka svarstyti nuostatas ir normas, kurias rinkos santykiai gali iškreipti ar suvis sunaikinti.

Kelionės dviračiais – po istorinius miestus ir laukinius kalnusKelionės. Marokas, Vietnamas, Gruzija, Altajus ar Himalajai – tai tik kelios tolimos vietos, kuriose įdomu pasižvalgyti su bendraminčių kompanija minant dviračių pedalus.

Maistologija. Kalbos valytojai juos vadina didžkukuliais. Karmėlavos vaikinai – „cepais“ arba „cepakais“. Šiaip valgytojai – cepelinais. Kad ir kaip juos pavadinsime, pilkieji braunasi į sceną. Į pasaulinę „Expo 2015“ gastronomijos sceną Milane.

Ansamblis. „FortVio“ nariai prisimena, kad sunkiausia susikaupti ir „neišbyrėti“ buvo tuomet, kai po pergalių užsienio konkursuose šuoro tėvynėje muzikantus pasitiko abejinga tyla.

Rektorius. Nuo balandžio Vilniaus universitetas oficialiai turės naują rektorių. Juo netrukus bus inauguruotas akademikas, fizikos profesorius habil. dr. Artūras Žukauskas. Su juo ir kalbamės apie seniausio šalies universiteto laukiančias naujoves, iš praeities besivelkančias problemas ir ambicingus siekius.

Paroda. Vilniaus dailės akademijos „Titaniko“ parodų salėje – žymios grafikės kūrybinės biografijos „Judesiai“.

Dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kai dar uoliai domėjausi rusiškomis respublikomis ir jų galimybėmis tapti suverenioms, nuskridau į Tatarstano respublikos sostinę Kazanę susitikti su šios respublikos prezidentu Mintimeru Šaimijevu.

Po savivaldos rinkimų subraškėjo partijų lyderių kėdės, kai kurie jų pareiškė atsistatydiną iš vadovų postų. Seimo narys Mantas Adomėnas svarsto, kokia turėtų būti ateities dešiniųjų partija. Vadovų kaitą partijose komentuoja europarlamentaras Algirdas Saudargas. Seimo narys Linas Balsys savo interviu skiria kovo 20 d. pažymimai Pasaulinei žemės dienai, kuri švenčiama per pavasario lygiadienį. Daugiau laidų, komentarų [...]

Vietos valdžios rinkimai. Rinkėjai gerokai pakoregavo politinių jėgų žemėlapį ne tik ir netgi ne tiek regionuose, kiek nacionaliniu mastu. Ką žada Lietuvai brėkštanti nauja politikos era?

„Veidas“ šįkart uždavė du klausimus, kuriuos sieja nebent tai, kad klausiama apie asmenybių vaidmenį. Šiek tiek daugiau nei trys ketvirtadaliai atsakiusiųjų abejoja, ar tiesiogiai išrinkti merai pagerins savivaldybių darbą. Iškart kyla kitas klausimas – kam reikia tų tiesioginių rinkimų, jeigu jų nauda abejotina? Nebandant pratęsti jau ne vienerius metus trunkančių diskusijų – reikalas juk nuspręstas – vertėtų pasakyti, kad tiesioginiai rinkimai didina rinkėjų savivertę. Netgi šuoliškai didina, o tai ne toks jau menkas dalykas, kada gerovė tikrai nedidėja šuoliškai.